Lapkričio 28 d. atskriejo džiugi žinia iš Indijos – garsiajam XX a. lietuvių keliautojui ir tyrinėtojui Antanui Poškai buvo suteiktas Kalkutos universiteto garbės daktaro vardas. Ceremonijoje dalyvavo ir Indijos Respublikos prezidentas Pranabas Mukardži (प्रणब मुखर्जी).
A. Poška (1903–1992) pasižymėjo kelione motociklu po Rytų kraštus (1929–1936). Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarių prisiminimų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius, tuo tarpu jo moksliniai nuopelnai dėl įvairių aplinkybių buvo bemaž nežinomi.
Siekdami paminėti A. Poškos gimimo 110-ąsias metines ir atskleisti jo mokslinės veiklos Indijoje faktus Lietuvos–Indijos forumas (vienas šio forumo steigėjų yra Vilniaus universitetas), Lietuvos keliautojų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas, padedami Lietuvos ambasados Indijoje, 2013 m. lapkritį organizavo ekspediciją „Antano Poškos keliais“. Įvairiose Indijos vietose vyko ciklas renginių, pristatančių A. Poškos gyvenimo ir veiklos Indijoje faktus. Tarp jų pažymėtinos dvi mokslinės konferencijos Džavaharlalo Neru (जवाहर लाल नेहरू) universitete Delyje ir Kalkutos universitete Kolkatoje, kuriose dalyvavo ir pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkai prof. Audrius Beinorius, doc. Valdas Jaskūnas ir lekt. Vytis Vidūnas. Konferencijose dalyvavę Indijos ir Lietuvos mokslininkai atskleidė iki tol menkai žinomus A. Poškos mokslinės veiklos faktus, taip pat XX a. pirmojoje pusėje užsimezgusius Lietuvos ir Indijos mokslinius ryšius.
Po ekspedicijos renginių Kalkutos universitetas pradėjo svarstyti apie galimybę suteikti A. Poškai garbės daktaro vardą po mirties (pažymėtina, kad A. Poška, prieš išvykdamas į Lietuvą, įteikė savo jau parašytą daktaro disertaciją būtent Kalkutos universitetui, tik, deja, disertacijos rankraščio iki šiol nepavyko atrasti). Čia vėl derėtų padėkoti Lietuvos ambasados Indijoje darbuotojams – jų pastangomis, taip pat padedant dideliam Lietuvos bičiuliui Kolkatoje p. Arvindui Sukhaniui, garbės daktaro vardo suteikimo A. Poškai procedūra buvo sėkminga. Nuo šiol naujasis Kalkutos universiteto garbės daktaras užims pelnytą vietą Lietuvos mokslo istorijoje.
Tik atvykęs į Indiją 1931 m. A. Poška tapo Bombėjaus universiteto studentu, įsitraukė į mokslinę veiklą, kuri buvo susijusi su indoarijų ir baltų kalbinių ir kultūrinių sąsajų paieškomis. 1933 m. jis sėkmingai apgynė magistro darbą „Arijai: jų kilmė ir migracijos“ ir tais pačiais metais dalyvavo vieno garsiausių to meto Indijos kultūros ir istorijos tyrinėtojų Marco Aurelo Steino (1862–1943) ekspedicijoje į Taklamakano dykumą. Nuo 1934 m. iki sugrįžimo į Lietuvą 1936 m. A. Poška buvo Indijos muziejaus Antropologijos laboratorijos Kalkutoje mokslinis bendradarbis, dalyvavo antropologinėse ekspedicijose į Himalajus, Karakoramo kalnyną ir Pietryčių Aziją. Tad visiškai pagrįstai galime tvirtinti, kad A. Poška buvo vienas iš mokslinės indologijos Lietuvoje pradininkų. Nors po sugrįžimo į tėvynę jį, kaip ir visą lietuvių tautą, užgriuvo XX a. negandos – karas, o paskui ir tremtis, A. Poška niekuomet nenutraukė mokslinių ieškojimų. Po tremties jam nebuvo leista dirbti jokio akademinio darbo, tačiau gyvu bendravimu ir pasakojimais jis paskatino užsiimti Indijos studijomis dabar jau pagarsėjusius Lietuvos mokslininkus ir kultūros atstovus.
Apie lietuvių keliautoją, esperantininką rašė „The Times of India“ ir „The Telegraph“.
Teko klausytis jo paskaitos Vilniuje Jaunimo sode.Tokio įdomaus kelionių pasakojimo daugiau nebeteko girdėti.
Tąkart jaunimas nenorėjo paleisti šio įsimylėjusio į Indijos žmones,gamtą,tradicijas pasakotojo.Apie Indiją žinojome
iš jų filmų apie meilę,klastą,šokius,dainas.Nežinojome sunkios tikrovės ir kastų papročių.Po paskaitos dingo akla
meilė indų filmams,bet atsirado susidomėjimas literatūra,medicina,religijomis…Tai gerbiamo Antano Poškos įskiepytas
susidomėjimas ta šalimi.Džiaugiuosi,kad Indija neužmiršo Lietuvos sūnaus.Tik Lietuva turėtų neužmiršti ir su reikiama
pagarba saugoti jų atminimą.
Antanas Poška Lietuvoje turėtų būti gerbtinas jau vien už pastangas sisitikti su Mahatma Gandžiu ir trumpą iš jo gauta informaciją, kurios metu Mahatma (Didysis) Gandis pasakė:”Žinau Lietuvą. Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą. Lietuviai iš labai senų laikų turi daug pasakų, dainų. Perduokit Lietuvai mano linkėjimus!” Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose”(psl.100).