Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

L. Ulevičius. Informacinio karo užrašai: KAM „chaltūra“ Oršos mūšio tema

Liutauras Ulevičius, www.ulevičius.lt
2014 09 02 10:36
6
Liutauras Ulevičius

Liutauras Ulevičius

Liutauras Ulevičius
Liutauras Ulevičius

Kremliui pūkšint informacinio karo pabūklais Lietuvoje ramiai ir nepastebimai „švenčiami“ Oršos mūšio metai.

Mūsų šlovinga kairioji Vyriausybė 500 metų jubiliejaus priemonių planą sugeba patvirtinti metams iš esmės įpusėjus – gegužės 14 dieną.

LRV_Oršos_mūšio_metaiPlano autoriai – Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas (pateikė direktoriaus pavaduotojas Valdas Norkūnas). Savo parašu planą palaimino ir Vyriausybėje pristatė gydytojas pagal išsilavinimą Juozas Olekas.

Plane priemonės suskirstytos į tris grupes: (a) renginiai, (b) leidiniai, edukaciniai projektai ir (c) įamžinimo projektai. Stebina, jog šiaip jau visai kokybišką komunikacijos strategiją įgyvendinantis KAM VRD šiuo atveju pateikė nebent nykiai biurokratinei įstaigai tinkamą dokumentą.

Simboliška, kad planas patvirtintas šių metų gegužę – t.y. tuo metu, kai Kremliaus kariniai veiksmai Ukrainoje buvo aiškūs ir akivaizdūs. Oršos mūšis ir jo pagrindinis herojus (Konstantinas Ostrogiškis) gali ir turi būti tiesiogiai siejami su Ukraina (Ostrogu) ir jos kova dėl nepriklausomybės nuo Maskvos.

Pagrindinis dalykinis plano trūkumas – vertybinės ašies (t.y. ką ir kaip mes norime pasakyti propaguodami Oršos mūšio pergalę), proaktyvumo ir aktualumo stoka. Neskiriama dėmesio virtualiai erdvei, nėra jokių patrauklių audiovizualinių sprendimų, jokios perspektyvos turinio viralumui ar multiplikavimosi efektui. Ką jau kalbėti, kad pamiršti ne tik vaikai ir jaunimas, ignoruotos ir atskiros visuomenės grupės – vidurinis išsilavinęs sluoksnis, pensininkai, tautinės mažumos ir pan. O svarbiausia – visos priemonės orientuotos tik (!) į Lietuvos visuomenę ir jokio dėmesio Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai, Europai.

M. Čiurinsko straipsnisTokį planą sunku net kritikuoti, nes nėra ką aptarinėti. Palyginimui siūlau puikų Mintauto Čiurinsko 2006 m. paskelbtą straipsnį „Pergalės prie Oršos (1514) propaganda Europoje: šaltinių apžvalga, literatūriniai bei kultūriniai aspektai“. Dvi šio teksto išvados akivaizdžiai parodo, kaip toli dabartinei mūsų Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai iki ambicijų ir globalaus mąstymo lygio, kuriame LDK valdovų gyveno XVI a. pradžioje (paryškinimai mano):

5. Plačiąja prasme Oršos pergalės legenda, įamžinta ir raštijos paminkluose, prisidėjo, anot Mečislovo Jučo, kuriant „lietuviškojo patriotizmo kanoną“, katalikiškojo lietuviškojo etnoso, lietuviškojo vadovaujančio branduolio (Vilniuje, Trakuose, Žemaitijoje) ideologijos formavimuisi. Iš čia savo ruožtu kilo ir savo krašto šventųjų ar šventojo paieškos. Oršos mūšio recepcija daugiatautės valstybės visuomenėje tapo ją konsoliduojančiu veiksniu.  LDk stačiatikiai didžiavosi pergale Oršos mūšyje prieš maskvėnus, kuri buvo pelnyta vadovaujant stačiatikiui kunigaikščiui Konstantinui Ostrogiškiui, ir tai vienas ryškiausių jų patriotizmo pavyzdžių.

6. Per kultūrinių reiškinių prizmę nesunkiai įžvelgtume Oršos mūšio raštijoje bei literatūroje sąsajas su lietuvių kilmės teorijų reiškiniu XVI amžiaus pirmajame trečdalyje, kaip tautos, visų pirma politinės tautos, bei pačios Lietuvos valstybės konsolidacijos ir identifikacijos poreikio išraiška. Juk būtent po Vienos suvažiavimo sukuriamas Motiejaus iš Miechovo istorinis veikalas, kuriame nerasime palankumo Lietuvai, bet mielai pasakojama legenda apie kilmę iš romėnų, anot S. Narbuto, „kaip Jogailos, o kartu ir Jogailaičių kultūrinio portreto dalis“. Šis lenkų istorikas kartu su kitais autoriais legendą plačiai paskleidė jau spausdintose knygose. Oršos pergalė taip pat tapo vienu pagrindinių valdovo iš šios dinastijos Žygimanto Senojo gyvenimo ir jo istorinio portreto bruožų.

Pasidalinkite socialiniuose tinkluose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
  2. A. Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. TATA says:
    8 metai ago

    Kodėl apskritai šitas reikalas pavestas KAMui? Šita kontora vien švaisto pinigus ir gražiai kalba, o jai vadovauja žmonės, kuriems patriotizmas ir tėvynė – tušti žodžiai. Dar vienas labai simptomiškas dalykas – Kholomenyuko pavardė, kaip suprantu, rašoma angliškai, iškraipant rašybą. Tai, ar užrašius pagal lietuvių klb skambesį jau būtų kokia klaida? A?, KAMo banderlogai? O kaip skaityti: Holomenyjukas, Kolomenyjukas, o gal Cholomeniukas?

    Atsakyti
  2. Sviekas po UTENIO says:
    8 metai ago

    “Juk būtent po Vienos suvažiavimo sukuriamas Motiejaus iš Miechovo istorinis veikalas, kuriame nerasime palankumo Lietuvai, bet mielai pasakojama legenda apie kilmę iš romėnų, anot S. Narbuto, „kaip Jogailos, o kartu ir Jogailaičių kultūrinio portreto dalis“. Šis lenkų istorikas kartu su kitais autoriais legendą plačiai paskleidė jau spausdintose knygose. Oršos pergalė taip pat tapo vienu pagrindinių valdovo iš šios dinastijos Žygimanto Senojo gyvenimo ir jo istorinio portreto bruožų.”
    „bet mielai pasakojama legenda apie kilmę iš romėnų,“
    STRAIBATO EILINIS: Katra ti Kestučio Duktė. Būvus nutekėjus. Ar tai Valachijon Ar tai Maldovon?Ą Ti kokiu kalbu kalba?.. Pas juos ten?..
    Beja. Sako garsiojo Tvano metu. Vienintelė ne užtvindita. Maskolių ir Švedų Dviejų tautu. Valstybės Palei Turkų sienų būvus?..Kokiu ten kalbu tie tūrkai. Galėjo kalbėt. Beja. Rugsėjo 12 diena. Mana bobutės maldaknygėje. Pergalės prieš Turkus Šventa diena. Įdomu kadu tuos Turkus sumušė. Gal bent tos pergalės Lenkų Įstorikai nepasisavino.
    O dėl „Stinger“ Ir Šventos Marijos. Labai gerai būtu pasimelsti. Tam kad ir snaiperiškai pataikiti. Ir…Kaip Ča?..?Ą! NU DUOG DIEVIA KOJAS. IŠ KUR ŠAUTA.
    Nu a teip aišku. Vytautas žirgus girdė Juodojoje Jūrėj. Čia joks Istorikas šyto nepaneigs.

    Atsakyti
  3. Ūla says:
    8 metai ago

    Straipsnio autorius neturėtų piktintis ar stebėtis dėl parodytos, manyčiau, ne pagarbos Oršos mūšio reikšmei ir jos išpopuliarinimui liberaliajai Europai, nes priežastis labai aiškiai įvardinta – “”. Ar jums neatrodo, kad paskutinė eilutė paaiškina ir šiandieną?

    Atsakyti
  4. Ūla says:
    8 metai ago

    Kodėl netilpo visas komentaro tekstas?

    Atsakyti
  5. Ūla says:
    8 metai ago

    paskutinis sakinys toks “”

    Atsakyti
  6. Ūla says:
    8 metai ago

    kadangi teksto iš Mindaugo Čiurinsko knygos nukopijuoti nepavyko :), tai paskutinis sakinys skamba taip – “”. Ar neatrodo, kad šis teiginys paaiškina ir šiandienos veiksmus?

    Atsakyti

Komentuoti: Ūla Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos invazija

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Baltarusių ir ukrainiečių takoskyra

„Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje

2022 06 28
Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

2022 06 28
Lietuvos autorių knygos Ukrainoje bus leidžiamos ir garsiniu formatu | R. Statulevičiūtės-Kaučikienės nuotr.

Lietuvos autorių knygos – garsiniu formatu

2022 06 28
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas svarstys nepaprastosios padėties pratęsimą

2022 06 27
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

2022 06 26
Rusijos invazija

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 26 12:00

2022 06 26
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

2022 06 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai
Lietuvoje

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
NATO investuos į inovacijų kūrimą
Lietuvoje

NATO investuos į inovacijų kūrimą

2022 06 30
Maisto kokybei – du nauji ženklai
Lietuvoje

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Seimas patvirtino merų įgaliojimus

2022 06 30
Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo rinkimų rezultatai galėtų būti pripažinti neteisėtais (video)
Lietuvoje

Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

2022 06 30
Pradinukų ugdymui – daugiau laisvės
Lietuvoje

Priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos

2022 06 30
Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.
Architektūra

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kaip jie galėjo prarasti ryšį apie A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima
  • ar tiesa apie Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus
  • Papppa Borgia apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Prichvatizacijų padariniai apie Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką
  • Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?
  • NATO investuos į inovacijų kūrimą
  • Maisto kokybei – du nauji ženklai

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1939; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1030; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 894; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 795; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 608; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 591; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 29
9
Rusijos invazija

Karas gali baigtis per vieną dieną, pareiškė Putino melo fabriko vadovas Peskovas. „Ukrainos pusė gali viską užbaigti iki šios paros...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje

by Tomas Baranauskas
2022 06 28
4
Baltarusių ir ukrainiečių takoskyra

Praėjusioje laidoje mes jau pradėjome kalbėti apie ukrainiečių, baltarusių ir iš dalies rusų išsiskyrimą į atskiras tautas.

Skaityti toliau

Muziejai sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių

by Kristina Aleknaitė
2022 06 28
1
Muziejai pavasarį sulaukė per 40 tūkst. ukrainiečių | lrv.lt nuotr.

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios nuo jo bėgantiems šios šalies gyventojams mūsų kultūros įstaigos – bibliotekos, muziejai, scenos meno įstaigos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kaip jie galėjo prarasti ryšį apie A. Norkienė: Stiprios valstybės pagrindas – šeima
  • ar tiesa apie Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus
  • Papppa Borgia apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Prichvatizacijų padariniai apie Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis
  • Buvome dezinformuojami? apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

Kitas straipsnis
Palangos Birutės parką nuspalvins muzikos garsai

Palangos Birutės parką nuspalvins muzikos garsai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai