L. Zasimavičius. Idealistines federalistų vizijas triuškinantis neorealizmas

Viena iš Europos Sąjungos integracijos šalininkų – vadinamieji federalistai (palaiko Europos federacijos idėją) paskutinių įvykių Ukrainoje metu turėtų permąstyti savo ideologinius pagrindus ir persvarstyti, kokia ES iš tiesų yra reikalinga Lietuvos valstybei.

Nepaisant to, jog Ukraina nebuvo ir nėra ES narė, Europos šalių bejėgiškumas prieš V. Putino vadovaujamos Rusijos agresiją parodo, jog veiksmingos ir principingos bendros užsienio politikos, kaip ir federalistų dažnai postuluojamų bendrų vertybių, Europos šalys paprasčiausiai neturi. Dar visai neseniai paskelbtas ekonomines sankcijas Rusijai, kai kurios ES valstybės ragina persvarstyti: ar nereikėtų jų iš viso panaikinti.

Ekonominių sankcijų panaikinimas, pirmiausiai, yra labai laukiamas Prancūzijoje, kada bus galima be didesnės sąžinės graužaties Mistral karinius laivus perduoti Ukrainą niokojančiai Rusijai. Tai planuojama įvykdyti artimiausiais mėnesiais – kaip ir turėtų būti pagal anksčiau numatytą kontraktą. Tuo tarpu nuo Krymo okupacijos nepraėjo net pusmečio, o Ukrainos rytuose žūva žmonės, nuo vietiniams teroristams Rusijos tiekiamos karinės technikos…

Rusijos agresijos akivaizdoje išryškėjo, jog prasidėjus ekstremaliai padėčiai, Europos Sąjungos valstybės visus vertybinius idealus išmainė į labai pragmatinius ekonominius interesus. Ekonominiai santykiai su Rusija tapo svarbesni už Ukrainos kančias. Iš tiesų, galima teigti, jog Prancūzija Ukrainos teritorinius netekimus, gyventojų žūtis, geopolitinius pralaimėjimus įkainojo pigiau nei keletu milijardų JAV dolerių – tiek, kokia yra Mistral laivų sandorio vertė. Angela Merkel rugsėjo 29 d. yra pasakiusi, kad dar yra „labai toli“, iki to, jog Rusijai būtų įvestos griežtesnės sankcijos. Vokietijos kanclerė pridėjo: “Mes turime permąstyti savo energetikos politiką ilguoju periodu, jeigu agresija tęsis, tačiau taip pat yra gerų priežasčių išlaikyti energetinį bendradarbiavimą su Rusija“. Taigi, galima suprasti, jog Rusijai netgi tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijai vis tiek išliktų „gerų priežasčių“ tęsti energetinį bendradarbiavimą su Rusija.

Putino Rusijai pasiekus geopolitinius tikslus – okupavus Krymą, įtvirtinus geopolitinę įtaką didelėje rytų Ukrainos dalyje, įgijus didelius svertus ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties vykdyme, ES valstybės vis dažniau kalba apie „susinormalizavusią padėtį“ ir dėl to galimą ekonominių sankcijų Rusijai nutraukimą. Akivaizdu, jog tokia pragmatinė ES valstybių pozicija savo partnerių atžvilgiu neskamba L. Van Bethoveno „Odė džiaugsmui“ melodingumu. Iš Ukrainos pusės, ES veiksmai geriausiu atveju nuskamba kaip ne itin džaiugsminga V.A. Mocarto „Lacrimosa“.

Europos federalizmo šalininkai, dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, turėtų suprasti, jog valstybių ekonominės ir geopolitinės galios siekis nustelbia bet kokius fasadinius bendrus interesus, vertybes. Valstybės yra egoistiniai politiniai veikėjai, siekiantys ekonominės ir karinės galios. Būtent taip siūlo žvelgti į pasaulį neorealistinė tarptautinių santykių perspektyva, ilgą laiką užleidusi vietą liberialajai, kuri tarptautines, viršnacionalines institucijas buvo iškėlusi į aukštesnį politinio reikšmingumo lygmenį, nei valstybes. ES nėra vienalytis politinis kūnas. Tai įrodo Baltijos valstybės ir Lenkija, valstybės, kurios yra daug griežčiau nusistačiusios sankcijų Rusijai atžvilgiu, net nepaisant to, jog pykdyti mešką iš arčiau turėtų būti daug baisiau nei iš tolo. Atskirų šalių nuomonių išsiskyrimas ES viduje, galutinai „palaidoja“ liberaliąją tarptautinių santykių žvelgimo perspektyvą į šių dienų Europą. Tuo pačiu tai turėtų sukelti galvos skausmą ir Europos federalistams, svajojantiems apie vieną ir vieningą Europos federaciją, kuri būtų naudinga mūsų regionui.

Lietuvos gilesnė ekonominė, politinė integracija į didžiųjų Europos valstybių įtakos lauką, nepadarys šios Baltijos valstybės saugios. Kas galėtų garantuoti, jog V. Putinui užėmus Pabaltį, Vokietija, Prancūzija, Italija neiškeis Baltijos šalių į geresnius dujų pirkimo kontraktus, ar esamus prekybinius ryšius su Rusija? Jeigu yra Ukrainos teritorijos kaina, tai kodėl neoficialiai neturėtų egzistuoti Lietuvos aukos kaina? Saugumą gali garantuoti tik NATO ir šio aljanso karinės bazės Lietuvoje, bei stipri Lietuvos kariuomenė: du veiksniai, kurie neleis Rusijai pasinaudoti netikėtumo, silpnavalivališkumo faktoriais. Rusijos agresijos Baltijos šalių atveju, NATO narės būtų tiesiogiai įtrauktos į karą ir nebebūtų laiko svarstymams. Būtent NATO suteikia saugumo jausmą Baltijos šalims, o ne ES.

Bendra ES rinka, Sanglaudos politika padėjo Lietuvai ekonomiškai atsitiesti po pusės amžiaus merdėjimo SSRS sudėtyje. Vis dėlto, gilesnė, ypač politinė, integracija į Europos Sąjungą nesuteiks Lietuvai daugiau saugumo. Priešingai, atsisakydami savo suvereniteto, tapsime lengviau išmainomi.