Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2014 11 25 08:20
6
Juozas Žitkauskas | respublika.lt nuotr.

Juozas Žitkauskas | respublika.lt nuotr.

Juozas Žitkauskas | respublika.lt nuotr.
Juozas Žitkauskas | respublika.lt nuotr.

„Tuteišių rajonai“, „lenkynas“, „liūdnoji Lietuva“, „nutautėjęs kraštas“… Esame susigalvoję gausybę vertinančių, jausmingų, šmaikščių, netgi įžeidžiamų pavadinimų rytų Lietuvai apibūdinti. Tačiau, pasak jau dvi dešimtis metų lietuvišką kultūrą po rytų Lietuvą skleidžiančio nūdienos „knygnešio“ Juozo Žitkausko, dažnas mūsų iš tikrųjų ne tik neturime jokio supratimo apie tikrovę, kurioje tų kraštų žmonės gyvena, bet net ir nesiruošiame į jų problemas gilintis, tarsi šie kraštai būtų ne visai savi… Tarsi – ne visai Lietuva.

– Esate vienas tų nedaugelio žmonių, kurie, užuot kvietę burtis po kokia madinga politine ar pilietine vėliava, užuot šūkavę apie patriotizmą ir lietuvybę, tyliai, be lozungų dirba Lietuvos labui. Ypač gerbiu ilgalaikį jūsų triūsą, siekiant į lietuvišką kultūrą ir Lietuvos kontekstą sugrąžinti kitados atplėšto ir brutaliai lenkinto Vilniaus krašto žmones, lig šiolei neįstengiančius atpažinti, atrasti savųjų šaknų.

– Galima sakyti, dabar kaip tik ir kalbamės mano veiklos rytų Lietuvos regione sukakties proga. Mat lygiai prieš dvi dešimtis metų man, jaunam darbo ieškančiam studentui, kolegė pasiūlė dirbti rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centre. Tuo metu jokių patriotinių idėjų dar nepuoselėjau – aktualiau atrodė pinigų pragyvenimui užsidirbti, tačiau jau po pirmųjų kelionių viskas pasikeitė. Savo paties akimis pamačius anų kraštų realybę, turbūt bet kuriam žmogui būtų sunku išlikti ramiam – man širdis sprogdavo nuo skaudžių klausimų ir apstulbimo: „Tai juk kone gražiausia mūsų šalies dalis, kone pati Lietuvos širdis – kodėl tad esame ją atstūmę, nuo jos atsiriboję, moję ranka į viso šio krašto ir jo žmonių likimą?“…

Visa tai išgyvenau ypač jautriai, nes esu dzūkas, o šis visas kraštas, jei tik nebūtų sąmoningai ir brutaliai sulenkintas, po teisybei, juk ir turėtų būti Dzūkija. Apie tai aiškiai byloja Dainava, Dieveniškės, kiti Šalčininkų rajono Eišiškių apylinkių kaimeliai, išsaugoję tautinį identitetą, istorinę atmintį, gražią tarmę…

Žodžiu, grįžęs iš kelionių po rytų Lietuvą, dažniausiai norėdavau verkti, o tos tramdomos ašaros ilgainiui ir virto pagrindiniu manojo darbo motyvu – akstinu kautis su tamsuma, neapykanta, abejingumu, baime bei susipriešinimu, juosiančiu rJuozas Žitkauskas lietuvišką kultūrą rytų Lietuvoje skleidžia jau dvi dešimtis metų. Stasio Žumbio nuotr.ytų Lietuvą ir atskiriančiu ją nuo Lietuvos.

– Ką gi tokio ten išvydote, kad net verkti norėdavosi?

– Žmonių tarpusavio nesusikalbėjimą, priešiškumą viens kito atžvilgiu, politines intrigas…

Na, kad ir tas opusis lietuviškų mokyklų klausimas… Nepamačiusiam savomis akimis normaliam žmogui iš tikrųjų sunku patikėti, kad lietuviškos mokyklos tuose kraštuose uždaromos ir jų „nereikalingumas“ kurpiamas tyčia, spauste spaudžiant bendruomenę ekonominėmis, kitomis valdžios turimomis priemonėmis, kunigams šaukiant bažnyčiose per pamokslus: „Tikinčiųjų kalba – tai lenkų kalba, leisdami vaikus į lietuviškas mokyklas tampate pagonimis, kuriems bažnyčioje ir tikinčiųjų bendruomenėje – ne vieta“… Deja, tai ne Vinco Kudirkos Lietuvos laikų, o mūsų dienų citata…

Verkti taip pat norėdavosi ir iš apmaudo dėl Lietuvos politikų bei kultūrininkų abejingumo, dėl nemotyvuotos, nedovanotinos visos valstybės nemeilės šiam nuskriaustam kraštui – lenkų kitados atplėštai istorinei Lietuvos žemei, kurios, nors ir absurdiškai skamba, net ir susigrąžintos Lietuva po šiai dienai nenori į savo glėbį priimti.

Nieko nėra apmaudžiau, nei matyti tų kraštų lietuvių bendruomenes, aršiai susipriešinusias tarpusavyje, krašto reikalams, kultūrinei jo aplinkai ir tautų santykiams abejingą vietos inteligentiją, mokytojus, visiškai neketinančius vykdyti savo misijos – šviesti… Štai prieš kelias dienas grįžau iš Vilniaus rajono miestelio, kur į kultūros renginį, skirtą lietuvių bendruomenei, susirinko keturi žmonės. Nė vieno mokytojo, nė vieno moksleivio… Paklausę, kodėl taip yra, sulaukėme atsakymo, kad į lietuvių bendruomenės renginius iš lietuvių mokyklos sąmoningai niekas niekada neateina – neva tai konkurencijos dėl kaži kokių įtakos zonų ar finansavimo šaltinių padarinys. Man niekaip galva neišneša – kada ir kodėl nustojome dirbti Lietuvai, gimtajam miesteliui, bendrai gerovei ir bendriems tikslams? Nejaugi tarp mūsų išties jau nebeliko nieko bendra, kad tesugebame dirbti tik kiekvienas sau?

Kraupi paralelė, bet pasirinktas Lietuvos valstybės santykis su savuoju rytų regionu man labai primena ilgai trukusį atsainų Ukrainos santykį su šiandien visame pasaulyje taip liūdnai pagarsėjusia Donecko sritimi, kurios gyventojams per ketvirtį amžiaus po sovietų imperijos griuvimo, pasirodo, taip ir nebuvo padėta suvokti, kuo vardu valstybė, kurioje jie gyvena.

– Ir didelė toji „Lietuvos Donecko“ sritis?

– Vilniaus bei Šalčininkų rajonai, taip pat arčiau Vilniaus esančios Švenčionių, Širvintų ir Trakų rajonų dalys.

– Taigi, prieš dvidešimt metų pradėjote ir lig šiolei organizuojate to krašto miesteliuose kultūrinius renginius, kviečiatės į juos lietuvių rašytojus, muzikantus, vežiojate juos po mokyklas, kuriose ne kiekvienas moksleivis net ir lietuviškai supranta… Sunki pradžia buvo? Už lietuvišką žodį į kailį nė karto negavote?

– Kiekviename miestelyje situacija yra kitokia. Yra vietovių, kur tarp lietuviakalbių ir lenkakalbių vietos gyventojų vyrauja jeigu ir ne broliški, tai bent jau kaimyniški santykiai, tačiau esama ir tokių, kur konfrontacija – atvira ir nuožmi. Teko lankytis ir tokiose mokyklose, kuriose lietuviškai skaitomų posmų nesuprato nė vienas moksleivis, teko sutikti tokių, kurie atsisako parodyti kelią arba tyčia rodo neteisingą, vien todėl, kad jų klausiama lietuviškai… Antai prieš kelias dienas viešėjau lietuviškoje mokykloje, kuri įsikūrusi po tuo pačiu stogu, kaip ir lenkiškoji. Nežinau, ar čia pykt, ar juoktis, bet lenkiškos mokyklos valytoja man, „litvinui“, net per savosios mokyklos teritoriją pereiti neleido – liepė eiti per lauką aplinkui…

O liūdniausia, kad viskas čia palikta savieigai – valstybė visiškai niekaip neketina šių procesų reguliuoti. Jei norite sužinoti visuotinį Lietuvos visuomenės požiūrį į Vilnijos kraštą, bet kurios profesijos žmogaus tiesiog paklauskite, ką mano apie galimybę likti gyventi ar bent ilgalaikei komandiruotei atsikraustyti į vieną iš šių rajonų? Kiekvienas atsakys, kad tokia perspektyva jiems prilygsta bausmei. Štai ir jūs dabar klausiate, ar nebijome, ar į kailį negauname?.. Tarsi tuose rajonuose mes – ne savo namuose, ne savo Tėvynėje, o kažkokioje nesvetingoje žmogėdrų žemėje viešėtume… Manau, kol savo sąmonėje brėšime ribą tarp Vilnijos ir likusios Lietuvos, tol į bendrą kontekstą jos ir socialinėje plotmėje nesusijungs.

– Tad ką patartumėte daryti valstybei, lietuvybę ir lietuvių kultūrą puoselėjantiems žmonėms, kad Vilnija nuoširdžiai pasijustų Lietuvos dalimi?

– Reikalingas geranoriškas ilgas ir kantrus darbas. Suprantama, kultūrą reikia vežti, renginius organizuoti ir į bendrą kultūrinį kontekstą jungti visas Lietuvos provincijas, tačiau rytų Lietuvai dėmesio turėtume skirti dešimtį kartų daugiau. Ypač svarbu vežti jaunimą – dainuojančius, kuriančius žmones, kurie užkrėstų savuoju pavyzdžiu. Pats pastebiu, kad po tokių renginių moksleiviai ima ieškoti galimybių, žmonių, galinčių mokyti groti gitara, iš bibliotekų, ieškodami tekstų dainoms, pradeda namo neštis poezijos knygas… Argi tai –ne puikūs rezultatai? O pagalvokit, kokie rezultatai būtų, jeigu toks rytų Lietuvos kultūrinimo darbas būtų vykdomas nuosekliai, planingai ir ne vieno kito pasiaukojusio, o pačios valstybės?

Beje, ne apie priverstinį tų rajonų lietuvinimą kalbu, o apie dialogą, apie nuoseklų švietimą, suteikiantį galimybę sąmoningai apsispręsti, kuo save laikyti ir kokiai valstybei atstovauti. Ir ne pati kalba čia yra esminis, tą pasirinkimą nulemiantis veiksnys. Štai jau kitą savaitę po Vilnijos krašto mokyklas važiuosime su Adomo Mickevičiaus ir Vladislovo Sirokomlės programa. Tai lenkakalbiai rašytojai, kuriems kalba nebuvo kliūtis laikyti save lietuviais bei Lietuvai lojaliais piliečiais. Sirokomlei kalbos barjeras nesutrukdė su pasididžiavimu rašyti apie Margirį, A.Mickevičiui – Lietuvą vadinti savąja Tėvyne… O juk anų kraštų visuomenei yra labai svarbu pasakyti, kad tai, jog mes kalbame lietuviškai, o jie – lenkiškai, nepadaro mūsų priešais, kad turime galimybę kurti bendrą kultūrą tarnaudami tai pačiai valstybei.

Kai poetai, kultūros žmonės pakankamai išpurens bičiuliško bendravimo dirvą, ketinu į tuos kraštus imti vežiotis ir guvesnius istorikus, kad rytų Lietuvos gyventojai su jais diskutuodami pagaliau išsiaiškintų tiesą apie savojo krašto, savosios bendruomenės prigimtį bei istorinius veiksnius, esamą situaciją suformavusius. Juk nereikia būti išminčiumi, kad suprastumei – tamsybė ir prietarais grįstas supratimas apie aplinką visada yra didžioji žmonijos baimių ir susipriešinimo priežastis, o atviras, geranoriškas bendravimas tveria taiką.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  2. Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis!
  3. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  4. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  5. A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
  6. A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video)
  7. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  8. Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų
  9. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  10. J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
  11. J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (II)
  12. J.Karosas. Lietuva ir Lenkija: adekvačios užsienio politikos mįslės (I)
  13. A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra
  14. J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą
  15. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  16. Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys)
  17. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  18. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  19. A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Procesai, kurie vyksta
  20. P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Kažin says:
    7 m. ago

    Eilinis pabėdavojimas ir tiek. Manau, kad visiškai nepasvertai Alkas.lt jį perpateikia paimdama iš neaiškių tarnysčių “Respublikos”. Jo pasitarnavimas lietuvybei Rytų Lietuvoje apskritai abejotinas. Iš interviu galima suprasti, kad Rytų Lietuvos “gubernatorius” per 20 metų lankydamasis po savo valdas tik ašaras braukėsi… Antai, per tiek metų netgi nebuvo pasirūpinta elementariais dalykais, pvz., tuo, kad “tūteišio” ir jų šnektos “poprostuo” pavadinimai būtų įteisinti oficialiais bendrinės lietuvių kalbos pavadinimais, o nebūtų ir toliau palikti niekinamaisiais šnekamosios kalbos žodžiais, nekalbant jau apie mokyklų tūteišams poprostuo kalba organizavimą. Pagaliau kur pasirūpinimas nors mokslinėmis šių žodžių etimologijomis. Juk jos ir parodytų žmonėms visoje Lietuvoje kas yra prie ko Rytų Lietuvoje.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 m. ago

      Ne būk piktas žmogaus “pasibėdavojimams”.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 m. ago

        Kad čia ne tik žmogus, bet ir pareigūnas, taigi tada ir atitinkami, griežtesni reikalavimai jam. Beje, apskritai jau užknisa tas nesibaigiantis “pasibėdavojimo”, bejėgiškumo tonas. Juk 25 metai, kaip valstybė esame, tai kur jos per tą laiką atitinkami sprendimai, valdymo veiksmai, pagaliau kur – tautininkų, “Vilnijos” draugijos kuriamoji veikla Rytų Lietuvoje. Kur šiuolaikiniai “daraktoriai” poprostuo šneka, kur projektai už ES paramos lėšas. Apie tai kalbu!
        Antai, Vilnių – sostinę, apskritai rytinę Lietuvą valdžia yra palikusi už 100 km. nuo europinės 240km/val. greičio vėžės “Rail Baltica” maršruto, kai šios vėžės tikslas yra, būtent, sujungti šalių sostines, ir dėl to nė pabėdavojančio žodelio nepasigirdo. Tai kas čia vyksta – Vilnių Lietuvos valdžia skriaudžia, daro užkampiu, izoliuojamu nuo Lietuvos ir pasaulio, kas, akivaizdu, yra Lenkijos strategija, ir tyla, jokių sujudimų…

        Atsakyti
  2. Matas says:
    7 m. ago

    Kažin ar negalėtų gerbiamas Žitkauskas pranešti kur reikia apie tuos šovinistinius kunigus kurie Viešpatį Dievą lako kvailiu nesuprantančiu kitų kalbų išskyrus po polsku.

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    7 m. ago

    Puikus ir besirūpinantis bendru reikalu straipsnis. Gražu, kad J. Žitkauskas užstoja “poprostuo” šnekta kalbančius dzūkus ir, siūlo, kaip supratau, tai šnektai parašyti “poprostuo” – lietuvių kalbos žodyną. Gal parašyti, taipogi, istorijos bei literatūros “poprostuo” šnekta vadovėlius? Derėtų vertinti, kad dalis “baltarusių” irgi kalba “poprostuo” šnekta.
    Su rusakalbių bendruomene šis reikalas išspręstas, nes, kas norėjo, tas priėmė Lietuvos pilietybę, o kas nenorėjo, tas pasirinko Rusijos pasą. Dabar, atrodo, pribrendo reikalas tokį “nulinį” variantą priimti ir Vilnius krašte.

    Atsakyti
  4. Poland says:
    5 m. ago

    Sovietmečiais nebuvo lenku valdžios ir lenku okupacijos, o Dieveniškiu krašte, lietuviai kalbejo arba lenkiškai, arba baltarusiškai, nors buvo lietuviu mokykla, lietuviu televizija, lietuviu literatura. Taigi nereikia kaltinti lenkus, kad privertinejo jega. Sovietmečiais, lietuviai, sau, vidui Lietuvos, dare gerus kelius, state gražius namus, o pas mus nieko nebuvo – nei keliu, nei naju namu – buvom palikti. O dabar jus musu krašta vadinat Liūdnoji Lietuva. Jus ta Liūdna Lietuva padaret jau senei, o dabar atsibudot. Jau velu. O jaigu sakyti apie Liūdna Lietuva, tai geriau pažiurekit i savo teritorija i centrinius Lietuvos rajonus. Lietuviu afera su taip vadinamu “kiauliu maru” tai yra musu žmoniu žlugdymas. O jus norit kad mes jusu myletum? Už tokios ir kitus blogus niekšybes, mes jus nekenčiame.

    Atsakyti

Komentuoti: Matas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

2022 04 12
Dar 3 Vilniaus mokyklos atveria duris moksleiviams

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo 7 400 moksleivių

2022 03 28
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Ukrainiečių švietimo reikmėms skirta 3,7 mln. eurų

2022 03 23
Grįžtant į klases – ministerijos patarimai

Prasideda registracija į Kauno mokyklas

2022 03 14
Pradinukų ugdymui – daugiau laisvės

Pradedantiems mokytis ukrainiečių vaikams – socialinė parama

2022 03 08
Dar 3 Vilniaus mokyklos atveria duris moksleiviams

Mokyklos pasiruošusios priimti Ukrainos vaikus

2022 03 03
Alkas.lt koliažas

Konstituciniam Teismui įteiktas prašymas stabdyti autonomininkų reikalavimus ir saugoti teritorinį valstybės vientisumą

2022 02 11
J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

2022 02 04
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

R. Šarknickas. Kodėl mokytojai atitraukiami nuo tiesioginės veiklos – mokymo?

2022 02 03
Kaune surengta baltų kultūros šventė „Baltų raštai-2021“

Kultūros paso paslaugomis pernai pasinaudojo daugiau kaip 90 proc. mokyklų

2022 01 31
Rodyti daugiau

Naujienos

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
Lietuvoje

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
Gamta ir žmogus

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

2022 05 18
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“
Kultūra

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės
Kultūra

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

2022 05 18
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas
Kultūra

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių
Lietuvoje

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Vidmantas apie Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Lietuvis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Pajūrietis apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)
  • Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 481; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 473; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 462; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 446; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 378; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 364; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

by Kristina Aleknaitė
2022 04 12
0
Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Gegužės 9-ąją, Europos dieną portale čia, nuo 08:00 iki 20:00 val. vyks „Europos egzaminas“. Egzamino metu dalyviai turės atsakyti į...

Skaityti toliau

Į sostinės mokyklas jau užsiregistravo 7 400 moksleivių

by Ditė Česėkaitė
2022 03 28
0
Dar 3 Vilniaus mokyklos atveria duris moksleiviams

E. registracija į sostinės mokyklas naujiems mokslo metams įsibėgėjo – iki šiol internetu jau užregistruota 7 400 moksleivių prašymai. Registracija...

Skaityti toliau

Ukrainiečių švietimo reikmėms skirta 3,7 mln. eurų

by Ditė Česėkaitė
2022 03 23
0
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skiria 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Vidmantas apie Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Lietuvis apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Pajūrietis apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ALEKSANDRAS apie V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai

Kitas straipsnis
Lietuvos Krašto apsaugos ir Ukrainos gynybos ministro susitikimas | kam.lt, R. Dačkaus nuotr.

J. Olekas: Didinsime paramą Ukrainai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai