Ketvirtadienis, 9 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai

Alvydas Butkus
2015-05-21 23:17:45
34
Sawukyn | Alkas.lt koliažas

Sawukyn | Alkas.lt koliažas

Sawukynas-alkas.lt-koliazas
Sawukyn | Alkas.lt koliažas

Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba.

Šio projekto vienas aktyviausių propaguotojų žiniasklaidoje yra istoriko išsilavinimą turintis LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, irgi sumanęs tapti kalbininku ir per nacionalinį transliuotoją be kuklumo krislelio aiškinti visuomenei, įskaitant ir kalbininkus, kas yra kalbos dalis, o kas ne. Po tokios įžangos toliau aiškinama, kad dabartines pavardes rašyti reikia taip, kaip jas rašė „protėvių laikais“. Girdi, XIX a. gale lietuviai turėję kitokią rašybą, todėl esą ir dabar galima vartoti anuometinę grafemą sz žymėti garsui š, rėžia V. Savukynas, pateikdamas „Auszros“ laikraščio pavyzdį. Dar pamiršo pridurti, kad garsas š Mažvydo laikais buvo žymimas raidėmis sch, o raidėmis sz žymėtas garsas ž. Tai būtų dar labiau patenkinę šio pretendento į onomastus norą sujaukti dabartinę lietuvių asmenvardžių rašybą, sumetus į krūvą visas senovėje vartotas raides!

Latviai su estais iki pat XX a. pradžios vartojo gotikinį šriftą. Jis taip pat yra lotyniško, ne graikiško pagrindo. Bet latviai su estais jį pakeitė į dabartinį. Latviai irgi vartoja š, č, ž. Ir niekam ten net į galvą nešauna grįžti į lietuviškos „Auszros“ ar latviškos „Latweeschu Awises“ laikus ir nelatviškas pavardes rašyti taip, kaip jos buvo rašomos XIX a., t . y. vietoje Štelmahers, Valters, Vēbers, Dombrovskis rašyti Stellmacher, Walter, Wehber, Dąbrowski.

Kur toji autentika?

Pavardžių rašybos įstatymo projekte dažnai vartojamas terminas „autentiška rašyba“. Iš karto kyla klausimas, kaip, tuo įstatymu vadovaujantis, reikėtų autentiškai rašyti nelietuviškos kilmės ar apslavintas pavardes, pavyzdžiui, Brazauskas, Butkevičius, Kvietkauskas, Valatka, Gulbinavičius? Ar Butkiewicz? Kwiatkowski? O jei pavardė lietuviška, tik jos savininkas slavas, žydas ar totorius? Pavyzdžiui, Talmont, Pirštel, Kiškel, Bolandz, Gulbinovič? Kuri toji autentika? Svetimtaučiai raštininkai ir kunigai Lietuvos gyventojų asmenvardžius – ir lietuvių, ir nelietuvių – rašė savo gimtąja ar to meto viešąja kalba: carų laikais – rusiškai, lenkų okupacijos laikais – lenkiškai.

Tad kodėl siekiama įtvirtinti segregacinį įstatymą, suteikiantį išimtines teises lotyniškajai abėcėlei? Ar asmenvardžių rašyba kitokiu, nelotynišku raidynu jau nebeautentiška? Juk net ant popierinių eurų užrašai yra trimis abėcėlėmis – lotynų, graikų ir kirilica. Ir kodėl apskritai segregaciją siūloma taikyti Lietuvos piliečiams, skirstant juos į lietuvius ir nelietuvius, pastarųjų asmenvardžius rašant nevalstybine lietuvių kalba?

Įtraukus į abėcėlę papildomas tris raides – q, x, w, pavardžių rašyba tik dar labiau susijauks. Autentiška ji tikrai netaps, nes trūks diakritikų. O juos, beje, sėkmingai su visa autentika nušukuoja ir dokumentus skaitantieji automatai, tačiau dėl to, t.y. dėl nubrauktos „autentikos“ niekas pasaulyje į atlapus nekimba. Vadinasi, pamarginus asmenvardžių rašybą, gyvojoje vartosenoje natūraliai atsiras keli tos pačios pavardės variantai, plg. Valensa, Valesa, Walensa, Walęsa, Wałęsa, Walesa, o tai neišvengiamai kels ne tik identifikacinių, bet ir juridinių keblumų. Atsiras ir piktnaudžiautojų. Ne be reikalo Lenkijos piliečiams lietuviams išduotieji dokumentai su lietuviškai užrašytais asmenvardžiais yra suvenyriniai ir valstybės įstaigose negalioja – ten reikalaujama dokumento su Lenkijos valstybine kalba įrašytu piliečio vardu ir pavarde.

Pietryčių Lietuvos vardyno įrašai

Dar vienas diskusijose vartotas terminas – pavardžių rašyba „gimtąja kalba“, bet „lotyniškais rašmenimis“. Nelengvas dalykas. Ypač Šalčininkų rajono gyventojams, kurių daugumos gimtoji kalba – baltarusių arba jos tarmė – „po prostu“, dar kitų – rusų. Lenkiškoje mokykloje jie pramoksta lenkiškai ir lietuviškai. Kaip jiems „gimtąja kalba“ rašyti asmenvardžius, jei neleidžiama kirilica? Rašyti lotyniškomis raidėmis? Tada pagal kurį modelį – britų ar lietuvių? Khrustchev ar Chruščiovas? Shishkin, Siskin ar Šiškinas?

Pavarčius Lietuvos senąsias bažnytines knygas, taip pat pasidairius po antkapių įrašus, paaiškėja, kad tos „autentikos“ ribos labai plačios ir kad Pietryčių Lietuvoje „po prostu“ ne tik šnekama, bet ir rašoma, perpynus lenkiškas raides su lietuviškomis, pvz., Gieczis, bet ir Gieczys, Giečys, Adamajtis, Pietraszun, bet Rodzina Maiszeliuw (lenkiškai būtų Majszelów) ir pan.

Kitokia nelietuviškų pavardžių rašyba keistų didžiąją dalį pačių lietuvių pavardyno rašybos, o leidimas rašyti gimtąja kalba dar labiau sujauktų ir pačią pavardžių rašybą, ir jų vartoseną, nes tų „gimtųjų kalbų“ Lietuvoje ne dvi ir ne dešimt.

Asmenvardžiai – ne privačiam vartojimui

Rašybos chaotizavimo propaguotojai nuolatos teigia, jog vardas ir pavardė esanti žmogaus privati nuosavybė, todėl jos savininkas turįs turėti teisę rašyti ją taip, kaip norįs. Teigia ir patys tuo tiki. Tačiau asmens pavardę vartoja ne jis vienas ar jo namiškiai. Asmenvardžiu einama į viešumą, į savo šalies visuomenę, todėl jo rašyba turi būti suprantama visiems valstybinę kalbą vartojantiems šalies piliečiams. Asmenvardis – ne apatiniai privatūs marškiniai, ne to žmogaus išradimas, o kiekvienos kalbos vardyno dalis. Todėl vartojant vieną kalbą, negalima įterpinėti kitos kalbos elementų ir kurti XVII amžiuje buvusį populiarų makaroniką. Lietuvių kalbos tekste vardai turi turėti visiems suprantamą ir lietuviškais rašmenimis perteikiamą išraišką. Taip, kaip ir kitos kalbos tekste asmenvardis turi būti perskaitomas tos kalbos vartotojams.

Piliečio asmenvardžio rašyba tos šalies valstybinės kalbos rašmenimis rodo ir jo santykį su savo valstybe. Lenkiškų šaknų turintis Vokietijos krepšininkas Dirkas Novickis savo šalyje žinomas kaip Nowitzki, ne Nowicki. Lietuvių kilmės JAV kongresmenas Jonas Šimkus ten yra John Shimkus. Ir niekas ten nedrumsčia vandens dėl neva neautentiškos rašybos. Tad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba kokios nors kitos šalies valstybine kalba taip pat keičia tų piliečių santykį su Lietuva, akcentuojant santykį jau su ta kita valstybe.

P.S. Tai kaip buvo rašoma jūsų protėvių pavardė, p. Savukynai?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  2. A. Butkus. Asmenvardis – ne apatiniai marškiniai
  3. A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  4. A. Butkus. Kol keliam Baltijos šalių vėliavas
  5. A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai
  6. A.Butkus. Reikia dar vieno esto?
  7. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  8. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  9. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  10. A. Butkus. Pirkta draugystė. Ar išreketuota?
  11. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  12. R. Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos
  13. „Laisvojoje bangoje“ diskusija: Kaip rašysime Lietuvos piliečių pavardes? (tiesioginė transliacija, audio)
  14. Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video)
  15. A. Butkus. Pietų Kaukazas: Kas nutylima

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 34

  1. Getas says:
    8 metai ago

    Kirkilas, Šaulienė ir Savukynas nori kurti visuomenės segregaciją bei diskriminaciją Lietuvoje, vadinasi jie pažeidžia Lietuvos Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą o Seimo nariai ir priesaiką. Reiktų susidomėti VSD ir prokuratūrai. Kadangi aukščiausia Komstitucijos sergėtoja yra Prezidentė, ji turėtų kreiptis į Prokuratūrą dėl šių asmenų atsakomybės.
    Čia galima pravesti pararelę su mūsų lakūnų užvilkinta paieška jau atiduota prokuratūrai, tačiau čia yra aplaidumo pasekmės. Manau, aukščiau išvardinti asmenys kėsinasi naikinti lietuvių tautą, jos tapatybę bei sukurti segregacines mūsų piliečių gyvenimo sąlygas, o kur tai nuves, žinome iš JAV istorijos.

    Atsakyti
  2. aišku, kad says:
    8 metai ago

    V. Savukynas, tai yra valdžios nupirktas kvailelis, gerai aprūpintas ir pašertas, o seimo nariai, kurie šį įstatymą sukūrė ir visi, kurie už jį balsuos – Tautos išdavikai. Ir tai jokia nenaujiena

    Atsakyti
    • Bartas says:
      8 metai ago

      Tai ką darom ? Vyrai!

      Atsakyti
      • Atas says:
        8 metai ago

        Bartui:
        Manau reikia nepripažinti Kirkilo, Šiaulienės ir Savukyno teisės.Tai antikonstitutiški prama-
        nai.

        Atsakyti
      • Tomas T. says:
        8 metai ago

        Tai, visų pirma, pati Tauta (jos dauguma) nesuvokia iš vis ko pati nori: pinigų, blizgučių sau, laisvės, lygybės ar dar ko nors. Antra, žmonės, kurie suvokia tikrąją dabartinę Lietuvos padėtį, turi šviesti kitus, gyvenančius demokratijos iliuzijoje, t.y. kalbėti kokie asmenys kokia veikla užsiima prieš Lietuvą (turiu omeny ne dabartinę „valdžią“, o Tautą). Tai toks atsakymas.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          8 metai ago

          Manau , kad, Tamstos, atsakymas teisingas. Eisiu tuo keliu.

          Atsakyti
  3. lyvis says:
    8 metai ago

    Tai Lenkijos spaudimas dėl raidžių įvedimo lietuvių raidyne. Taigi Lenkija nieko nesiskiria nuo Kinijos Tibeto atveju. Taigi šios valstybės neturi ateities tiek Lenkija, tiek Kinija taip pat laukia šių valstybių santvarkos griūties. Tą pati galima pasakyti ir apie Izraeiį tai tauta kuri niekada neturėjo valstybingumo. lyvis

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    8 metai ago

    Dėl chamiško Lenkijos kišimosi į Lietuvos piliečių pavardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti valstybės valdymo institucijų lygiu viešai pareikalauta – nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus. Jeigu ir toliau Lenkija nenustotų kištis, tai tada Seimo turėtų būti notifikuota 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartis joje numatyta tvarka. Juk Lenkija savo kišimąsi grindžia ne tarptautine teise, o būtent šia sutartimi. Taigi reikalingi valdžios lygio veiksmai. Iš dabartinių Seimo partijų tokių veiksmų kėlimo nesigirdi, taigi vėl valdžių politiškai yra tūnojama po lapu, kaip Smetonos valdymo laikotarpiu…
    Artėja Seimo rinkimai, tačiau politinės jėgos, kuri įsipareigotų rinkėjams tokį “tūnojimą” dėl Lenkijos ar kitų kišimųsi į valstybinį gyvenimą nutraukti, nesigirdi. Taigi jau 25-eri kai laisvi, ne vergai esame, tai gal pagaliau veikime atitinkamai, o ne vien moralų rašymais tiems, kurie jos neturi, užsiimkime…

    Atsakyti
  5. Julius Puras says:
    8 metai ago

    “raidėmis sz žymėtas garsas ž.” čia man naujovė gal galėtu Butkus koki pavizdi duoti?

    Atsakyti
  6. Vladas says:
    8 metai ago

    Purai, taip rašoma seniausiame rankraštiniame poterių tekste (įrašytas 1503 m. leistoje knygoje): “kayp dvngyy theyp szamyay”.
    Mažvydo “Katekizmo” (1547) bent titulinį perskaitykit: “Catechismvsa Prasty Szadei…”. O jei netingite, tai paskaitykite ir daugiau teksto – Mažvydas rašmenį sz garsui š reikšti vartojo nuosekliai..
    Nekenktų ir karaliaus Vladislavo IV Vazos potvarkius (1639) lietuviškai paskaityti.
    Bet pradėti galėtumėt nuo Vytauto lotyniško laiško Vokietijos imperatoriui 1420 m., kur Vytautas rašo, kam turi priklausyti Žemaitija. Laiške Žemaitijos vardą jis rašo įvairiai: Samaytarum, Samoyte, Samagite, Samagicia, bet iliustruodamas kraštavardžio tarimą, rašo: “ideo Szomoyth vocatur”.

    Beveik visos išvardytųjų tekstų faksimilės prieinamos internete.

    Atsakyti
    • Julius Puras says:
      8 metai ago

      O jūs iškarto nusprendėte kad tai yra bendrinės lietuvių kalbos ž?

      Atsakyti
  7. Vladas says:
    8 metai ago

    “Mažvydas rašmenį sz garsui š reikšti vartojo nuosekliai..”
    Turi būti:
    Mažvydas rašmenį sz garsui ž reikšti vartojo nuosekliai..

    Atsakyti
    • Julius Puras says:
      8 metai ago

      Jūs klystate kad tai yra ž o Butkus tą jūsų klaida pateikė kaip tiesos atradimo censacija.

      Atsakyti
      • Tomas T. says:
        8 metai ago

        Argumentus, prašom.

        Atsakyti
      • Vladas says:
        8 metai ago

        Purai, tai jokia sensacija ar Butkaus atradimas. Šitai žino kiekvienas lituanistas. Paskaitykit Zinkevičių, Palionį. O geriausia būtų, jei savarankiškai perskaitytumėt M. Mažvydo “Katekizmo” pratarmę.

        O čia Vladislavo IV Vazos rašto faksimilė
        http://lietuvos.istorija.net/lituanistica/wladislaus1639.htm

        Atsakyti
        • Julius Puras says:
          8 metai ago

          Aš ją daug kartų skaičiau ir neradau ten jokios bendrinės lietuvių kalbos. Jūsų, Zinkevičiaus, lituanistų klaida tame kad į lietuvių kalba žvelgete iš bendrinės lietuvių kalbos pozicijos. Lietuvių kalba tai nėra kaskoks monolitas kaip kad bendrinė lietuviu kalba. Lietuvių kalba turi didelį tiek tarimo tiek žodyno diapazoną ir korektiškai jūs galite lietuvių kalba vertinti tik iš tokio taško.

          Atsakyti
          • Vladas says:
            8 metai ago

            Labai geras argumentas. Tik kalbėta apie tiltus, kad senovėje “sz” reiškė “ž” ir tik vėliau “š”, jūs pradėjot apie miltus, kad senosios raidės negali būti traktuojamos kaip dabartinės bendrinės kalbos faktai. Perduokit šią savo išvadą V. Savukynui – gal jam praeis noras visur kišti “Auszros” pavyzdį, nes šis irgi “nepriklauso bendrinei kalbai”.

          • Julius Puras says:
            8 metai ago

            ” Schauditoju” žauditoju, “karalischke” karaližka, “Kunigaikschtis” kunigaikžtis, “aukschtos” aukžtos ir t.t. tai liudija vykstanti lietuviu klaboje š ir ž garsu kaita ir daugiau nieko. Ka padarė Butkus, jus, lituanistai, Zinkevičius ir t.t. tai atsivertėte bendrinės lietuviu kalbos gramatikos taisykles ir sulyginote su užrašyta lietuviu kalba ir padarte “atradima” kad senovėje sz buvo užrašomas garsas ž. Atradimas kabutnes nes tai yra jus klaida kure sukurė jusu klaidingas palyginimu atskaitos taškas. Butkus turėtu atsimti savo žodžius ir atsiprašyti savo skaitytoju dėl sz. Jaigu jis turi garbe.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Nebenusišnekėk:
            literatūrinė kalba, kaip tik, yra lietuvių kalbos esmė, o tarmės yra ganėtinai užterštos svetimizmais.

          • Petras says:
            8 metai ago

            Tokio obskurantizmo dar nebuvau matęs! Tai, jūsų manymu, užrašymai “szodis”, “szemaitis” reiškė, jog tie žodžiai XVI-XVII a. buvo tariami [šodis], [šemaitis], o vėliau, nuo XVIII a., pradėti tarti [žodis], [žemaitis]? Taip išeitų, kad lenkai žemaičių vardą sužinojo tik XVIII-XIX a., nes taria [žmudzin], ne [šmudzin]? 🙂

            Gal, pan Puras-Polak, pirmiausia valyvai išmokit mūsų valstybinę kalbą, kad bent jau rašybos klaidų nedarytumėt. Antras žingsnis – pastudijuokit lietuvių kalbos istorinę gramatiką. Jei netinka Zinkevičius, pavartykit Otrembskio, Smočinskio darbus. Tada praeis noras kurti pasakas apie priebalsių “š” ir “ž” kaitą lietuvių “klaboje” ir priebalsio “š” virtimą “ž” žodžiuose “žemė”, “žodis” ar “žemaitis.

          • Julius Puras says:
            8 metai ago

            Daugelis lietuviu šeindienai neteisingai supranta pačia bendrinės lietuviu kalbos esme. Jablonskis ja kurdamas turėjo tiksla sukurti bendra tarima visiems lietuvems o daugelis lietuviu ja prėmė kaip istorine ir dar vienintele ir dar daugiau. Susikūrė sau atskaitos taška su kuriuo pradėjo žiūrėti i istorija ir dar daugiau teisti istorija. Ir dar daugiau koneveikti tiesmukiškai ir bukai vienas kita ir t.t. Žinau kad jūsu nepakeisiu ir geriause šitu atvėju palinkėsiu jums ramybės.

          • Ignas says:
            8 metai ago

            Be Jablonskio sunormintos bendrinės kalbos, pan Polak, dar yra tarmės, kurių niekas nesukūrė. Pati bendrinė kalba irgi nėra “esperanto”, o jos pagrindu paimta Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos tarmė, kuri vyravo XIX a. pabaigos lietuvių raštijoje.
            Apie savo atradimą, kad dabartinis lietuvių “ž” atsirado iš “š” ir kad lietuviai praeityje taip šveplavo, paskelbk pasauliui, nes šito dar niekas nežino, įskaitant ir tavo “rodakus” baltistus Lenkijoje. 🙂
            O patarimas papildomai pasimokyti valstybinės kalbos tau tikrai galioja. Nes “polska ošviata” tave teišmokė švepluoti “po litevsku”. Todėl ir vaidenasi “šodšiai” ir “šemaišiai”.

          • Julius Puras says:
            8 metai ago

            Ignai kas kalba apie kilme? Kalba eina apie šių garsų kaita tarpusavi jaigu norite abipusi. Ir tik tiek. Ir dar jus Ignai neskaitote ką aš rašau. Jus esate savo isitikinimu efekto busenoje ir man nieko kito daugiau nebelieka Ignai kaip jum palinkėti ramybės.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Nušneki, Julce,
            nėra jokios čia garsų kaitos, o tai reiškia, kad negalima rašyti belekaip – nes lietuvių kalboje yra taisyklė: kaip rašom, taip skaitom.
            Ir atvirkščiai: kaip kalbam, taip ir rašom: jei jau žemaitis, tai ž, o jei koks šūdlenkis, tai – š. 🙂

  8. Petras says:
    8 metai ago

    “ž” yra tariamas visose tarmėse, ne tik bendrinėje kalboje. Šis garsas lietuvių kalboje niekada nekito, keitėsi tik jo rašyba.

    Atsakyti
    • Julius Puras says:
      8 metai ago

      Petrai toje pačioje bendrinės lietuviu kalbos tarmėje vyksta abipusė š ir ž garsų kaitai bet kadangi jos rašyba yra logoritminizuota aš taip ta reiškini pavadinčiau todėl jus to nejaučiate.

      Atsakyti
      • Petras says:
        8 metai ago

        _i toje pačioje bendrinės lietuviu kalbos tarmėje vyksta abipusė š ir ž garsų kaita_
        Gal galite duoti pavyzdžių? Dialektologai jų dar nežino 🙂 Tarmių pateikėjai juk nebūtinai yra raštingi, o jų kalba įrašinėta į diktofonus.. Iki šiol žinota, kad “š” kaitaliojasi su “s”, o “ž” – su “z”. Bet tik ten, kur aptinkamas jotvingių ir žiemgalių substratas, t.y Kabeliuose (Varėnos raj.) ir Skaistgiryje (Joniškio raj.).
        Bet kad “ž” būtų kur kaitaliojęsis su “š” – žemė/šemė, šienas/žienas – šito niekas niekur nėra fiksavęs. Nebet jūsų gimtojoje “po prostu” kalboje tokių stebuklų pasitaiko.

        Atsakyti
        • Julius Puras says:
          8 metai ago

          Pavizdžiui “kaškas”. nuoroda i givos kalbos žodyna https://www.google.com/webhp?sourceid=chrome-instant&ion=1&espv=2&ie=UTF-8#q=ka%C5%A1kas
          turėtu gi būti “kažkas”. Petrai negi jūs šito nežinote ar jus meluojate sau ir man?

          Atsakyti
          • Vladas says:
            8 metai ago

            Klausyk, obskurante, kodėl painioji natūralią priebalsių fonetinę asimiliaciją su išgalvota š ir ž kaita žodžių šaknyse? Tau juk valstybine kalba buvo paaiškinta, kad Mažvydo tekstuose užrašymas “szodis”, “szemaitis” buvo tada ir visada tariamas [žodis, žemaitis] ir niekada netarta [šodis, šemaitis]. Ar tau po polsku paaiškinti, ar po-russki? Nes garsui “š” reikšti Mažvydas vartojo kitą rašmenį – “sch”.

          • Julius Puras says:
            8 metai ago

            Kada pas žmogu yra labai dideli isipareigojimai kokiai nors ideologijai tai atsiliepe jo bendravimo kultūrai. Taip kad Vladai dar karta linkiu tau ramybės. Gryštant prie pokalbio sakote Mažvidas tai aš jum daudu kita š ir ž garsu kaitos https://www.google.com/webhp?sourceid=chrome-instant&ion=1&espv=2&ie=UTF-8#q=i%C5%BEgirsti ir dar Vladai ir kitiem mes turime remtis faktais bet ne savo isitikinimais.

          • tikras lietuvis says:
            8 metai ago

            Jis čia specialiai išsidirbinėja.

  9. Julius Puras says:
    8 metai ago

    Petrai ir Vladai ar jum ką nors sako Jakubas Parkošovic? Ne Zinkevičius ne Mazvidas ne lituanistai ir ne Lietuvos istorikai ir t.t. bet tas žmogus?

    Atsakyti
  10. Aurika says:
    8 metai ago

    Bravo. Puikus straipsnis.

    Atsakyti
  11. Redas Kovas says:
    8 metai ago

    TAUTOS DEMORALIZACIJA YRA SUNKUS NUSIKALTIMAS.

    1.Žinomų kolaborantų, paleckių, požėlų, lietuvių tautos genocido organizatorių ir vykdytojų vaikai, vaikaičiai neatsako už tėvų siaubingus nusikaltimus, tačiau, matomai, nesuvokia, kad dėl galimo interesų konflikto ir tautiečių demoralizavimo jų politinė veikla netoleruotina – tautos demoralizacija yra sunkus nusikaltimas. Tokių asmenų santykinai daugiau yra buvusių „komunistų“ LSDP sąrašuose. Kai žinomų nusikaltėlių giminaičiai vienijasi partiniu principu – pavojinga. Rusijos specialios tarnybos žinomų kolaborantų giminaičių pavardes naudoja savo propagandinėse diversijose. Europoje nėra pavyzdžių, kad visuomenė toleruotų, nutylėtų minėtų asmenų dalyvavimą valstybės valdyme. Lietuva yra išimtis – pasidomėkit LSDP partinių sąrašų turiniu. Plačiai žinomas faktas – buvę Vilniaus brigados nariai, nužudę žurnalistą Vitą Lingį, vėliau įstojo į LSDP. Kas slopina politinę valią teismo keliu įvardinti nematytai žiaurios okupacijos metu organizuotą ir vykdytą lietuvių tautos genocidą? Konstitucinis teismas atskirame nutarime konstatavo, kad Lietuvos teismas gali savarankiškai įvardinti genocido faktą, reikia politinės valios. Tai kas tą valią slopiną? Čia svarbu ne buvusių „komunistų“ santikinis aritmetinis skaičius Lietuvos partijėlėse ,o tas faktas, kad buvę „komunistai“ in korpore tapo „socdemais“.
    2.Nebaudžiami siaubingi nusikaltimai skatina naujus Rusijos imperijos nusikaltimus, todėl būtina teisiniu keliu įvardinti genocido faktus, priversti Rusiją sumokėti kompensaciją už NKVD-KGB, kolaborantų organizuotus ir vykdytus genocidinius nusikaltimus – masinius lietuvių žudymus sovietinės okupacijos metu.
    3. Tautos demoralizacijos pasekmės : LR Seimo nariai, Gediminas Kirkilas (pirmoji ir antroji žmonos – rusės) ir Irina Šiaulienė ( Irina Nikolajevna Ananjeva, registruoto stribo duktė), Seimui pateikė, valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantį, Vardų ir pavardžių įstatymo projektą. Socialdemokratų partija, buvusi okupacinė LKP, balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis. Šitie kirkilai ir šiaulienės, posovietinės daugumos tragiški reliktai, išmano ko reikia, kad jų vaikaičiai gyventų rusiškame "internacionale” – būtina sunaikinti lietuvių kalbos valstybingumą.

    Atsakyti

Komentuoti: Kažin Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Robertas Šarknickas | lrs.lt nuotr.

R. Šarknickas. Lietuvių kalbos naikinimas tęsiasi

2022 12 16
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

2022 12 16
dr. Gintautas Grigas | asmeninė nuotr.

G. Grigas. Lietuviškos ir islandiškos moterų pavardės – unikalios

2022 11 20
Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“ | Alkas.lt nuotr.

Dėl nelietuviškos asmenvardžių rašybos Lietuvos dokumentuose vėl kreipiamasi į KT

2022 10 29
Jaunimo etnokultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien" 2022 | V.Kašinsko nuotr.

A. Bekerytė. Krikštynos vakar ir šiandien

2022 10 29
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Politika ir ekonomika

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

2023 02 08
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos

2023 02 08
Doc. Liudvikas Saulius Razma priešais Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinius rūmus 1990 m. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas) | nežinomo autoriaus nuotr.
Žmonės

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85

2023 02 08
Keliai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliams skiriama 543,2 mln. eurų

2023 02 08
„Susitikimai“ | etnocentras.lt nuotr.
Etninė kultūra

Pristatoma Klaipėdos krašto metams skirta tinklalaidė „Susitikimai”

2023 02 08
Miškas | vivmu.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas

2023 02 08
Sveikata, injekcijos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Grožio injekcijas gali atlikti tik specialistai

2023 02 08
Lietuva-Turkija | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvą siųs paramą ir pagalbą Turkijai

2023 02 08
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  • Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Liudvikui Sauliui Razmai būtų sukakę 85
  • Keliams skiriama 543,2 mln. eurų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
33
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
11
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • xây nhà apie Išvykstant į užsienį būtina pasidomėti reikalavimais dėl COVID-19
  • T0mas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Tomas Jotauta apie Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija dėl pedofilijos
  • Saulės Vilna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Kitas straipsnis
Medininkų  pilyje atidaroma paroda „Lietuvos istorija medaliuose“

Medininkų pilyje atidaryta istorinių darbų paroda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai