Ketvirtadienis, 19 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

E. Malūkas. Po Krivulės

Edmundas Malūkas, www.alkas.lt
2014 11 23 21:55
8
E. Malūkas. Po Krivulės
Krivule 20141123
Didžioji Krivulė 2014.11.23 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.

Ypatingoji sueiga.

Vilniuje, šventos dienos labą rytą.

Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai.
Po šiemet Rokantiškių kapinėse pakavotos urnos su šviesaus atminimo Vyriausiojo žynio Jono Trinkūno pelenėliais, tarsi nutrūko sąsajų ypatingoji grandis. Ta romuviečių karta, kuri kentėjo, atlaikė, nepabijojo sovietmečio KGB, neteko savo draugo.Jaunimas neteko savo ideologinio mokytojo ir didžiulio autoriteto. Tie, bemaž 10 tūkst. senojo baltų tikėjimo išpažinėjų neteko savojo vedlio, o mes, prijaučiantys – didžiulio autoriteto ir labai padoraus Žmogaus.

Ši Krivulė buvo skirta apibendrinimui: kokia dabartis ir kokie uždaviniai ateičiai.

Iš Lietuvos romuviečių ataskaitos, kurią pateikė vaidilė Inija Trinkūnienė paaiškėjo, kad senasis baltų tikėjimas, kaip religija, nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos religijų sąvade, bet dar 1992 m. Jonas Trinkūnas šį tikėjimą įregistravo, kaip religiją, kurią pripažįsta Lietuva, bet įstatymuose numatytas išbandymo laikotarpis – 25 metai. Tuo būdu 2017 metais senasis baltų tikėjimas turi būti pripažintas, kaip savarankiška, autentiška, Lietuvos žmonių remiama ir palaikoma religija.

Iki oficialaus pripažinimo, jau daugybę metų senasis baltų tikėjimas ne tik neužgeso, neišsikvėpė, bet ir sutvirtėjo. Kasmet į renginius suplūsta vis daugiau žmonių. Tarkim, šiemet šalia Molėtų į Jorės šventę suplūdo per 1000, bemaž vien jaunimas iš visų Lietuvos kampelių. Jau kelinti metai per Rasos šventę senąją Lietuvos sostinę Kernavę – tiesiogine prasme – užgula per 10 tūkst. žmonių minios. Gaila, kad Širvintų savivaldybė šios šventės neįprasmina, nėra šios baltų šventės visumos, minios blaškosi iš vienos vietos į kitą chaotiškai, be Rasų šventės patoso ir dvasios. Tuo labiau, kad Širvintų politikai svarsto iš visų smalsautojų surinkti solidžią rinkliavą. Tai bent! Jau ir tikėjimas tampa komercija!

Šiuo metu visoje Lietuvoje romuviečiai registruoja (ieško, pažymi, tvarko) visas žinomas senąsias šventvietes. Įsimintinas pasakojimas, kai prie labai seno ąžuolo, aptvarkius aplinką buvo rastas iš akmenų delionės išlikęs senovinis laiko kalendorius. Akcentuota, kad senasis baltų tikėjimas išpažįstamas kultivuojamas ir kituose baltiškuose kraštuose, o ypač Latvijoje ir Lenkijoje. Jau gyvas noras kalbėti, įprasminti, keistis moksline metodine medžiaga, tarptautiniu mastu organizuoti ekskursijas, keistis metodologija, ieškoti bendrybių ir paprotinių dalykų. Tai atsivėrusios visiškai naujos patirtys ir tautinė saviraiška.

Krivulėje pažymėta, kad būtina pagrindinė Lietuvos alkavietė (tarkim, kur degtų šventoji ugnis, gyventų žynys). Būtinas senovės baltų tikėjimo apeigyno sąvadas. Šventės labai prasmingos ir labai dvasingos. Ramios ir emociškai labai stiprios. Jei Bažnyčioje (krikščionybė) vyrauja Šviesa, tai senajame baltų tikėjime – Garsas. Tai ir labai melodingos giesmės, tai ir būgnai, daudytės, ir pan.

Šiuo metu Lietuvoje visas senovės baltų tikėjimo praktinis išpažinimas vyksta per romuviečių judėjimą. Pažymėta, kad tokių jau 27-ios ir kiekvienoje praktikuojamos apeigos ir sambūriai. Žinoma, toks masinis žmonių ieškojimas naujo dvasinio atgimimo reikalauja stipraus organizacinio darbo. Krivulė sprendė, kas ir kaip tai turėtų atlikti.

Tiems, kurie nori sužinoti kuo ypatingas ir kuo mus žavi senasis baltų tikėjimas, turėtų būti paruošta labai koncentruota knyga, bukletas ar klausimynas su esminiais atsakymais. Ne kartą primygtinai pažymėta, kad senovės baltų tikėjimas grįstas ne stabmeldyste, o gamtmeldyste. Mūsų bočiai stabų neturėjo. Jiems pagrindinis Dievas buvo tas, kurį matai pakėlęs akis – dangus. Deivė Žemyna, tai ta pati po mūsų kojomis esanti žemė. Jei pamatei šliaužiantį žaltį, susidūrei su Išmintimi. Jei pamatei liepos medį, atpažinai deivę Laimą. Jei pamatei ugnį, nusilenk deivei Gabijai ir pan. Dievų panteone mes turėjome ir turime per 600 dievų ir deivių.

Naująja Lietuvos Krive išrinkta vaidilė Inija Trinkūnienė. Trims metams. Labai sunkiam laikotarpiui, kai reikia suburti labai išsiplėtusį bendraminčių ratą, organizuoti tam tikrą struktūrą ir įteisinti senovės baltų tikėjimą savarankiška religija. Palinkėkime Jai didelės sėkmės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  2. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  3. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  4. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  5. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  6. R. Gudaitis. Atsisveikinant su Jonu Trinkūnu
  7. Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis
  8. Lietuvos jaunimo ramuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu
  9. J.Trinkūnas. Aistuva
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį
  12. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  13. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  14. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  15. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  16. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  17. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  18. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  19. V. Rutkūnas. Kokia Romuva reikalinga Lietuvai?
  20. Savaitgalį bus išrinktas Lietuvos Romuvos Krivis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. )..( says:
    7 m. ago

    Sekmes .Te saugo Dievai ir Pusdieviai Lietuvos Gamta ir mus.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 m. ago

    Žaiskite, vaidinkite ,,senojo baltų tikėjimo išpažinėjus”, kurių nebuvo nei vienoje gentyje, nei vienu laikotarpiu, bet KUO JUMS NUSIKALTO LIETUVUŲ KALBA?

    Edmundas Malūkas:
    ,,melodingą, urnos, sovietmečio, ideologinio, autoriteto, religija, įregistruotas, autentiška, oficialaus, chaotiškai, patoso, solidžią, politikai, komercija, registruoja, kalendorius, Akcentuota, kultivuojamas, metodine, organizuoti ekskursijas, metodologija, emociškai, praktinis, praktikuojamos, masinis, koncentruota, bukletas, panteone, struktūrą………….”

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 m. ago

      Lietuvių kalbos darkytojams , žudikams ir kitokiems garukams.
      Labai paprastai ir tiesiai apie tai yra pasakęs Vydūnas: „Kur daugiau yra dvasios švitravimo, ten ir
      kuriama daugiau žodžių, kurie visokiomis savo galūnėmis tai atspindi“, todėl „iš tikrųjų kalbantysis
      turi kalbą gyvinti. Laikais yra žmonių, kurių vidujinis minčių ir nuotaikos tūris taip labai praneša
      kalbą, kad jos nebeužtenka tam apreikšti. Ir todėl ji turi būti nuolatai papildomai kuriama“; tuo tarpu
      „svetimos kalbos žodžių vartojimas įrodo visados kalbėtojo nepajėgumą savingai mąstyti. Jo paties
      manymą turi užvaduoti svetimi – neaiškūs žodžiai“, mat „iš kiekvieno žodžio tik tada spindi aiškesnis
      sąmoningumas, kai jam prasmė nėra užkabinta, bet auginta iš jo šaknies“ .

      Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Sėkmės ir stiprybės šiai nuostabiai moteriai puoselėti Lietuvos savastį – Baltų tikėjimą, Dievų globą. Esu šventai įsitikinęs, kad lietuviai, susigyvenę su savo savasties šventenybėmis, gyvens šventume.

    Atsakyti
  4. Antanas says:
    7 m. ago

    Pirmiausiai sveikinu ishrinktaja Gerbiama Inija Lietuviskiausios reliignes bendrijos Vadove. Dziaugiuosi, kad visi rinkusieji ivertino Vyriausiojo Krivio artimiausios ir labiausiai patyrusios pagalbininkes didziule verte.
    Antra, del Vadoves pvadinimo: 1. jei laikyti gerb.Inija, kaip a.a.Krivio Jauniaus zmona, tai jai labiausiai tiktu Krivienes vardas(laikantis musu tautiniu tradiciju moters pavardes keitime); 2. Bet vel gi laikantis senuju religiniutradiciju, mes turejome Vaidilutes- beveik lygiavertes Kriviu pagabininkes moteru bendruomenes daliai. Tai atkuriant MATRIARCHATA, ir prisitaikant prie siandienes LIETUVOS situacijos, kai vyrai uzleidzia vadovavima moterims, gal graziausia ir tinkamiausia Vadove vadinti Vyriausiaja Vaidilute. . Ta proga noreciau visiems priminti, kad senajame musu tikejime buvo Kriviai- vyru vedliai ir Vaidilutes- moteru. O vyriausiuoju budavo renkamas Kriviu- Krivaitis. Dabartineje situacijoje- kol kas neturint ryskaus vyro- lyderio, vadovavima gerai, kad pedavete, viska gerai zinanciai ir galinciai testi ikurejo Kriviu Krivaicio a.a. Jauniaus darbus, Ir dar vienas prasymas: Katoliksu religijos kurejai apipjaustytieji zydai, savo primiausiais priesais laike SENOSIOS KRIKSCIONISKOSIOS RELGIJOS sventikus ir tikinciuosius ir juos verte pirmiausiai ISZUDYTI, Tai pirpazysta ir patys zydai- judejai. Todel labai prasau nevadinkite KATOLIKSU KRIKSCIONIMIS , NES TAI NEATITINKA ISTORINES TIESOS.Be to dabartiniai katoliksai, siekdami save isaukstinti ir padidinti daro viska, kad save persivadinti KRIKSCIONIMIS. jie net Jezu perkrikstij KRISTUMI, KAD GALETU KATOLIKSU RELIGIJA PERVADINTI KRIKSCIONIU – NUO “CREST” – NUKRYZIUOTOJO. Naujasis sv.Tevas labia aktyvindamas savo veikla, siekia tu terminu ivedimo ir itvirtinimo KATOLISKU BAZNYCIOJE. Mes AISCIU palikuonys ir niekuomet nebve BALTAIS, turetume tai atsarbiai priemineti. Nes ir Katoliksai ir judejai 600 metu zude ir naikino musu senaja tauta.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      Jie save įvardina – Romos katalikų bendruomenė. Vadinasi, su Lietuva ir su lietuvybe tai neturi nieko bendro.

      Atsakyti
    • )..( says:
      7 m. ago

      pritariu,, gal graziausia ir tinkamiausia Vadove vadinti Vyriausiaja Vaidilute”,o ne Krive )

      Atsakyti
  5. šeima iš kaimo says:
    7 m. ago

    Testiprėja senųjų tradicijų puoselėtojai, be savo papročių mes niekas.
    Linkim sėkmės romuviečiams.
    Gamtos vaikų nesuskaičiuosime, beveik kiekvienas lietuvis nešiojasi protėvių pagarbą žemei, ugniai, ąžuolui…

    Atsakyti

Komentuoti: )..( Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jorė 2022

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

2022 04 28
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

2022 04 21
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

Pasodinta ąžuolų giraitė J. Gedimino Beržanskio-Klausučio atminimui

2022 04 15
I. Vėgėlė. Viliuosi, nebus išbarstytas taip sunkiai iškovotas pasitikėjimas Lietuvos policija

I. Vėgėlė. Dėmesio! Siekiama pakeisti politinę sistemą?

2022 04 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Romuvos Krive dar kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2022 03 21
Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio

Kviečia Pavasario lygiadienio žygis ir šventė ant Pūčkorių piliakalnio.
Švenčiama taip pat Kaune ir Panevėžyje

2022 03 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
Gamta ir ekologija

Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?

2022 05 19
Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“
Kultūra

Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

2022 05 19
Beprotiškos elektros kainos | Alkas.lt koliažas
Energetika

Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

2022 05 18
Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25

2022 05 18
Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Vidmantas apie G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui
  • Vidmantas apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • Vidmantas apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
  • S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)
  • K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymą mokykloje
  • Plungėje praūžė Tarptautinė teatrų šventė „Mažoji Melpomenė“

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 507; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 488; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 487; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 466; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 397; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 375; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

by daiva
2022 04 28
2
Jorė 2022

Balandžio 30 dieną, šeštadienį, 14 val.  Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija) vyks pavasario šventė „Jotvingių Jorė“. Renginio...

Skaityti toliau

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį, balandžio 23-24 dienomis baltų dvasinio paveldo puoselėtojai romuviai ir vėl švęs  pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Nors...

Skaityti toliau

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 21
1
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 21 d. 14:40-15:25 val. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje numatyta Seimo narių diskusija dėl Senovės baltų religinės bendrijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Vidmantas apie G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui
  • Vidmantas apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • Vidmantas apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!
  • Vidmantas apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvos ir Lenkijos Taikos sutarties iki šiol nėra

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai