Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Netrinkime savęs iš savo atminties

www.respublika.lt
2015 05 18 14:00
5
Netrinkime savęs iš savo atminties
Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt
Grasilda Blažienė | S.Žumbio nuotr.

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

– Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Tačiau sužinojęs, kad visi dirbate neatlygintinai, o knygas leidžiate iš privačių mecenato lėšų, tuoj pat panūdau paklausti apie motyvą, kiekvieną jūsų paskatinusį tokiai veiklai?

– Paprastų žmonių kalba tariant, trūko kantrybė vis girdint, kokie pramanai pasakojami apie lietuvius vietoj istorinės tiesos. O turint omeny, kad panašiais dalykais užsiima gabūs ir žinomi žmonės, kaip antai garsi lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, tikinanti, kad Romą nukariavę gotai išties buvo ne kas kita, o gudai – viena baltų genčių, jų skleidžiamos fantazijos sėkmingai sklinda pasaulyje ir tampa pavojingos tiek mūsų geram vardui, tiek savęs pačių, savųjų šaknų suvokimui ir pažinimui.

Man išties labai liūdna ir neramu konstatuoti, kad net ir praėjus 25 metams po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos mokslas vis dar neatsibudo iš letargo miego, baisu, kad lietuviai uoliai ir noriai skuba save ištrinti iš savo sąmonės, kone visuotinai, valstybiniu mastu užsiėmę savosios „naujųjų europiečių“ tapatybės paieškomis, nors tapatybės ieškoti nereikia – ji buvo, yra ir bus, tačiau nepateisinamai ir neatleistinai nepasivarginame apie ją sužinoti, pasidomėti patys savimi. Ir patys mes, ir kitos tautos pastebi, kad lietuviai ypač kenčia dėl tautinės saviniekos ir nevisavertiškumo komplekso, bet argi apskritai įmanoma jaustis visaverčiais ir oriais tiems, kurie nė nežino, kas esą?

Taigi prieš porą metų susibičiuliavau su panašiai situaciją matančiu verslininku Artūru Mrazausku, kuris pasisiūlė tapti mūsų misijos mecenatu, susisiekiau su pulkeliu baltistiką įsimylėjusių mokslininkų, sukviečiau juos į redakcinę kolegiją ir ėmėmės darbo.

Susibūrė redaktorių ratas, kalbos mokslams atstovauju aš, Italijos Pizos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras Pietras Umbertas Dinis ir profesorius iš Prancūzijos Danielis Peti, kultūros istorijos tematiką ėmėsi globoti habilituota mokslų daktarė Ingė Lukšaitė ir daktaras Sigitas Narbutas, istorijos – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Zigmuntas Kiaupa, archeologijos – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus, profesorius iš Vokietijos Klausas fon Karnap-Bornhaimas ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša. Taip pat kaip recenzentą į komandą priėmėme garsųjį čekų mokslininką baltistą Ilją Lemeškiną.

Savuoju moto, nusakančiu drauge ir mūsų veiklos tikslus, pasirinkome prūsišką frazę „billemai bhe ersinnimai“, reiškiančią „bylojame ir pažįstame“. Šie prūsiški žodžiai ženklins visas mūsų serijos knygas, apimančias tokias mokslo sritis kaip kultūros istorija, kalbotyra, istorija, archeologija… Pirmoji mūsų kregždė – pasaulinio garso JAV kalbininko Viljamo R.Šmolstygo knyga „Senosios prūsų kalbos studijos“ – jau išleista ir jau pasiekė savąją tikslinę auditoriją. Šiuo metu verčiama į lietuvių kalbą ir ruošiama spaudai Pietro Umberto Dinio knyga apie baltų kalbas bei jų vertinimą Europoje nuo XV-XVI amžiaus. Kitaip tariant, tai – ką apie mus, baltus, anuomet kalbėjo Europa.

– Norėčiau, kad į klausimą apie motyvą atsakytumėte paprastai ir ūkiškai – kas jums pačiai, mecenatui, redakcinės kolegijos nariams iš to, kad vykdysite šią misiją, o pasaulį pasieks mokslinės baltistikos knygos?

– Kas mums iš to? Jei turite omeny uždarbį – nieko. Mes tai darome tik dėl to, kad mylime Lietuvą, lietuvių kalbą, gerbiame savąsias šaknis ir rūpinamės savąja kultūra.

– Puikus motyvas. Tačiau truputį stebina, kad tarp baltistikos sklaida besirūpinančios redakcinės kolegijos narių yra tiek daug užsieniečių.

– Nesistebėkite, visi šie žmonės – solidūs baltistai. Baltistika, aš pasakyčiau, apskritai yra drauge ir liga, ir pašaukimas. Jei jau žmogus užsikrečia, tai visam gyvenimui.

Nereikia manyti, kad baltistika – lokalus lietuvių ir latvių reikalas. Ši „bacila“ gaji ir JAV, ir Italijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse… Patikėkite, toli nuo mūsų kraštų gyvendami žmonės vien dėl meilės baltistikai išmoksta lietuvių bei latvių kalbas, studijuoja ir tyrinėja prūsų kalbinį palikimą…

Tiksliausiai juos apibrėžtų pavadinimas „įsimylėjėliai“, bet moksliškiau būtų sakyti, kad tai žmonės, suvokę lietuvių kalbos ir baltų kalbų svarbą tiek indoeuropeistikai, tiek kalbotyros mokslui apskritai.

Mums, Lietuvoje gyvenantiems baltistams, nepaprastai naudinga su tokiais žmonėmis bendradarbiauti – juk gyvendami svečiose šalyse jie turi galimybes naudotis tais archyvais, kurie mums neprieinami. Pavyzdžiui, Vatikano metraščiais, kupinais nepaprastai vertingos, mums lig šiol nežinotos medžiagos…

– Kaip suprantu, tikslinė jūsų leidžiamų knygų auditorija – pasaulio mokslo žmonės. Koks iš jūsų darbų džiaugsmas eiliniam statistiniam lietuviui, kuris tų knygų nei skaitys, nei supras?

– Tiesa, orientuojamės į mokslo žmonių auditoriją, mūsų leidžiamų ir planuojamų leisti knygų tiražai – tikrai nebus dideli, lektūrą platinsime per mokslines įstaigas, baltistikos centrus įvairių šalių universitetuose, taip pat – knygų mugėse.

Be abejo, plačiosios masės šių knygų neskaitys, tačiau neabejoju, kad nauda iš to bus visiems drauge ir kiekvienam atskirai. Pirmiausia lietuviai visai kitaip ims jaustis pasaulyje – bus mažiau gūžčiojančių pečiais, ištarus žodį „Lietuva“, bus mažiau manančių, kad pagal kalbos ir kultūros prigimtį mes – slavai, bus mažiau tikinčių, kad ne gotai, o baltai nukariavo Romą…

Suvokimas, kad esame vertingi, kažkuo išskirtiniai kitų akyse, natūraliai kels ir mūsų pačių savivertę. Daugeliui nebūtina išmanyti lingvistinių subtilybių, bet vien pats žinojimas, kad kalbame seniausia indoeuropiečių kalba ir viena iš dviejų gyvų išlikusių baltų kalbų, kad lietuvių, latvių tautos – baltai yra orios, garbingos tautos, su turtinga ir nepaprastai reikšminga Europai istorija, kiekvienam padeda gyventi aukštėliau pakelta galva.

Juk dalis mūsų nevisavertiškumo kompleksų atsiranda būtent dėl to, kad išsivadavę iš sovietų imperijos ir puolę į ES glėbį ėmėme įsivaizduoti, kad nuo čia viskas ir prasideda, kad esame nelyg viščiukai, tik šiandien išsiritę iš kiaušinio, todėl neva būtina dabar strimgalviais stengtis kuo greičiau susikurti sau tapatybę, pritinkančią naujam kontekstui.

Mums nereikia savęs kurti – mes esame. Kaip tik apie tai ir byloja mūsų prūsiškasis moto skelbti pasauliui apie savąjį buvimą ir patiems stengtis kuo giliau pažinti pasaulį.

– Bet, sutikite, manymas, kad baltai nukariavo Romą, neretam lietuviui taip pat sukeltų tautinio pasididžiavimo pojūtį.

– Žinoma, ir melas geba pakurstyti savimeilę, tačiau didžiuotis reikia ne pramanais, ne tariamais titulais ir savybėmis, o tuo, kas buvo ir tebėra tikra. Asmeniškai man atrodo, kad nieko negali būti gėdingesnio, nei prisiimti sau kitų nuopelnus, ypač liūdnai tai darydami atrodome mes – Tauta, kuri ir šiandien priekaištauja kaimyninėms šalims, kad yra bandoma slavinti, germanizuoti, mėginama iškreipti jos istorija.

Manau, nėra pavojingesnio priešo Lietuvai nei beraštiškumas, proto tamsa ir Tautos nenoras pačiai savęs pažinti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  2. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  3. Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?
  4. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  5. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  6. Lietuvos tautinės bendrijos pirmą kartą šventė savo dieną
  7. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  8. Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia
  9. Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą
  10. V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  13. Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
  14. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  15. V.Paulikas. Kodėl turėtume parduoti savo žemę užsieniečiams – argumentai?
  16. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
  17. G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai
  18. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  19. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
  20. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  21. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  22. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  23. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
  24. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  25. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  26. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
  27. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  28. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  29. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  30. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Suinius says:
    6 m. ago

    Kas čia dabar? “Billemai bhe ersinnimai”. Iš kur prūsų kalboje H raidė atsirado? Gal norėta pasakyti “billemai bei ersinnimai”. Mokslinčiai.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    6 m. ago

    O kas, jeigu manytume, kad “billemai bhe ersinnimai” reiškia ne “bylojame ir pažįstame”, o – “bylojame ir garsiname”. Juk “ersinnimai” gali būti bendrašaknis su lietuvių erzeliuoti – “garsiai kalbėtis, ginčytis”, erzėti -“rėkauti”, “šaukalioti”. Be to, tarmiškai sakoma ir arzeliuoti, taigi gali būti, kad prūsuose buvo ir variantas su pradiniu “a” – *arsinnimai, kuris gali būti gretintinas su “garsinti”. Taip atsivertų šaknies gar-/ gars-/ ers reikšmių kitimo baltuose, o gal ir plačiau, laukas.
    O šiaip tai šaunaus, labai reikalingo dalyko mokslininkų sumanyta imtis.

    Atsakyti
    • Suinius says:
      6 m. ago

      Jums pritariu. Taip gali būti kaip sakot. Tik H raidės prūsų kalboje tikrai nebuvo.

      Atsakyti
  3. Voras says:
    6 m. ago

    Ko ta Statkutė užkliuvo? Gotai neabejotinai turėjo ryšių su baltais. Karpių ir galindų gentys dalyvavo jų žygiuose. Galbūt tarp gotų iš pradžių dauguma buvo baltai. Vėliau viršų paėmė germanai.

    Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje | Alkas.lt

Komentuoti: Kažin Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

 J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio

2021 02 28
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ar tikrai taip? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Žemyna apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1779; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1147; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 951; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 835; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 805; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 748; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
11
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ar tikrai taip? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Žemyna apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai
  • Kažin apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai
Kitas straipsnis
Naisiai | naisiuvasara.lt nuotr.

Naisiuose muziejų naktis yra poliarinė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai