Žmonija pergyveno du pasaulinius karus. Tiksliau, du „karštuosius“ globalinius karus ir vieną „šaltąjį“ pasaulinį karą tarp Vakarų ir Tarybų Sąjungos. Sunku būtų paneigti, kad šiuo metu įsibėgėja antrasis „šaltasis“ karas. Pirmąjį „šaltąjį“ karą laimėjo Vakarai. Antrojo pasekmes prognozuoti dar sunku, nors jo veiksnius bei tikėtinus jo scenarijus galima ir reikia aptarinėti jau dabar.
Kai prieš keletą savaičių vienam rusų diplomatui pasakiau, kad gyvename antrojo „šaltojo“ karo sąlygomis, jis man paprieštaravo. Terminas „šaltasis karas“ jam, matyt, pasirodė per šiurkštus esamai situacijai apibūdinti. Per tas keletą savaičių santykiai tarp Vakarų ir Rusijos smarkiai paaštrėjo. Abipusė retorika aštri, kaltinimai rimti, sankcijos vis skaudesnės. Be to, jei pradžioje pastarosios buvo beveik vienpusės – „atakavo“ Vakarai, tai dabar Rusija pradėjo atsakomąjį puolimą. Pirmiausia – ši šalis paskelbė embargą Europos Sąjungos, JAV, Australijos ir Norvegijos maisto produktams: mėsai, žuviai, daržovėms, vaisiams. Taip pat ji paskelbė, kad uždaro savo oro erdvę Ukrainos aviacijos bendrovėms. Pasirodė pranešimai, kad RF valdžios institucijoms bus rekomenduojama peržiūrėti jų informacinį-technologinį aprūpinimą ir atsisakyti nuo „Apple“ produkcijos – „iPhone“, „iPad“ – ir vakarietiškų kompiuterinių programų. Prasidėjo teisminiai procesai prieš „MasterCard“ dėl patirtų nuostolių sustabdžius jų atsiskaitymo sistemų veikimą RF. Žodžiu, procesas tikrai įgauna pagreitį. Neigiamą pagreitį. Akivaizdžiai matomi pagrindiniai „šaltojo“ karo požymiai – politinių santykių įšaldymas, propagandinis karas, karas per trečiąsias šalis (angl. proxy war), ekonominis karas. Pastarajam ir skirsime didžiausią dėmesį.
Ekonominis karas prasidėjo, tačiau neaiški to proceso pabaiga. Kita vertus, akivaizdu, kad visos proceso pusės nukentės. Nors tiek Rusijos, tiek, tarkim, kitoje barikadų pusėje stovinčios Lietuvos bei ES apskritai pagrindiniai galios centrai iki šiol buvo linkę šio prekybinio karo pasekmes nuvertinti, realios pasekmės bus liūdnos, nors, tikėkimės, gal ir nekatastrofiškos. Jeigu ekonominio karo frontas nebus plečiamas.
Akivaizdu, kad Rusijos ekonomika nukentės. Dėl maisto prekių rinkos nuskurdimo, infliacijos, dėl dvigubo – karo ir taikiems tikslams – taikymo technologijų ir Vakarų embargo. Turės poveikį ir energetinių išteklių išgavimo sferoje taikomų technologijų eksporto į Rusiją ribojimas, o taip pat kreditinių išteklių judėjimo į šią šalį apribojimas, galimas kapitalo pasitraukimas iš šios šalies ir t. t.
Tačiau tos priemonės neparklupdys Rusijos. Rusija daugeliu fundamentalių poreikių požiūriu yra save apsirūpinanti šalis, be to, dalį produktų ji gali nusipirkti Lotynų Amerikos, Kinijos, Turkijos ir kitose rinkose. Visgi, jeigu ekonominis karas tarp jos ir Vakarų tęstųsi ir gilėtų, jis paliestų vis daugiau ekonominio gyvenimo sferų. Ir vėl – nei numarinti badu, nei sušaldyti Rusijos ekonominio karo priemonėmis neįmanoma… Be to, didžioji Rusijos visuomenės dalis, rodos, pasiruošusi iškęsti nepriteklius.
Nežlugs dėl abipusių sankcijų ir Vakarai. Net Europos Sąjunga, kurios prekybos su Rusija apimtis bene dešimt kartų didesnė nei JAV. Nors vienu – energetiniu – požiūriu Europos Sąjungos šalys yra smarkiai priklausomos: joms Rusija parduoda maždaug trečdalį reikalingų dujų ir naftos. Staigiai nutrūkus tiems tiekimams, pasekmės ES verslui ir namų ūkiams būtų ypač skaudžios. Per ilgesnį, tarkim, 5 metų laikotarpį energetinių išteklių tiekimo į ES problemos galėtų gerokai sušvelnėti. Tačiau šiandien – tai rimta ES energetinio saugumo problema.
Verta turėti omenyje ekonominiame kare dalyvaujančių jėgų santykį ir tų jėgų struktūrą. JAV ir ES gamina vos ne pusę pasaulinio BVP – po maždaug 15 trilijonų dolerių vertės produktų ir paslaugų. Rusija šiuo požiūriu smarkiai atsilieka. Jos BVP sudaro vos 3,4 trilijono dolerių arba apytikriai (egzistuoja keli skaičiavimo būdai) 2 proc. globalaus produkto. Tiesa, jos galią stiprina tai, kad ji yra labai stambi energetinių ir kitų gamtinių išteklių tiekėja pasaulinei rinkai. Be to, ji apima milžinišką euroazijos teritoriją, todėl kontroliuoja didžiulę oro erdvę ir turi svertą kontroliuoti nemažą dalį civilinės ir kitokios aviacijos trasų. Tačiau, kita vertus, Rusijos ekonomika nėra dinamiška. Be to, ji, kaip patys rusai pripažįsta, „sėdi ant dujų ir naftos adatos“. Bet jos valiutos atsargos viršija 450 mlrd. dolerių, biudžetas perteklinis, viešoji skola maža…
Nereiktų ignoruoti dar vieno veiksnio. Europos Sąjungoje labiausiai nuo sankcijų nukentėjusios šalys gali imti reikalauti iš „centro“ kompensacijų. Jų retorika gali skambėti taip: mes solidariai prisidėjome prie ekonominių sankcijų Rusijai, dabar rusams įvedus savas sankcijas mes labiausiai nukentėjome. Taigi, solidariai pasidalinkime nuostolių naštą. Gali būti, kad kvietimas solidarumui dalijantis nuostoliais gali būti menkesnis nei solidarumas imantis sankcijų – tokiu atveju išcentrinės jėgos ES sustiprėtų. Ypač turint galvoje bendrąjį europinį kontekstą – ES ekonomika kaip visuma ir ypač pietinis jos flangas po paskutinės krizės tebėra trapi, pažeidžiama.
Kol kas mažai kalbama apie vykstančio naujojo „šaltojo“ karo pasekmes globalinei ekonominei tvarkai. O jos gali būti rimtos.
Pirmiausia dešimtmečius puoselėta liberali ideologija, pagal kurią žmonijai naudingiausia, kai šalys prekiauja laisvai, kai prekybinių – tarifinių ir netarifinių – barjerų nėra arba jie yra neaukšti, kai šalys prekiaudamos nediskriminuoja kitų šalių dėl politinių, ideologinių ar kitokių priežasčių, tampa neveiksminga, nes nerealistiška. Vykstantis ekonominis karas reiškia „kietą“ politinę diskriminaciją. Vadinasi, jis kelia grėsmę Pasaulio prekybos organizacijai, jos pamatiniams principams.
Jeigu šis ekonominis karas neįsibėgės, Pasaulinė prekybos organizacija nesugrius, o šalys, pirmiausia Rusija, nenueis į autarkiją, izoliacionizmą. Tačiau protekcionizmo instinktas visame pasaulyje ryškiai sustiprės. Nors visi protingi žmonės suvokia, kad nė viena pasaulio šalis, net JAV, nėra pajėgi pagaminti visko, ko jai reikia, tačiau noras turėti kuo daugiau SAVŲ, kad ir brangesnių, produktų labai sustiprės. Tai matosi kad ir iš paskutiniųjų Rusijos vadovų pareiškimų ir tos šalies politinių sprendimų. Taigi, atviro ar paslėpto protekcionizmo tarptautinėje prekyboje bus gerokai daugiau.
Kita globali antrojo „šaltojo“ karo pasekmė – į Vakarų (Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos) civilizaciją neįeinančių šalių siekimas susikurti alternatyvią globalią Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio bankui institucijų sistemą. BRIKS šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika) mąsto apie globalią sistemą, kurioje taip smarkiai nedominuotų doleris, kad finansiniai, kreditiniai ištekliai BRIKS ir kitoms ne Vakarų šalims būtų lengviau prienami, teikiami palankiomis sąlygomis. Manytume, kad pastarasis ekonominis karas sustiprins aukščiau aptartas pastangas šioje srityje – pradžioje didės Kinijos ir Rusijos bendros pastangos sustiprinti juanio ir rublio pozicijas pasaulinėje valiutų rinkoje. Taip pat gali dar labiau sustiprėti pastangos kuriant alternatyvą Tarptautiniam valiutos fondui.
Suprantama, kad nėra lengva įvertinti aukščiau įvardintų konkrečių scenarijų realizavimosi rezultatus. Tai rimtos akademinės studijos objektas. Tačiau minimus veiksnius mūsų politinė valdžia turi turėti galvoje. Jie taip pat turi būti viešos diskusijos ekonominio karo klausimu dalis.
Kur yra Mergaitė???
pirmasis asmuo tyli
nes liežuvis neapsiverčia pasakyti TIESĄ
https://www.youtube.com/watch?v=CCYkDgIvK74&list=UU50bmC0Jbgbp3a3NXosgxgA
protingas tekstas… Verta turėti omeny jo pamatinius teiginius.
kaip doras Patackas palaiko ekskomunistą Gylį… Irgi tema pasvarstymui
taigi pats pasakei – eks , o tai reiškia , kad P.Gylys padarė reikiamas išvadas. Duok Dieve, kad visi buvę padarytų teisingas išvadas.
daug tokių “padariusių išvadas” dabar motulę Lietuvą melžia, tarp jų ir tipo “profesorius”
ESMINĖS LIETUVOS PROBLEMOS
1. EMIGRACIJA ir KAIMO bei PROVINCIJOS NYKRA: demografinė, geografinė, kultūrinė, ekonominė
( emigracija pastaraisiais metais net 6 kartus viršijo pasaulio vidurkį ir vertinama virš 800 tūkst., 4 200 kaimų telikę tik pavadinimai, renovacijos reikia pusei – 26 tūkst. km melioracijos griovių, kuriuose kuriasi iki 100 tūkst. dydžio bebrų populiacija, 145 tūkst. ūkių stipriai vargsta, nes likusieji apie 5 tūkst. ūkių valdo 40 proc. dirbamos žemės ir paėmė daugiau nei pusę ES paramos -apie 5 mlrd.Lt, kasmet ūkių skaičius visą dešimtmetį mažėja po 10 tūkst.)
dėl ją sukėlusių
2. NEDARBO ir MAŽŲ ATLYGINIMŲ, STIPENDIJŲ, PAŠALPŲ, PENSIJŲ
( nedarbas pastaruoju metu nuolat siekia apie 200 tūkst., minimalus atlyginimas tėra tik 1000 lt, socialinę nelygybę atspindintis GINI indeksas – vienas didžiausių visoje ES )
3. NUSIKALSTAMUMO, ŽINIASKLAIDOS NEGATYVUMO ir LĖKŠTUMO bei TENDENCINGUMO, NEPAGARBOS ŽMOGUI
( Lietuvoje pastoviai yra apie 0,5 mln. ikiteisminių tyrimų – Tauta „kriminalizavosi“, nes nėra nenukentėjusios šeimos )
4. POILSIO – REKREACIJOS BEI VAIŠINIMOSI ir DARBO bei POLITINĖS PARTIJŲ ir NVO bei VALSTYBĖS VALDYMO KULTŪROS – viešumo, kolegialumo, intelektualumo, atskaitomybės, atsakomybės STOKOS, veiklos neefektyvumo, REALIOS DEMOKRATIJOS SILPNUMO netgi SAVIVALDOS LYGMENYJE, SUSVETIMĖJIMO VALSTYBEI PLĖTRA, INTELIGENTIJOS NUSIŠALINIMAS nuo VALSTYBĖS TVARKYMO
(Lietuvoje stipriai išgeriančių yra apie 450 tūkst., vidutiniškai „ant galvos“ žmogui per metus tenka 15,2 l spirito – trečias rodiklis pasaulyje, išplito paauglių girtavimas, apie 100 tūkst. asmenų yra oficialūs alkoholikai bei narkomanai. Moksleiviai kasmet padaro per 3 tūkst. Nusikaltimų – daugiau nei pusė vagystės)
5. MAŽESNI nei ES LIETUVOS ŽMONIŲ SVEIKATINGUMAS, ILGAAMŽIŠKUMAS, SAUGUMAS
(ES tebepirmaujama pagal širdies kraujagyslių sistemos susirgimus, grėsmingai daugėja onkologinių susirgimų, apytikslis vidutinis ilgaamžiškumas vyrų – 69 m. ir moterų – 79 yra beveik 12 metų mažesnis nei pirmaujančių švedų ir ispanų)
6. SOCIALIAI DEGRADAVUSIŲ ar DEGRADUOJANČIŲ ASMENŲ GAUSA
( 450 tūkst. stipriai išgeriančių asmenų, kurių „branduolį“ sudaro apie 100 tūkst. oficialių alkoholikų bei narkomanų su jų 2-3 artimaisiais sudaro apie 2 mln. dydžio kenčiančių, nelaimingų žmonių antikultūrinę terpę dėl kurios lietuviai yra laikomi vieni nelaimingiausių–kasmet 1 tūkst. savižudybių)
7. EKONOMINIS SILPNUMAS dėl NEEFEKTYVIOS MOKESČIŲ POLITIKOS, sukėlusios DIDŽIULĮ „ŠEŠĖLĮ“
(šešėlinė ekonomika yra vertinama apie 30 mlrd.Lt, o valstybės skola yra išauginta iki 50 mlrd.lt/metus su beveik 3 mlrd/lt kasmetėmis palūkanomis)
KĄ GI REIKIA NUVEIKTI?
1. Daugeliui permainų ir reformų reikia nemenkų lėšų, tad ekonomikos tvarkymas su mokesčių mažinimu, „šešėlio“ bei Lenkijos dempingo menkinimui, skolos išmokėjimui yra pirmaeilis uždavinys. Energetikoje, kol nėra Lietuvos AE, būtina kogeneracijos programose pirmiausia naudoti nesurenkamą 1,5 mln.t šiaudų, o ne deginti medieną, kuri kitaip naudota pvz. plokščių gamybai duoda ir dešimteriopai didesnį pelną
2.Visas NVO bei partijas reikia mokyti demokratijos abėcėlės – renkamumas tik su konkrečia programa bei atsiskaitymo terminais ir atsakomybe, akcentuojant ir viešųjų finansų e-skaidrumą, kaip ir visų valstybės pareigūnų veiklos. Būtini vieši piliečių e-forumai prie kiekvienos ministerijos ar savivaldybės svetainės, o ne tik galimybė pasiųsti laišką. Būtina Lietuvos savivaldos demokratizacija, grąžinant atstovavimą apylinkių rinkėjams. Seniūnaičių veiklą būtina praplėsti ir vietiniu teritoriniu planavimu bei verslo plėtra bedarbystės naikinimui, o ne iš esmės – socialine rūpyba. Nuovados – policijos, poliklinikos, mokyklos viršininkai turi nuolat atsiskaitinėti vietos bendruomenėms ir gauti jų pritarimą veiklai.
3.Valdžia turi įsisąmoninti, kad POILSIO-REKREACIJOS ir LAISVALAIKIO-VAIŠINIMOSI KULTŪROS apleidimas, jai neskyrus reikiamo dėmesio Tautai pernelyg brangiai kainavo, todėl būtina pasiekti, kad tradicinę masinę vaišinimosi stipriais gėrimais – whiskey, brandy, vodka ir kt. kultūrą pakeistų vaišinimosi tradiciniais lietuviškais silpnais gėrimais – midumi iki 15 laipsnių, alumi iki 7 laipsnių kultūra. Tam reikia ir propagandinės kampanijos, ir aktyvios alkoholio-narkotikų antireklamos, alkoholio pardavimo taškų sumažinimo nuo 19 tūkst. iki 500 bei suvienytos akcizų alkoholiai – tabakui mokestinės politikos visame artimame pabaltijo regione bei pasienyje su Baltarusija ir Rusija. Tai kainuoja nedaug, tačiau pozityvus efektas netruks ateiti. Būtina propaguoti, ugdyti ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą – kurti Sveikatos miestų tinklą Klaipėdos pavyzdžiu, skatinti gamtinį, etninį turizmą, o ne lėbavimą taip vadinamose kaimo turizmo sodybose. Reikia žymiai veiksmingesnės užsienio politikos, nukreiptos prieš ES neekonomiškumą bei nuopuolį, neinvestuojamo kapitalo prastovą.
4.Reikia specialios100 tūkst. chroniškų alkoholikų ir narkomanų priežiūros bei gydymo ir socializacijos programos, sudarytos vieningomis VRM, SAM, Švietimo ir mokslo ministerijos bei SADM, savivaldybių pastangomis
5.Būtina valstybės ir valstybės remiamą žiniasklaidą pakreipti jos ir jos žmonių labui – naujos politinės ir bendrosios kultūros, geros analitikos ir tikėjimo sklaidai, pritraukiant inteligentiją.
6.Būtina sustabdyti moksleivių girtavimą, visos, o ne tik 6 Lietuvos savivaldybės turi įvesti ribojimus alkoholio pardavimui greta mokyklų. Kadangi patyčias-smurtą patiria apie ¾ mokytojų, būtina gražinti drausmės-elgesio pažymius, apmokestinti smurtinių filmų demonstravimą
7.Būtina sukurti kaime valstybinio-privataus kapitalo modernios technikos centrus, smulkių, bet besikooperuojančių ūkių rėmimui, mažinti mokesčius kooperatyvams. Bedarbystės naikinimui ir sveikatingumo didinimui būtina iškelti 20 proc. ekologinių ūkių tikslą ir jo siekti dar ir bedarbystės naikinimui: virš 200 tūkst. ha žemės yra apleista, kaime virš 70 tūkst. trobų yra užkaltais langais, o miestuose ir miesteliuose daug net nedirbančių žmonių tebelaukia bet kokio būsto.
Kęstuti, gal geriau būtum mąstęs kaip sutvarkyti visuomenę, užuot knaisiojęsis po jos skaudulius. Jei būtum gydytojas, turbūt knaisiotumeisi po visus raupsuoto ligonio skaudulius……………
manau,kad Kęstutis ne tik knaisiojasi po skaudulius, bet ir siūlo kelius kaip pakeisti padėtį. Gal ne visai svarbiausius, bet siūlo. Kemblys ir kiti galėtų pasiūlyti kažką geresnio, tada diskutuotume, kuris kelias tikresnis. Jei panašiai išdėstytą programą paskelbtų vyriausybė, tai būtų geriau, negu esama ir buvusios programos su nurodymais “didinsime, mažinsime, plėsime , siaurinsime…”
Arūnai, nesiūlo Kęstutis jokių kelių. Tokie žodžiai, kaip ,,būtina”, ,,reikia” rodo, kad Kęstutis nieko nesiūlo. Patiko jo parašymas: ,,Valdžia turi įsisąmoninti” 🙂
Pats irgi užsimeni apie vyriausybę – nesate laisvi kažką daryti. VISOS visuomenės bėdos atsiranda dėl mąstymo sutrikimo. Mąstymą taiso pasaulėžiūra, o ‘kemblys’ jau seniai ieško 3-5 Žmonių, kurie padėtų kurti pasaulėžiūrą. Su tavim niekada nieko nesvarstysiu – nemoku tų kalbų, kurių žodžius tu vartoji 🙂
Kembly. norėdamas kritikuoti turėtum pirmiausia pateilti pavyzdžius kaip reikia ir ką reikia daryti dabar užsiimi kitų menkinimu. Su tokiu “Protu” kaip paties niekas ir neis.
kritikúoti [↗ kritika], vertinti darbą, kūrinį; peikti, kelti trūkumus.
Kuo tau netiko lietuviškas žodis PEIKTI? Ar labai sumenkinsiu tave, jei paprašysiu neteršti lietuvių kalbos? Tu pradėsi saugoti kalbą, kitas saugos ir daug visuomenės klausimų išsispręs savaime.
Neįvardijęs problemų, negali jų spręsti.
iš daugiametės patirties galiu pritarti Arūnui : jei kritikuoji Kęstutį, tai, visų pirma, pasiūlyk kai ką geresnio. Deja, negai, ir tai akivaizdu.
Galiu pasiūlyti, bet ar tu suvoki visuomenę? Bendro išsilavinimo nepakaks. Jei nori dalyvauti, parašyk kaip suvoki sąvokas ,šeima’, ‘gentis’, ‘tauta’ ir ‘valstybė’. Geriausia būtų, jei rašytum apibrėžimus ar nors dviem aiškiais sakiniais, trečio net neskaityčiau. Mūsų Tauta tokioje padėtyje, reikia nusimanančių žmonių.
tokiu,kaip gerbiamas Gylys…
…ačiū Dievui, nėra…