Kuršių nerijoje didėja paveldo statinių valdytojų susidomėjimas

Kompensaciją už 2014 metais kultūros paveldo objektuose atliktus darbus Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) išmokėjo dviems Kuršių nerijoje esančių objektų valdytojams: Smiltynės kurhauzo (Smiltynės g. 17, Klaipėda) šeimininkai susigrąžino virš 50 tūkst. litų, o vilos Juodkrantėje (Miško g. 9, Neringa) savininkai – beveik 40 tūkst. litų. Kompensacijas iš valstybės biudžeto gali gauti privačios nuosavybės, visuomenei lankyti prieinamų valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų valdytojai už tvarkomųjų paveldosaugos darbų, jų projektavimo bei tyrimų išlaidas.

Departamento direktorė Diana Varnaitė pastebi, jog pastaruoju metu aktyvėja Kuršių nerijos teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų savininkai, kurie istorinius pastatus siekia ne tik restauruoti, bet ir grąžinti jų pirminę paskirtį: „2013 m. po kelių metų pertraukos kompensuoti darbai Kuršių nerijos teritorijoje – atlyginti medinio XX a. pradžios statybos namo Preiloje taikomieji tyrimai ir tvarkybos darbų projekto parengimas. 2014 m. šis namas jau gavo Europos ekonominės erdvės fondo finansavimą. Veikiausiai, šio sėkmingo pavyzdžio įkvėpti šiemet į mus kreipėsi jau daugiau valdytojų“.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Smiltynės kurhauzo pastatas stovėjo nenaudojamas ir tik 2006 m. jį įsigijus bendrovei TVB buvo nutarta atkurti jo istorinę išvaizdą ir įrengti viešbutį su konferencijų sale bei kavine. Pagal architektės Laimos Šliogerienės projektą, po rekonstrukcijos pastatas turėtų priminti tipinę XX a. pradžios Smiltynės vilą – norima atkurti fachverkines kurhauzo detales, balkono apdailą bei autentiškas langines. Taip pat planuojama remontuoti greta esantį sovietmečiu statytos katilinės pastatą. Visas kompleksas turėtų būti restauruojamas ir rekonstruojamas remiantis XX amžiaus pradžios Smiltynės viloms būdinga stilistika bei apdailos medžiagomis, išlaikant būdingą šveicarišką stilių su jugendo elementais.

Smiltynės kurhauzą 1900 metais pastatė Klaipėdos pirkliai. Kurhauzas tuo metu buvo ne tik didžiausias pastatas Smiltynėje, bet ir moderniausias viešbutis to meto pajūryje: svečiai galėjo apsistoti net 50-yje kambarių, mėgautis šiltomis voniomis, naudotis naujausiu išradimu – elektra. Vėliau čia buvo atidaryti lošimo namai, įrengta koncertų aikštelė su gražia promenada į pajūrį. Per Antrąjį pasaulinį karą Smiltynės kurhauzas buvo apleistas, o sovietmečiu istoriniame pastate atidarytas „Klaipėdos“ viešbučio filialas ir kavinė „Smiltynė“. Smiltynės kurhauzo savininkams kompensacija išmokėta už atliktus archeologinius tyrimus ir tvarkybos darbų projekto parengimą.

Vos už keliolikos kilometrų nuo Smiltynės kurhauzo, Juodkrantėje už taikomuosius tyrimus ir restauravimo projektą kompensaciją gavo medinės vilos savininkai. Tikimasi, jog vertingas Miško gatvės istorinio užstatymo elementas – XIX a. statytas Juodkrantės Vilų rajono kurortinės statybos pavyzdys, atspindintis XIX –XX a. kurortinės architektūros tendencijas, bus restauruotas, išsaugant išlikusią vidaus ir išorės autentiką.

Medinė, poilsiui skirta vila Maria (Marie) pastatyta kurortinės statybos Juodkrantėje pradininko, kelių viešbučių Tilžėje savininko Eduardo Stelmacherio iniciatyva XIX a. Profesionalaus architekto projektuotas vienaukštis namas su mansarda buvo dekoruota santūriai, tik vakariniame fasade buvo sukomponuotas grakštus gražių proporcijų mezoninas su dviem suporintais langais ir kurortinei architektūrai būdingu įmantriu stogeliu. Sovietmečiu pastatą nacionalizavus jis priklausė moksleivių vasaros stovyklos (pionierių stovyklos) kompleksui.

Abu objektai, kurių savininkai gavo kompensacijas už atliktus darbus, stovi Kuršių nerijoje – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bei į Pasaulio darnaus turizmo vietovių 100-uką įtrauktoje vietovėje.