Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2014 12 25 00:55
14
Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius

Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Saulė iki šiol mums yra ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, bet ir mūsų gyvybės, mūsų sąmonės šviesos, mūsų dvasios ir viso pasaulio simbolis. Pa-Saulis mums ir yra ta erdvė, kurią iš tamsos chaoso iššviečia, sušildo, apskrieja ir apibrėžia Saulė.

Mūsų dienas pasiekę senieji Kūčių – Kalėdų papročiai atspindi savitą mūsų tautos pasaulėžiūrą ir religiją. Tradiciniame kalendoriuje Saulės sugrįžimas – ne viena diena, tai – šventinis laikotarpis, seniau, ko gero, trukdavęs apie keletą savaičių.

 

Šis laikas dabar atitinka dviejų savaičių laikotarpį, vadinamą „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“, nusitęsiantį nuo Kūčių iki Trijų karalių dienos (sausio 6-osios). Būtent tiek laiko žiemą Saulės laidos ir tekėjimo kryptys beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė sustoja. Tuo metu ir žmogus turi sustoti, atidėti darbus, susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir laikinumą, apie būtį šiapus ir anapus. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą, besisukantį apie namų židinį, ir žmogaus siela iš erdvių rugių laukų, žalių lankų ir ūksmingų giraičių susitelkia į namų vidų – į mūsų širdis, į prisiminimus, į mūsų akistatą su savo vidumi, sąžine, praeitimi ir viltimi.

Tuomet mūsų sielas užvaldo gražiausi prisiminimai, tuomet laikas kalbėti su pačiu savimi, su savo vaikais ir anūkais apie praeitį, apie mirusiuosius, apie tai, ko sulauksime kitais metais, apie tai, kas mūsų laukia anapusybėje. Tamsa apgaubia mažą šviesos kibirkštį, šviesos sėklą, kuriai lemta pražysti gražiausiu šviesos rožės žiedu – sugrįžtančios Saulės lanku. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių savo sielos erčių, tuomet sielos vandenų sveikata gali virsti svaigiausios išminties vynu.

Kūčių – Kalėdų naktį mūsų būtį persmelkia nematomos mirusiųjų vėlės. Tuomet, susidūrę akis į akį su amžinaisiais svečiais ir, kaip pridera, juos pasitikdami, tampame pajėgūs keisti savo gyvenimą, užsitikrinti gerbūvį ateičiai.

Kūčios ir Kalėdos yra tartum didysis Metų Vidurnaktis – trumpiausia metų diena ir ilgiausia metų naktis. Viskas tuomet sureikšminta taip, kad nė akimirkos nebūtų pamirštas šio laiko sakralumas ir veiksmingumas mūsų sieloms ir mūsų ateičiai. Kad neužgautum aplink susitelkusių protėvių vėlių, būdavo draudžiama dirbti įvairiausius darbus, nesusijusius su pasiruošimu šventėms.

Tikima, kad protėvių vėlės yra ypač linkusios prisilaikyti įvairių augalų stiebuose, vilnose, plaukuose… Todėl neverpdavo, nebraukdavo linų, nekuldavo, nesijodavo, nemaldavo, nekapodavo malkų, neplėšydavo plunksnų, netgi plaukų nešukuodavo… Nesilaikantys draudimų rizikavo sulaukti nepasisekimų ūkyje, gyvulių pasiligojimo arba patys netekti sveikatos.

Kūčių naktį nematomos protėvių vėlės kviečiamos šventinės vakarienės prie valgiais nukrauto Kūčių stalo. Juk nuo seno esame papratę pasitikdami svečius juos vaišinti. Svečio pagerbimas – tai bendros vaišės. Kūčios – tai šeimos vaišės kartu su svečiais iš anapus – su protėvių vėlėmis. Šienas ant Kūčių stalo – tai vėlių būstas. Ir senovės indai „Laidotuvių himne“ kartu su vėlėmis kviesdavo savo mirusiųjų dievą Jamą sėstis ant aukojimo vietoje pabarstytų žolių, kur buvo aukojamas maistas: Su Angirasais protėviais iš vieno /Ant šių žolių, o Jame atsisėski (Rigveda X, 14,4).

Kūčių–Kalėdų nakties šienas nepaprastas. Tikima, kad pernakvojęs po Kūčių stalu ant pakreikto šieno tampi sveikesnis, įgyji aiškiaregio savybių ir galėsi matyti neregimus dalykus. Po Kūčių vakarienės, iš po staltiesės ištraukęs šio nepaprasto šieno stiebelį gali išsiburti savo laimę ir dalią, spėti gyvenimo trukmę…

Mūsų Kūčių – Kalėdų papročių senoviškumą įrodo jų panašumas į kitų tautų žiemos saulėgrįžos papročius. Rodos, nieko bendro su mūsų tradicijomis negalintys turėti kinai švenčia panašiai kaip mes. Jie taip pat renkasi tik šeimos rate, nieko nesikviesdami. Ant namo sienų ir langų pakabina kanapių stiebelius, simbolizuojančius kopėčias, kuriomis dvasios Naujųjų metų naktį nusileidžia pas žmones. Melsdamiesi savo dievams po atviru dangumi įrengia apeiginį Visatos sandarą vaizduojantį “Dangaus ir Žemės stalą”. Viena iš svarbių aukų dievams tuomet yra raudonosios pupos – apsaugančios žmones nuo piktųjų jėgų. Iš jų dievams verda košę. Aukojamus valgius valgo patys, tuo pačiu tarsi susijungdami su dvasiomis bendrose apeiginėse vaišėse. Kai kur pupų košę dar mėto ant žemės… vėlėms. O juk mūsų Kūčiose taip pat svarbi reikšmė teikiama virtiems žirniams ir pupoms, jie taip pat buvo beriami į namo kertes – aukojami vėlėms, kartais dar vadinamoms kočėmis. Kinai, praėjus 7 dienoms po Naujų Metų, dievams aukoja saldžiame vandenyje virtus gumuliukus iš ryžių miltų… Argi tai neprimena mūsų kūčiukų su saldžiu miešimu?

Pasiruošimas Kalėdoms, Kūčių vakaras – tai kiekvieno akistata su sielos gelmėmis, tai Pasaulį prikeliančios, sukuriančios ir įsukančios šviesos laukimas, tai atsiskaitymas su savimi ir artimaisiais, savo tautos protėvių, senelių akivaizdoje. Ramus ir laimingas žmogus, nenuskriaudęs gyvulio, nepagailėjęs duonos elgetai, visus metus dorai dirbęs, puoselėjęs Darną ir nuolat jautęs, kad šioje Žemėje gyvena amžinai išėjusiųjų dėka.

Šį vienintelį vakarą, šalčio ir tamsos neįveiktoje tvirtovėje, prie šeimos židinio, prie Kūčių stalo su mumis mūsų šeima ir mūsų gentis. Su mumis mūsų giminės kočės – vėlės. Stalo kampuose, namo kertėse, šiene, eglutės spygliuose, susirinkusiųjų plaukuose jos ilgisi mūsų. Prisiminkime jas, padėkime joms. Kūčios – mūsų vienybės šventė. Pasisemkime galių iš savo giminės ir tautos vėlių, naujajam gyvenimo ratui. Te veržliau ir aidžiau plazda mūsų vėliavos, te naujiems darbams ir žygdarbiams atkunta mūsų sielos.

2006-12-24

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  2. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  3. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  4. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  7. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  8. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  9. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  10. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia
  11. Lietuviški Kalėdų papročiai
  12. J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja
  13. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  14. Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)
  15. Prezidentė pasveikino Tautą Kūčių ir Kalėdų proga (video)
  16. A. Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kviečia kurti naują Kalėdų tradiciją
  17. V.Kinčinaitis. Apie elektroninių Kalėdų žalą
  18. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  19. Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
  20. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. lyvis says:
    7 m. ago

    Tekstas pateiktas tada kai šventė jau praėjusi o ne prieš šventę kada yra didysis laukimas. Įdomu kieno čia taip yra sugalvota? lyvis

    Atsakyti
    • emigrante says:
      7 m. ago

      Uzuojauta jums ,lyvi uz meginima sugadinti nuotaika perskaicius si nuostabu straipsni….

      Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 m. ago

    Jonas Vaiškūnas:
    ,,Pasisemkime galių iš savo giminės ir tautos vėlių, naujajam gyvenimo ratui.”

    Semiate, semiate, jau ne pirmą kartą ‘galias’ iš protėvių…
    Gal Vėlėms pačioms tos galios reikalingos? Smalsu, ką jūs tomis galiomis nuveikėte? 😀 😀

    Atsakyti
  3. Saulėgrįža says:
    7 m. ago

    Trunka dvi savaites. Ir laukimas, kad diena ims ilgėti taipogi. Šiuo metu esame arčiausiai Saulės. Todėl stipriausiai jaučiame jos alsavimą. Ta proga palinkėkime Jai ramybės. PaSaulinis tarpušventis tik prasideda. Šu artėjančia Salės grįža Visus. Ramybė Jums.

    Atsakyti
    • vabalas says:
      7 m. ago

      Siūlyčiau dar kartą pavartyti astronomijos pradžiamokslį.

      Atsakyti
  4. vabalas says:
    7 m. ago

    O Vaiškūno tekstas puikus, sklandumo ir poetiškumo prasme. Bet kodėl jame tiek daug žmogaus protą žeminančių teiginių? Kodėl nenorima naudotis patikrintomis žiniomis? Kodėl į pasaulį žvelgiama prietaringomis XIXa. valstiečio akimis? Ar to tikrai reikia pilnavertiškai egzistencijai? Aš abejoju…

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      EGZISTENCIJA ?- tai kažkas šiurpaus. Pažįstu keletą žmonių, kurie bendrauja vien klausiamąja nuosaka. Tai jiems atsakau: vienas klausimas – tai klausimas; du klausimai – tai du klausimai; trys klausimai – tai jau apklausa !
      CHA

      Atsakyti
    • emigrante says:
      7 m. ago

      o gal tamstai vertetu pasitikrinti savo zinias?
      Akivaizdu,kad nepakenktu
      Ypac gero tono srityje….
      Linksmu svenciu,niurgzlos!

      Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Perskaičiau tekstą ir supratau, kad padariau klaidą – prieš pat šventinį vakarą išsimaudęs – šukavausi. Na, tikrai nežinojau. Ką gi, matyt teks atgailėti šią “nuodėmę”

    Atsakyti
  6. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Čia rašoma: “Po Kūčių vakarienės, iš po staltiesės ištraukęs šio nepaprasto šieno stiebelį gali išsiburti savo laimę ir dalią, spėti gyvenimo trukmę…”
    ———————————————————————————————
    Na, kiek žinau, tai spėjama ne viso gyvenimo įvykiai ir trukmė, o tik ateinančių metų. Ar aš klystu ?

    Atsakyti
  7. emigrante says:
    7 m. ago

    Nuosirdus Dekui gerbiamam Autoriui uz nuostabu rasini!
    Linksmu svenciu ir siltu,maloniu sugryztancios Saules spinduliu!

    Atsakyti
  8. tampax'as says:
    7 m. ago

    visą laiką stebiuosi, kaip mūsų komentatoriai “velnių priėdę”: vis jiems kas nors neįtionka – nei Jono gražus tekstas, nei tai, kad “jis pavėlavęs”, tarsi tikėjimas kuo nors šventu ateitų prieš šventes arba 2 savaites po švenčių… Būkite gi supratingi, suaugę žmonės, atlaidūs bent per šv. Kalėdas-Saulėgrįžą…

    Atsakyti
  9. Tomas says:
    7 m. ago
    Atsakyti
  10. Tomas says:
    7 m. ago

    Jauki foto 🙂

    Atsakyti

Komentuoti: Tomas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

2022 05 15
Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija)

J. Vaiškūnas. Kai Saulės užtemimas tampa proto aptemimu

2022 04 30
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
J. Vaiškūnas. Kaip suprasti Mėnulį?   

J. Vaiškūnas. Savaitgalį „ypatingo astronominio reiškinio“ nebus: „rožinė pilnatis“ dangaus nenutvieks

2022 04 16
Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA

2022 04 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
J. Vaiškūnas. Žodis kaip žadas (I)

J. Vaiškūnas. Žodis kaip žadas (I)

2022 03 29
Pvasario lygiadienis Kernavėje 2022 | Širvintų kultūros centro nuotr.

Kernavėje – tekėjo, duinojo pavasario lygiadienio upė

2022 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą

2022 05 16
Siūloma stiprinti įvežamų augalų ir sėklų patikrą
Lietuvoje

Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

2022 05 16
Į Lietuvą atvyksta Ukrainos viceministrai
Lietuvoje

Priėmusiems ukrainiečius – kompensacijos

2022 05 16
Prasideda civilinės saugos mėnuo
Lietuvoje

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

2022 05 16
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • nuomonė apie Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
  • Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė
  • K. Masiulis siūlo keisti kelio ženklų dizainą
  • Stiprinama įvežamų augalų ir sėklų patikra

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 557; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 447; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 432; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 386; komentarų: 23
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 384; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 378; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

by Ditė Česėkaitė
2022 05 15
0
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kai Saulės užtemimas tampa proto aptemimu

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 30
8
Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija)

Pseudomokslinėmis žiniomis prekiaujanti Lietuvos žiniasklaida vėl plačiai skalambija melagienas apie balandžio 30-osios Saulės užtemimo tariamai neigiamas pasekmes Lietuvos žmonių gyvenimo...

Skaityti toliau

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 23-24 dienomis baltų dvasinio paveldo puoselėtojai romuviai ir vėl švęs  pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Nors...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • nuomonė apie Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

Kitas straipsnis
Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms

Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai