Penktadienis, 8 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Gintaras Karosas, www.alkas.lt
2015-06-14 21:51:43
15
G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Lietuva praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo atkurta svarbiausio tautinės valstybės identiteto – kalbos, išskiriančios ją iš kitų tautų, pagrindu. Valstybės pamatas, lietuvių kalba, su visa savo atributika – raidynu, rašybos taisyklėmis, viešosiomis vartojimo normomis, – neturėtų būti nei ekonominių, nei politinių derybų objektu.

Juk lygiai taip pat, kam nors panorėjus, nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų. Ekonomikoje, priešingai, galimi įvairūs raidos variantai ir korekcijos. Silpninant valstybės pamatą, visas valstybės darinys taptų nestabilus ir lengvai pažeidžiamas.

Dabar, kol Lietuva priklauso ES, poveikio greičiausiai nepajustume, tačiau turime rūpintis ir galvoti apie tolesnę Lietuvos perspektyvą būti stipria ir nepriklausoma valstybe.

Reikia mokytis iš savo istorijos. Ieškodami lengvesnio kelio, tariamo progreso ir nusileisdami Lenkijos įtakai, jau esame praradę savo valstybę. Turime stiprinti lietuvių kalbos pozicijas valstybės gyvenime, taip stiprinsime ir pačią Lietuvą.

Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu keletą šimtmečių buvo nuosekli. Pasitelkus kaip pretekstą katalikybės sklaidą, kartu Lietuvon eksportuota lenkiška raštija ir kalba. Lenkijai gerai sekėsi, ir tikslas padaryti Lietuvą vienu iš jos kraštų jau buvo pasiektas.

Kaimyninės valstybės sėkmę vainikavo demokratiškiausia to meto Europoje 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija, kurioje jau ir de jure Lietuvos vardas nebebuvo minimas. Lietuva buvo prarasta Lenkijos naudai valstybė.Ar ir vėl dabar, kaip prieš daugiau kaip du šimtmečius metų, sieksime būti savo valstybės atžvilgiu paradoksaliai demokratiški?

Tik Lietuvos kaimo žmonių išsaugota, knygnešių ir kitų šviesuolių pasiaukojamomis pastangomis puoselėta, lietuvių kalba tapo esminiu 1918 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos pagrindu, identitetu.

Būdami kartu su Lenkija ES dabar turime puikų šansą sustiprinti Lietuvos valstybę, pirmiausia jos kalbą. Mes juk esame savo etninėse žemėse, kur dauguma gyventojų yra lietuviai. Taip, nemažai pietryčių Lietuvos gyventojų dabar sutrikę. Tarpukaryje čia gyventojai patyrė lenkinimą, po Antrojo pasaulinio karo buvo rusinami, o dabar Lietuvos valstybė jais mažai rūpinasi. Rašau ne apie ekonominį, o apie kultūrinį rūpestį.

Padėkime vietos gyventojams grįžti prie savo šaknų, kalbėkime apie Lietuvą, užtikrinkime valstybinę kalbą darželiuose ir mokyklose. Žmonės turi jausti valstybės pasitikėjimą pačia savimi. Dabar vietos gyventojai mato savo valstybe abejojančius ir Lenkijos kultūriniam ekspansionizmui nuolaidžiaujančius Lietuvos politikus. Tokia situacija netenkina pietryčių Lietuvos gyventojų ir daugeliui jų lieka tapti abejingais Lietuvai piliečiais.

Tik tvirta valstybės pozicija bus gerai įvertinta vietinių Vilniaus apylinkių gyventojų. Gimiau Vilniaus rajone, kartu dirbu ir gan daug bendrauju su vietiniais gyventojais. Jiems sunku suvokti, kam reikalingi dvikalbiai vietovardžių užrašai ar įrašai pasuose neva autentiška forma. Neteko dar girdėti tokio atvejo, kad žmogus nebesurastų savo gatvės, kadangi jos pavadinimas parašytas lietuviškai.

Tai kam to reikia? Reikia tiems, kurie nori, kad Lietuva būtų silpna, neintegrali, susiskaldžiusi, lengvai pažeidžiama. Lietuvos stiprybė yra ne vien ekonominis pajėgumas, Lietuvos galia yra svarbiausias jos identitetas – kalba su savitu raidynu: pradedant įrašu paso pirmajame lape ir baigiant viešąja aplinka.

Žmogų supantis kraštovaizdis ar miestovaizdis yra svarbus žmogaus savimonę formuojantis faktorius – neturėtume viešos erdvės fragmentuoti, taip pabrėžiant ir skatinant Lietuvos teritorinį neintegralumą, naudojant suslavintus baltiškos kilmės pavadinimus. Dabar iš pažiūros tai gali atrodyti nekaltas žingsnis, tačiau žinant mūsų šalies istoriją, aiškiai matome, kad panašus bajorijos neryžtas praeityje vedė į savos valstybės praradimą.

Ar ne laikas pradėti mokytis iš praeities klaidų, suvokiant kad mes negalime taikyti analogiškas Lenkijos teisės aktų nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo savo teisėje. Lenkijos valstybė gana anksti, lyginant su Lietuva, buvo sukūrusi savo raštiją, todėl Lenkijai jos inkorporuotose Lietuvos etninėse Suvalkų žemėse atsiradęs vienas-kitas lietuviškas užrašas niekaip negali susilpninti šios visapusiškai stiprios šalies. Mūsų valstybės situacija iš esmės kita, todėl būtų etiška ir teisinga be pykčio ir dalykiškai apie tai kalbėti ir su mūsų kaimynais lenkais.

Jei būtų žengtas žingsnis išvalstybinant vietovardžius, būtų susilpnintas Lietuvos piliečių pasitikėjimas savo valstybe, o ateityje, tikėtina, iškiltų grėsmė ir šalies vientisumui. Paso pirmame puslapyje rašyba Vilniaus krašte neegzistuojančios autentiškos pavardės variantu, kai vietinių gyventojų, gimusių prieš Vilniaus krašto okupaciją, faktiškai čia neturime, skamba kaip nesusipratimas.

Gal tada rašysime rusiškai, nes dauguma vietinių gimė pokario laikotarpiu? Autentiškos pavardės rašymo kriterijus gali būti taikomas nebent tik po 1990 m. kovo 11 d. arba nuo dabar į Lietuvą atvykusiems asmenims su tikrai autentiška kitokių rašmenų pavarde.

Tikiu, kad politikai elgsis atsakingai, nepriims Lietuvai nenaudingų sprendimų. Kaip tada kiekvienas galėtume pažvelgti į akis savo gyvybe rizikavusiems ir lietuviško žodžio galia tikėjusiems knygnešiams, XIX–XX pr. amžių tautos šviesuoliams, įkvėpusiems Lietuvai atgimimą ar krauju lietuvišką žodį gynusiems pokario partizanams? Dabar Lietuva tokių žygdarbių nereikalauja. Lietuva reikalauja, kad politikai būtų orūs, apgintų ir sustiprintų jos pamatą – lietuvių kalbą.

Nepulkime stačia galva tenkinti Lietuvai nenaudingos ir pavojingos užgaidos. Prisiminkime, kad pietryčių Lietuvos situacija yra savita, kraštas tarpukariu buvo Lenkijos okupuotas, jame vykdyta lenkinimo politika. Išleiskime informacinių leidinių užsienio kalbomis, kad galėtume užsienio svečiams, kitų Europos valstybių atstovams daugiau papasakoti apie šių apylinkių praeitį.

Būkime europiečiais – tvirtais ir oriais Lietuvos piliečiais. Taisyklingai kalbėti sena ir turtinga lietuvių kalba taps kiekvienos tautinės bendrijos nario garbės reikalu.

Taigi, mokantis iš istorijos, importinės lenkų kalbos reikėtų vengti, vietoj jos skatinti pažinti vietinę pietryčių Lietuvos gyventojų šnektą, kuri čia vadinama po prostu.

Autorius yra Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos narys, nepartinis, menininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Nacionalinės Pažangos premijos laureatas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  2. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  3. D. Razauskas: Ne raidelės didžiausia mūsų valstybės bėda
  4. Mūsų karta turi unikalią galimybę – pažymėti modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį
  5. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  6. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  7. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  8. J. I. Kraševskio Vilniaus istorija išversta į lietuvių kalbą
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi
  11. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
  12. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  13. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  14. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  15. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Julius Puras says:
    8 metai ago

    ” nekeistume Lietuvos himno žodžių ar vėliavos spalvų.” bet pala lietuviu kalba yra pakeista. Ja lituanistai pakeitė ir dar daugiau jie ir toliau keičia. Tokios kalbos kaip bendrinė lietuviu kalba niekados nebuvo. Apie ką čia Gintaras Karosas kalba?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 metai ago

      Tai gal ir lietuvių nebuvo? Tik zanavykai ir kapsai, suvalkiečiai ir tuteišai? Kokia kalba čia rašai – jei Tavęs nėra?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        8 metai ago

        Taikliai pasakyta. 🙂
        O straipsnis, šiaip, labai geras, bet šitas “Būkime europiečiais” yra būtent lietuvių nutautinimo entuziastų – federalistų, globalistų, kosmopolitų šūkis. Mums reikia būti LIETUVIAIS. Tas “europietis” iš esmės yra tas pats, kas “tarybinis pilietis” – ar mes to siekiame?

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          8 metai ago

          Dėl „būkime europiečiais“ kontraversiškumo visiaškai pritariu. Apie tai yra gerai pasakęs Vytautas Radžvilas. Kai atrasiu pacituosiu.

          Atsakyti
          • Jau musu says:
            8 metai ago

            broliai Prusai nuejo i Europa. Kur jie dabar?

      • Bartas says:
        8 metai ago

        Taip, taip. Teisingai ir taikliai.

        Atsakyti
      • Julius Puras says:
        8 metai ago

        Bijau būti dėl istorijos eilini karta neteisus kaip Butkaus straipsnyje dėl aš bet man atrodo kad himno žodžiai buvo pakeisti. Arba bent lituanistų planuoti pakeisti.

        Atsakyti
  2. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    Visais laikais kalba buvo valstybės pagrindu ir pamatu! LIETUVIŲ KALBAI per 50 000 metų. Anot Mahatmos Gandžio ji yra senesnė už sanskritą! LIETUVIŲ (ir tiktai LIETUVIŲ!!!) KALBOS deka pasaulis dabar gali:
    – įminti seniausiųjų kultūrų šaltinius;
    – iš seniausiųjų kultūrų šaltinių “išpešti” informaciją iš tolimiausios praeities;
    – didžiuotis, kad pagaliau atrasti, iki šiol mokslo pasauliui dar nežinomi, III bei IV Žemės ašies fiziniai judėjimai;
    – pažinti ne tiktai tolimąją PRAEITĮ bet ir ATEITĮ, tame tarpe ir kodėl bei kaip Žemėje klimatas kinta! Ir t.t.,ir t.t.!

    Atsakyti
  3. Tomas T. says:
    8 metai ago

    Kol yra lietuvių, kuriems svarbi gimtoji kalba, tol ji nepražus. Aišku, raštas keičiasi (pavyzdžiui, palyginus XX a. lietuvių abėcėlę su XVI arba XVIII amžiaus). Taip pat pati šnekamoji kalba kinta. Blogai yra, kai žmonės pradeda įterpinėt rusiškus ar angliškus svetimžodžius, nors dažniausiai juos galima pakeisti lietuviškais. Tiesiog parodo, kad jie gėdijasi savo kalbos arba nebežino tų lietuviškų atitikmenų. Liūdna ateitis laukia lietuvių kalbos, jei ir toliau bus tokia „tvarka“.

    Atsakyti
  4. Atas says:
    8 metai ago

    Savo elgesiu nei Kirkilas,nei juolab Šaulienė nėra lietuvių kalbos mylėtojai.Greičiau mišrūnai.Pritariu G.Karosui.

    Atsakyti
  5. Getas says:
    8 metai ago

    Kai man sako būkime “europiečiais”, aš jiems atsakau, kad Lietuvos visur piLna: važiuok į vakarus, ten randu mūsų kalbos reliktus, važiuok iki Maskvos, Kalūgos (Galūgos), TEN DIDINGI MŪSŲ PILIAKALNIAI IR MUZIEJAI UŽVERSTI GALINDŲ KULTŪROS RELIKTAIS.
    YPAČ DABAR REIKIA KALBĖTI IR ĮRODYTI, KAD V. EUROPA TURI DOMĖTIS LIETUVOS SENĄJĄ KUTŪRA, NES ANOS TAUTOS TOKIŲ ŠEDEVRŲ , KAIP MŪSŲ TAUTOSAKA, DAINOS, MUZIKA, LIETUVIŠKOS MANDALOS ERDVĖJE – SODAI IR PLOKŠTUMOJE – LOVATIESĖS SU ĮSTABIAIS RAŠTAIS NETURI. M ŪSŲ SENĄJĄ DORĄ IR DARMĄ REIKIA JIEMS DIEGTI, NĖS VAKRŲ TAUTOS JAU NYKSTA.

    Atsakyti
  6. Proistorikas, geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    8 metai ago

    LIETUVIŲ VYKINGŲ gentis (nuo liet. vykti!). KELTAI! Keltų kultūra!?
    Ar ne mųsų protėviai maždaug VIII-VII a.pr.m.e. Centrinėje Europoje pagimdė KELTŲ kultūrą, dėl klimato kaitos atsikėlę- persikėlę (nuo liet. keltis) iš Rytų Europos ?!
    O skandinavų pavardės riksonai (rikio sūnus)?; laivriksonai (laivo rikio sunus)?;
    O Vakarų Europos karaliai – henrikai (nuo liet. genties rikis-vadas,rikiotojas?! Kiek jų per istoriją buvo vakaruose?!
    O Vakarų Europoje mūsų protėviais palikti per 3000 vietovardžių, apie kurios Česlovas Gedgaudas kalba knygoje “Mūsų praeities beieškant”?!
    O įvairiausių kultūrų šaltiniuose minimi Saulės dievai – Pradžiapatis, Saulius, Agnis, Menas-Monas-Mienas (nuo liet. Mėnulis), Saliamonas (nuo liet. Saulė-Mėnulis). Mat būna Saulės ir Mėnulio valdymo laikotarpiai, kurie trunka apie 500 metų, kaip tai vyko nuo 1000 iki 500 m.pr.m.e. ir nuo 6-tojo iki 10-jo ą. O Herodoto minimas Egipto dievas Linas?! Ir t.t., ir t.t.
    O Mahatmos Gandžio pasakymas-“Lietuvių kalba senesnė už sanskritą” ko yra vertas?!
    O ko verta rusų kalbininkų akademikų Toporovo ir Ivanovo padaryta išvada -“slavų kalba yra kilusi lietuvių kalbos pokyčių išdavoje”!? Pagaliau, LIETUVIŲ KALBOS deka atrsti III ir IV Žemės judėjimai ir įminta 500 000 metų praeitis, kurią įvardija šumerų “Karalių sąrašas”!!! Ir t.t., it t.t.
    Ar po viso to dar galima kalbėti apie galimus LIETUVIŲ KALBOS kaitaliojimus ar “tobulinimus?! Už tai ateityje prakeiks mus ne tiktai mūsų-LIETUVIŲ bet ir PASAULIO kalbininkai!!!

    Atsakyti
  7. Saugokim kalbą says:
    8 metai ago

    Ačiū Gintarui už išmintingus žodžius, paguoda, kad dar ne visi suglobalėjo. Dar liko vyrų, kurie eitų ginti Kalbos, Lietuvos žemių, papročių, senolių tradicijų. Istorijos vingiuose dažnos okupacijos, kalbos silpninimas ir net uždraudimas. Šiandien laisva Lietuva, tačiau savo rankomis Kirkilai, šiaulienės, sabatauskai, mazuroniai, kubiliai parduoda gimtąją kalbą.

    Atsakyti
  8. Stai ta says:
    8 metai ago

    pamata ir bando išjudinti, ar bent akmenėli ištraukti, Lietuvos priesai.

    Atsakyti
  9. vabalas says:
    8 metai ago

    Valstybės pamatas yra iš žmonių prievarta atiminėjami pinigai. Kalba yra tik įrankis.

    Atsakyti

Komentuoti: Pikc Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Violeta Krakauskienė | punskas,pl nuotr.

Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje

2023 12 07
Sąjūdžio mitingas Vingio parke Vilniuje 1988 07 09 | vle.lt, V. Usinavičiaus nuotr.

V. Krikštaponis. Ne visiems atgimimo metais leista Lietuvoje viešai pasisakyti

2023 12 07
Didysis lietuvių kalbos žodynas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK laukia siūlymų apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

2023 12 06
Trakų istorijos muziejaus tautosakos leidinys | rengėjų nuotr.

Išleistas naujas tautosakos rinkinys „Trakai ežerų atspindžiuose: legendos, padavimai, sakmės“

2023 12 05
Plyni kirtimai | FB Šimoniu girios bendrumenes paskyros nuotr.

Šimonių girios bendruomenė kviečia dėl Lietuvos miškų apsispręsti referendume

2023 12 04
Viktorija Čmilytė-Nielsen | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos: Čmilytės siūlymas parankus priešiškoms Lietuvai jėgoms

2023 12 04
Chichelis beer | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

2023 12 03
Prof. Kazimieras Župerka | skrastas.lt nuotr.

K. Župerka. Ko verti Kalbos komisijos priešininkų išvedžiojimai?

2023 11 28
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

Seime su jaunuomene paminėtas valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metis

2023 11 26
Kalniškės mūšio memorialas | vle.lt nuotr.

Seimas patvirtino Lietuvai svarbius įvykius ir asmenybių sukaktis, kuriuos Lietuva minės 2025 metais

2023 11 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda |lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Politika ir ekonomika

Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos

2023 12 07
Obeliskas Angelams sargams | kaunas.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaune atidengtas paminklas Angelams sargams

2023 12 07
Vilniaus oro uostas | ltou.lt nuotr.
Lietuvoje

„Ateities projekto” laimėtojas – VNO terminalas

2023 12 07
Pasenusių vaistų pavojai: ką būtina žinoti, peržiūrint namų vaistinėlę?
Lietuvoje

Būtina gerinti vaistų prieinamumą

2023 12 07
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Numatoma keisti biudžetininkų darbo apmokėjimą

2023 12 07
Petras Gražulis | lrs.lt, O. Pasoškovos nuotr.
Lietuvoje

Dėl P. Gražulio Seimas spręs gruodžio 18 d.

2023 12 07
Greitoji pagalba | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Didinamas GMP pastočių skaičius

2023 12 07
Pasas, pilietybė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aiškinamasi dėl R. Abramovičiaus vaikų pilietybės

2023 12 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • ir vėl apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • Norėtumėt - apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • O kaip čia? apie Seimo narys M. Puidokas: Vaikas nėra bulvių maišas…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • Po „Aukso vainiko“ apskričių parodas pasižvalgius
  • Kaune atidengtas paminklas Angelams sargams
  • „Ateities projekto” laimėtojas – VNO terminalas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Apie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje

by Kristina Aleknaitė
2023 12 07
1
Violeta Krakauskienė | punskas,pl nuotr.

Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...

Skaityti toliau

V. Krikštaponis. Ne visiems atgimimo metais leista Lietuvoje viešai pasisakyti

by daiva
2023 12 07
0
Sąjūdžio mitingas Vingio parke Vilniuje 1988 07 09 | vle.lt, V. Usinavičiaus nuotr.

1988 m. liepos 26 d. grupė patriotinio judėjimo aktyvistų kreipėsi į Lietuvos gyventojus, kviesdama visus rugpjūčio 23 d. susirinkti Vilniuje...

Skaityti toliau

VLKK laukia siūlymų apdovanojimams už lietuvių kalbos puoselėjimą

by Kristina Aleknaitė
2023 12 06
3
Didysis lietuvių kalbos žodynas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2024 metais dešimtą kartą bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) prašo siūlyti asmenis vertus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • ir vėl apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • Norėtumėt - apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
  • O kaip čia? apie Seimo narys M. Puidokas: Vaikas nėra bulvių maišas…
  • >>>Žemynai apie Gitanas Nausėda sieks antros kadencijos
Kitas straipsnis
Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Bus pagerbtas pirmojo rusų okupantų nužudyto Lietuvos pasieniečio atminimas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai