Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2014 12 25 00:55
14
Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius

Kalėdos daugelyje senųjų pasaulio tikėjimų yra nenugalimos Saulės sugrįžimo diena. Saulė iki šiol mums yra ne vien tik dangaus šviesulys ar tolimas dangaus kūnas, bet ir mūsų gyvybės, mūsų sąmonės šviesos, mūsų dvasios ir viso pasaulio simbolis. Pa-Saulis mums ir yra ta erdvė, kurią iš tamsos chaoso iššviečia, sušildo, apskrieja ir apibrėžia Saulė.

Mūsų dienas pasiekę senieji Kūčių – Kalėdų papročiai atspindi savitą mūsų tautos pasaulėžiūrą ir religiją. Tradiciniame kalendoriuje Saulės sugrįžimas – ne viena diena, tai – šventinis laikotarpis, seniau, ko gero, trukdavęs apie keletą savaičių.

 

Šis laikas dabar atitinka dviejų savaičių laikotarpį, vadinamą „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“, nusitęsiantį nuo Kūčių iki Trijų karalių dienos (sausio 6-osios). Būtent tiek laiko žiemą Saulės laidos ir tekėjimo kryptys beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė sustoja. Tuo metu ir žmogus turi sustoti, atidėti darbus, susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir laikinumą, apie būtį šiapus ir anapus. Tuo metu kai tamsa tartum įkalina visą pasaulį, kai visa kosminė erdvė susitraukia į mažą šviesos ratą, besisukantį apie namų židinį, ir žmogaus siela iš erdvių rugių laukų, žalių lankų ir ūksmingų giraičių susitelkia į namų vidų – į mūsų širdis, į prisiminimus, į mūsų akistatą su savo vidumi, sąžine, praeitimi ir viltimi.

Tuomet mūsų sielas užvaldo gražiausi prisiminimai, tuomet laikas kalbėti su pačiu savimi, su savo vaikais ir anūkais apie praeitį, apie mirusiuosius, apie tai, ko sulauksime kitais metais, apie tai, kas mūsų laukia anapusybėje. Tamsa apgaubia mažą šviesos kibirkštį, šviesos sėklą, kuriai lemta pražysti gražiausiu šviesos rožės žiedu – sugrįžtančios Saulės lanku. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių savo sielos erčių, tuomet sielos vandenų sveikata gali virsti svaigiausios išminties vynu.

Kūčių – Kalėdų naktį mūsų būtį persmelkia nematomos mirusiųjų vėlės. Tuomet, susidūrę akis į akį su amžinaisiais svečiais ir, kaip pridera, juos pasitikdami, tampame pajėgūs keisti savo gyvenimą, užsitikrinti gerbūvį ateičiai.

Kūčios ir Kalėdos yra tartum didysis Metų Vidurnaktis – trumpiausia metų diena ir ilgiausia metų naktis. Viskas tuomet sureikšminta taip, kad nė akimirkos nebūtų pamirštas šio laiko sakralumas ir veiksmingumas mūsų sieloms ir mūsų ateičiai. Kad neužgautum aplink susitelkusių protėvių vėlių, būdavo draudžiama dirbti įvairiausius darbus, nesusijusius su pasiruošimu šventėms.

Tikima, kad protėvių vėlės yra ypač linkusios prisilaikyti įvairių augalų stiebuose, vilnose, plaukuose… Todėl neverpdavo, nebraukdavo linų, nekuldavo, nesijodavo, nemaldavo, nekapodavo malkų, neplėšydavo plunksnų, netgi plaukų nešukuodavo… Nesilaikantys draudimų rizikavo sulaukti nepasisekimų ūkyje, gyvulių pasiligojimo arba patys netekti sveikatos.

Kūčių naktį nematomos protėvių vėlės kviečiamos šventinės vakarienės prie valgiais nukrauto Kūčių stalo. Juk nuo seno esame papratę pasitikdami svečius juos vaišinti. Svečio pagerbimas – tai bendros vaišės. Kūčios – tai šeimos vaišės kartu su svečiais iš anapus – su protėvių vėlėmis. Šienas ant Kūčių stalo – tai vėlių būstas. Ir senovės indai „Laidotuvių himne“ kartu su vėlėmis kviesdavo savo mirusiųjų dievą Jamą sėstis ant aukojimo vietoje pabarstytų žolių, kur buvo aukojamas maistas: Su Angirasais protėviais iš vieno /Ant šių žolių, o Jame atsisėski (Rigveda X, 14,4).

Kūčių–Kalėdų nakties šienas nepaprastas. Tikima, kad pernakvojęs po Kūčių stalu ant pakreikto šieno tampi sveikesnis, įgyji aiškiaregio savybių ir galėsi matyti neregimus dalykus. Po Kūčių vakarienės, iš po staltiesės ištraukęs šio nepaprasto šieno stiebelį gali išsiburti savo laimę ir dalią, spėti gyvenimo trukmę…

Mūsų Kūčių – Kalėdų papročių senoviškumą įrodo jų panašumas į kitų tautų žiemos saulėgrįžos papročius. Rodos, nieko bendro su mūsų tradicijomis negalintys turėti kinai švenčia panašiai kaip mes. Jie taip pat renkasi tik šeimos rate, nieko nesikviesdami. Ant namo sienų ir langų pakabina kanapių stiebelius, simbolizuojančius kopėčias, kuriomis dvasios Naujųjų metų naktį nusileidžia pas žmones. Melsdamiesi savo dievams po atviru dangumi įrengia apeiginį Visatos sandarą vaizduojantį “Dangaus ir Žemės stalą”. Viena iš svarbių aukų dievams tuomet yra raudonosios pupos – apsaugančios žmones nuo piktųjų jėgų. Iš jų dievams verda košę. Aukojamus valgius valgo patys, tuo pačiu tarsi susijungdami su dvasiomis bendrose apeiginėse vaišėse. Kai kur pupų košę dar mėto ant žemės… vėlėms. O juk mūsų Kūčiose taip pat svarbi reikšmė teikiama virtiems žirniams ir pupoms, jie taip pat buvo beriami į namo kertes – aukojami vėlėms, kartais dar vadinamoms kočėmis. Kinai, praėjus 7 dienoms po Naujų Metų, dievams aukoja saldžiame vandenyje virtus gumuliukus iš ryžių miltų… Argi tai neprimena mūsų kūčiukų su saldžiu miešimu?

Pasiruošimas Kalėdoms, Kūčių vakaras – tai kiekvieno akistata su sielos gelmėmis, tai Pasaulį prikeliančios, sukuriančios ir įsukančios šviesos laukimas, tai atsiskaitymas su savimi ir artimaisiais, savo tautos protėvių, senelių akivaizdoje. Ramus ir laimingas žmogus, nenuskriaudęs gyvulio, nepagailėjęs duonos elgetai, visus metus dorai dirbęs, puoselėjęs Darną ir nuolat jautęs, kad šioje Žemėje gyvena amžinai išėjusiųjų dėka.

Šį vienintelį vakarą, šalčio ir tamsos neįveiktoje tvirtovėje, prie šeimos židinio, prie Kūčių stalo su mumis mūsų šeima ir mūsų gentis. Su mumis mūsų giminės kočės – vėlės. Stalo kampuose, namo kertėse, šiene, eglutės spygliuose, susirinkusiųjų plaukuose jos ilgisi mūsų. Prisiminkime jas, padėkime joms. Kūčios – mūsų vienybės šventė. Pasisemkime galių iš savo giminės ir tautos vėlių, naujajam gyvenimo ratui. Te veržliau ir aidžiau plazda mūsų vėliavos, te naujiems darbams ir žygdarbiams atkunta mūsų sielos.

2006-12-24

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  2. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  3. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  4. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  7. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  8. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  9. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  10. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia
  11. Lietuviški Kalėdų papročiai
  12. J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja
  13. E. Plioplienė. Kalėdų Senelis – mūsų ar ne mūsų?
  14. Vėlių laiko (Advento) ir Kalėdų mitologija (II)
  15. Prezidentė pasveikino Tautą Kūčių ir Kalėdų proga (video)
  16. A. Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kviečia kurti naują Kalėdų tradiciją
  17. V.Kinčinaitis. Apie elektroninių Kalėdų žalą
  18. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  19. Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
  20. N. Marcinkevičienė. Kūčių užeiviai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. lyvis says:
    7 m. ago

    Tekstas pateiktas tada kai šventė jau praėjusi o ne prieš šventę kada yra didysis laukimas. Įdomu kieno čia taip yra sugalvota? lyvis

    Atsakyti
    • emigrante says:
      7 m. ago

      Uzuojauta jums ,lyvi uz meginima sugadinti nuotaika perskaicius si nuostabu straipsni….

      Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 m. ago

    Jonas Vaiškūnas:
    ,,Pasisemkime galių iš savo giminės ir tautos vėlių, naujajam gyvenimo ratui.”

    Semiate, semiate, jau ne pirmą kartą ‘galias’ iš protėvių…
    Gal Vėlėms pačioms tos galios reikalingos? Smalsu, ką jūs tomis galiomis nuveikėte? 😀 😀

    Atsakyti
  3. Saulėgrįža says:
    7 m. ago

    Trunka dvi savaites. Ir laukimas, kad diena ims ilgėti taipogi. Šiuo metu esame arčiausiai Saulės. Todėl stipriausiai jaučiame jos alsavimą. Ta proga palinkėkime Jai ramybės. PaSaulinis tarpušventis tik prasideda. Šu artėjančia Salės grįža Visus. Ramybė Jums.

    Atsakyti
    • vabalas says:
      7 m. ago

      Siūlyčiau dar kartą pavartyti astronomijos pradžiamokslį.

      Atsakyti
  4. vabalas says:
    7 m. ago

    O Vaiškūno tekstas puikus, sklandumo ir poetiškumo prasme. Bet kodėl jame tiek daug žmogaus protą žeminančių teiginių? Kodėl nenorima naudotis patikrintomis žiniomis? Kodėl į pasaulį žvelgiama prietaringomis XIXa. valstiečio akimis? Ar to tikrai reikia pilnavertiškai egzistencijai? Aš abejoju…

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      EGZISTENCIJA ?- tai kažkas šiurpaus. Pažįstu keletą žmonių, kurie bendrauja vien klausiamąja nuosaka. Tai jiems atsakau: vienas klausimas – tai klausimas; du klausimai – tai du klausimai; trys klausimai – tai jau apklausa !
      CHA

      Atsakyti
    • emigrante says:
      7 m. ago

      o gal tamstai vertetu pasitikrinti savo zinias?
      Akivaizdu,kad nepakenktu
      Ypac gero tono srityje….
      Linksmu svenciu,niurgzlos!

      Atsakyti
  5. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Perskaičiau tekstą ir supratau, kad padariau klaidą – prieš pat šventinį vakarą išsimaudęs – šukavausi. Na, tikrai nežinojau. Ką gi, matyt teks atgailėti šią “nuodėmę”

    Atsakyti
  6. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Čia rašoma: “Po Kūčių vakarienės, iš po staltiesės ištraukęs šio nepaprasto šieno stiebelį gali išsiburti savo laimę ir dalią, spėti gyvenimo trukmę…”
    ———————————————————————————————
    Na, kiek žinau, tai spėjama ne viso gyvenimo įvykiai ir trukmė, o tik ateinančių metų. Ar aš klystu ?

    Atsakyti
  7. emigrante says:
    7 m. ago

    Nuosirdus Dekui gerbiamam Autoriui uz nuostabu rasini!
    Linksmu svenciu ir siltu,maloniu sugryztancios Saules spinduliu!

    Atsakyti
  8. tampax'as says:
    7 m. ago

    visą laiką stebiuosi, kaip mūsų komentatoriai “velnių priėdę”: vis jiems kas nors neįtionka – nei Jono gražus tekstas, nei tai, kad “jis pavėlavęs”, tarsi tikėjimas kuo nors šventu ateitų prieš šventes arba 2 savaites po švenčių… Būkite gi supratingi, suaugę žmonės, atlaidūs bent per šv. Kalėdas-Saulėgrįžą…

    Atsakyti
  9. Tomas says:
    7 m. ago
    Atsakyti
  10. Tomas says:
    7 m. ago

    Jauki foto 🙂

    Atsakyti

Komentuoti: lyvis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

2022 05 18
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

2022 05 15
Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija)

J. Vaiškūnas. Kai Saulės užtemimas tampa proto aptemimu

2022 04 30
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
J. Vaiškūnas. Kaip suprasti Mėnulį?   

J. Vaiškūnas. Savaitgalį „ypatingo astronominio reiškinio“ nebus: „rožinė pilnatis“ dangaus nenutvieks

2022 04 16
Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Seimo narių balsais kuriamas Donbasas ir Luhanskas Lietuvoje DAR PATAISYTA IR PAPILDYTA

2022 04 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kas yra peptidai ir kodėl turėtumėte naudoti jais praturtintą kosmetiką?
  • Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 681; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 631; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 616; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 547; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 486; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 407; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

Daugelis yra išties išsiilgę vasaros, todėl skuba pasimėgauti kiekviena šiltesne ir saulėta diena. Kai kurie ypač nekantrauja pasilepinti saulės voniomis...

Skaityti toliau

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
1
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

Tęsinys.  I dalis ČIA, II dalis ČIA, III dalis ČIA, IV dalis ČIA. Įvadas Novelės tema – žmogus ir gamta....

Skaityti toliau

Vasarą – ypatinga plaukų priežiūra

by Ditė Česėkaitė
2022 05 15
0
Kaip prižiūrėti riebaluotis linkusius plaukus?

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis
Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms

Kūčių išvakarėse – parama daugiavaikėms šeimoms

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai