Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Netrinkime savęs iš savo atminties

www.respublika.lt
2015 05 18 14:00
5
Netrinkime savęs iš savo atminties
Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt
Grasilda Blažienė | S.Žumbio nuotr.

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

– Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Tačiau sužinojęs, kad visi dirbate neatlygintinai, o knygas leidžiate iš privačių mecenato lėšų, tuoj pat panūdau paklausti apie motyvą, kiekvieną jūsų paskatinusį tokiai veiklai?

– Paprastų žmonių kalba tariant, trūko kantrybė vis girdint, kokie pramanai pasakojami apie lietuvius vietoj istorinės tiesos. O turint omeny, kad panašiais dalykais užsiima gabūs ir žinomi žmonės, kaip antai garsi lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, tikinanti, kad Romą nukariavę gotai išties buvo ne kas kita, o gudai – viena baltų genčių, jų skleidžiamos fantazijos sėkmingai sklinda pasaulyje ir tampa pavojingos tiek mūsų geram vardui, tiek savęs pačių, savųjų šaknų suvokimui ir pažinimui.

Man išties labai liūdna ir neramu konstatuoti, kad net ir praėjus 25 metams po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos mokslas vis dar neatsibudo iš letargo miego, baisu, kad lietuviai uoliai ir noriai skuba save ištrinti iš savo sąmonės, kone visuotinai, valstybiniu mastu užsiėmę savosios „naujųjų europiečių“ tapatybės paieškomis, nors tapatybės ieškoti nereikia – ji buvo, yra ir bus, tačiau nepateisinamai ir neatleistinai nepasivarginame apie ją sužinoti, pasidomėti patys savimi. Ir patys mes, ir kitos tautos pastebi, kad lietuviai ypač kenčia dėl tautinės saviniekos ir nevisavertiškumo komplekso, bet argi apskritai įmanoma jaustis visaverčiais ir oriais tiems, kurie nė nežino, kas esą?

Taigi prieš porą metų susibičiuliavau su panašiai situaciją matančiu verslininku Artūru Mrazausku, kuris pasisiūlė tapti mūsų misijos mecenatu, susisiekiau su pulkeliu baltistiką įsimylėjusių mokslininkų, sukviečiau juos į redakcinę kolegiją ir ėmėmės darbo.

Susibūrė redaktorių ratas, kalbos mokslams atstovauju aš, Italijos Pizos universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras Pietras Umbertas Dinis ir profesorius iš Prancūzijos Danielis Peti, kultūros istorijos tematiką ėmėsi globoti habilituota mokslų daktarė Ingė Lukšaitė ir daktaras Sigitas Narbutas, istorijos – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Zigmuntas Kiaupa, archeologijos – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus, profesorius iš Vokietijos Klausas fon Karnap-Bornhaimas ir Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša. Taip pat kaip recenzentą į komandą priėmėme garsųjį čekų mokslininką baltistą Ilją Lemeškiną.

Savuoju moto, nusakančiu drauge ir mūsų veiklos tikslus, pasirinkome prūsišką frazę „billemai bhe ersinnimai“, reiškiančią „bylojame ir pažįstame“. Šie prūsiški žodžiai ženklins visas mūsų serijos knygas, apimančias tokias mokslo sritis kaip kultūros istorija, kalbotyra, istorija, archeologija… Pirmoji mūsų kregždė – pasaulinio garso JAV kalbininko Viljamo R.Šmolstygo knyga „Senosios prūsų kalbos studijos“ – jau išleista ir jau pasiekė savąją tikslinę auditoriją. Šiuo metu verčiama į lietuvių kalbą ir ruošiama spaudai Pietro Umberto Dinio knyga apie baltų kalbas bei jų vertinimą Europoje nuo XV-XVI amžiaus. Kitaip tariant, tai – ką apie mus, baltus, anuomet kalbėjo Europa.

– Norėčiau, kad į klausimą apie motyvą atsakytumėte paprastai ir ūkiškai – kas jums pačiai, mecenatui, redakcinės kolegijos nariams iš to, kad vykdysite šią misiją, o pasaulį pasieks mokslinės baltistikos knygos?

– Kas mums iš to? Jei turite omeny uždarbį – nieko. Mes tai darome tik dėl to, kad mylime Lietuvą, lietuvių kalbą, gerbiame savąsias šaknis ir rūpinamės savąja kultūra.

– Puikus motyvas. Tačiau truputį stebina, kad tarp baltistikos sklaida besirūpinančios redakcinės kolegijos narių yra tiek daug užsieniečių.

– Nesistebėkite, visi šie žmonės – solidūs baltistai. Baltistika, aš pasakyčiau, apskritai yra drauge ir liga, ir pašaukimas. Jei jau žmogus užsikrečia, tai visam gyvenimui.

Nereikia manyti, kad baltistika – lokalus lietuvių ir latvių reikalas. Ši „bacila“ gaji ir JAV, ir Italijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse… Patikėkite, toli nuo mūsų kraštų gyvendami žmonės vien dėl meilės baltistikai išmoksta lietuvių bei latvių kalbas, studijuoja ir tyrinėja prūsų kalbinį palikimą…

Tiksliausiai juos apibrėžtų pavadinimas „įsimylėjėliai“, bet moksliškiau būtų sakyti, kad tai žmonės, suvokę lietuvių kalbos ir baltų kalbų svarbą tiek indoeuropeistikai, tiek kalbotyros mokslui apskritai.

Mums, Lietuvoje gyvenantiems baltistams, nepaprastai naudinga su tokiais žmonėmis bendradarbiauti – juk gyvendami svečiose šalyse jie turi galimybes naudotis tais archyvais, kurie mums neprieinami. Pavyzdžiui, Vatikano metraščiais, kupinais nepaprastai vertingos, mums lig šiol nežinotos medžiagos…

– Kaip suprantu, tikslinė jūsų leidžiamų knygų auditorija – pasaulio mokslo žmonės. Koks iš jūsų darbų džiaugsmas eiliniam statistiniam lietuviui, kuris tų knygų nei skaitys, nei supras?

– Tiesa, orientuojamės į mokslo žmonių auditoriją, mūsų leidžiamų ir planuojamų leisti knygų tiražai – tikrai nebus dideli, lektūrą platinsime per mokslines įstaigas, baltistikos centrus įvairių šalių universitetuose, taip pat – knygų mugėse.

Be abejo, plačiosios masės šių knygų neskaitys, tačiau neabejoju, kad nauda iš to bus visiems drauge ir kiekvienam atskirai. Pirmiausia lietuviai visai kitaip ims jaustis pasaulyje – bus mažiau gūžčiojančių pečiais, ištarus žodį „Lietuva“, bus mažiau manančių, kad pagal kalbos ir kultūros prigimtį mes – slavai, bus mažiau tikinčių, kad ne gotai, o baltai nukariavo Romą…

Suvokimas, kad esame vertingi, kažkuo išskirtiniai kitų akyse, natūraliai kels ir mūsų pačių savivertę. Daugeliui nebūtina išmanyti lingvistinių subtilybių, bet vien pats žinojimas, kad kalbame seniausia indoeuropiečių kalba ir viena iš dviejų gyvų išlikusių baltų kalbų, kad lietuvių, latvių tautos – baltai yra orios, garbingos tautos, su turtinga ir nepaprastai reikšminga Europai istorija, kiekvienam padeda gyventi aukštėliau pakelta galva.

Juk dalis mūsų nevisavertiškumo kompleksų atsiranda būtent dėl to, kad išsivadavę iš sovietų imperijos ir puolę į ES glėbį ėmėme įsivaizduoti, kad nuo čia viskas ir prasideda, kad esame nelyg viščiukai, tik šiandien išsiritę iš kiaušinio, todėl neva būtina dabar strimgalviais stengtis kuo greičiau susikurti sau tapatybę, pritinkančią naujam kontekstui.

Mums nereikia savęs kurti – mes esame. Kaip tik apie tai ir byloja mūsų prūsiškasis moto skelbti pasauliui apie savąjį buvimą ir patiems stengtis kuo giliau pažinti pasaulį.

– Bet, sutikite, manymas, kad baltai nukariavo Romą, neretam lietuviui taip pat sukeltų tautinio pasididžiavimo pojūtį.

– Žinoma, ir melas geba pakurstyti savimeilę, tačiau didžiuotis reikia ne pramanais, ne tariamais titulais ir savybėmis, o tuo, kas buvo ir tebėra tikra. Asmeniškai man atrodo, kad nieko negali būti gėdingesnio, nei prisiimti sau kitų nuopelnus, ypač liūdnai tai darydami atrodome mes – Tauta, kuri ir šiandien priekaištauja kaimyninėms šalims, kad yra bandoma slavinti, germanizuoti, mėginama iškreipti jos istorija.

Manau, nėra pavojingesnio priešo Lietuvai nei beraštiškumas, proto tamsa ir Tautos nenoras pačiai savęs pažinti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  2. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  3. Ar savo vaikams rodėte Lietuvą?
  4. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  5. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  6. Lietuvos tautinės bendrijos pirmą kartą šventė savo dieną
  7. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  8. Moksleivė Gabija iš Šalčininkų. Blogas tas paukštis kuris savo lizdą teršia
  9. Lietuva pirmą kartą per savo valstybingumo istoriją parengė ir išleido Lietuvos nacionalinį atlasą
  10. V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  13. Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
  14. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  15. V.Paulikas. Kodėl turėtume parduoti savo žemę užsieniečiams – argumentai?
  16. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
  17. G.Kamarauskas. Lietuviškojo geno ypatumai
  18. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  19. Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
  20. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  21. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  22. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  23. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
  24. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  25. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  26. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
  27. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  28. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  29. R. Grigas. Jaunimo nacionalinės (tautinės) savimonės drama. Kas kaltas?
  30. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Suinius says:
    6 m. ago

    Kas čia dabar? “Billemai bhe ersinnimai”. Iš kur prūsų kalboje H raidė atsirado? Gal norėta pasakyti “billemai bei ersinnimai”. Mokslinčiai.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    6 m. ago

    O kas, jeigu manytume, kad “billemai bhe ersinnimai” reiškia ne “bylojame ir pažįstame”, o – “bylojame ir garsiname”. Juk “ersinnimai” gali būti bendrašaknis su lietuvių erzeliuoti – “garsiai kalbėtis, ginčytis”, erzėti -“rėkauti”, “šaukalioti”. Be to, tarmiškai sakoma ir arzeliuoti, taigi gali būti, kad prūsuose buvo ir variantas su pradiniu “a” – *arsinnimai, kuris gali būti gretintinas su “garsinti”. Taip atsivertų šaknies gar-/ gars-/ ers reikšmių kitimo baltuose, o gal ir plačiau, laukas.
    O šiaip tai šaunaus, labai reikalingo dalyko mokslininkų sumanyta imtis.

    Atsakyti
    • Suinius says:
      6 m. ago

      Jums pritariu. Taip gali būti kaip sakot. Tik H raidės prūsų kalboje tikrai nebuvo.

      Atsakyti
  3. Voras says:
    6 m. ago

    Ko ta Statkutė užkliuvo? Gotai neabejotinai turėjo ryšių su baltais. Karpių ir galindų gentys dalyvavo jų žygiuose. Galbūt tarp gotų iš pradžių dauguma buvo baltai. Vėliau viršų paėmė germanai.

    Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: D. Daučiūnaitė. Lietuvių tautinės tapatybės likimas Europos Sąjungoje | Alkas.lt

Komentuoti: Suinius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

2021 02 23
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
Gamta ir žmogus

Lašiša – puikus baltymų šaltinis

2021 02 27
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

2021 02 27
Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
Gamta ir ekologija

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 02 27
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės
Lietuvoje

Netekome tremtinės, kraštotyrininkės, gydytojos Ramunės Ralytės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Išsigandusi apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Kęstutis apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Riterių laikais papračiau būdavo apie Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
  • Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines
  • Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1614; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 917; komentarų: 12
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 815; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 676; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 639; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
3
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

Dažnai naujoviškus sumanymus lydi žmonių nerimas ir abejonės, ne išimtis – miestų kultūrinės vietos. Lietuvoje gausu pavyzdžių, kai noras atnaujinti...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Išsigandusi apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Kęstutis apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Riterių laikais papračiau būdavo apie Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • SsS apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
Naisiai | naisiuvasara.lt nuotr.

Naisiuose muziejų naktis yra poliarinė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai