Saugiklių įstatymo tobulintojai Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkos plėtrai skelbia ultimatumą

Seime skubos tvarka svarstomuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių bei Seimo Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektuose Nr. XIIP-1498(2) ir XIIP-1587, vadinamuose tiesiog „saugiklių įstatymu“, kūrėjai įtaisė tiek saugiklių, kad įsigaliojęs teisės aktas gali apskritai paralyžuoti žemės ūkio paskirties (ŽŪP) žemės rinką ir turės neigiamų pasekmių tūkstančiams žemės savininkų.

Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje rinkos dalyviai ir ekspertai taip pat konstatavo, kad kai kurios siūlomos įstatymo nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei, kuria privilegijuotų kastų sistemą žemės ūkyje, apriboja sektoriaus galimybes plėstis ir didinti efektyvumą, paralyžiuoja naujas investicijas bei gali turėti rimtų pasekmių Lietuvos reputacijai bei santykiams su Europos Sąjunga.

„Įstatymo kūrėjai nė neslepia, kad juo siekiama sustabdyti žemės ūkio bendrovių plėtrą ir dirbtinai jas mažinti reguliuojant ar, greičiau, paralyžiuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką. Natūralu, kad mūsų asociacija tam priešinasi ir siūlo procesą atsukti atgal iki balto lapo etapo. Tačiau, jei tokio turinio įstatymas bus priimtas, nukentės ne vien bendrovės, nukentės ir smulkūs ūkininkai bei žemės savininkai, kuriems valdžia suriša rankas niekuo nepagrįstais reikalavimais.

Kitaip tariant, saugikliais taikomasi iš esmės pakeisti žemės ūkio paskirties žemės rinkos veikimo principus ir stabdyti žemės ūkio bendrovių, dirbančių daugiau nei 500 hektarų žemės, veiklą. Todėl visomis priemonėmis sieksime, kad tokie įstatymai nebūtų priimti“, – pažymėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Arūnas Grubliauskis.

Pasak jo, įstatymo kūrėjai savo siūlymus grindžia teiginiu, kad Lietuvos ŽŪP žemės rinkoje įsigalėjo kelios stambios bendrovės, tačiau tai yra netiesa. „Oficiali statistika yra tokia: juridiniai asmenys Lietuvoje valdo vos 5,2 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Visi Lietuvos juridiniai asmenys 2006 metais deklaravo, tai yra nurodė valdantys ir nuomojantys, 13,5 proc. ŽŪP žemės plotų, 2013 metais – 13,6 proc. Per septynerius metus struktūra praktiškai nepakito, tad iš kur ta grėsmė, kad bendrovės užvaldo rinką?

Priminsiu, kad 80 proc. žemės bendrovės nuomoja iš privačių asmenų. Jei per 20 metų bendrovės pajėgė įsigyti tik tokią menką dalį žemės, tai kas leidžia teigti, jog situacija radikaliai pasikeis? Atsakau: tokių tendencijų nėra“, – sakė A.Grubliauskis.

Pažymėtina, kad iki šių metų sausio 1 dienos galiojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas numatė, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha ŽŪP žemės.
Nuo sausio 1 dienos įtvirtintas papildomas apribojimas, numatantis, kad asmuo ir su juo susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha ŽŪP žemės.

Šiuo metu svarstymams Seime yra pateikti du Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projektai. Jais siekiama 500 ha ŽŪP žemės limitą, kurį dabar gali įsigyti kiekvienas „mirtingasis“, sumažinti iki 10 ha bei nustatyti, kad didesnį kiekį žemės, kuris visais atvejais negalės viršyti maksimalaus 500 ha limito, galėtų įsigyti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys:

a)    bet kuris asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), norintis įsigyti daugiau nei 10 ha ŽŪP žemės, privalės prieš tai ne mažiau kaip 3 metus vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas;
b)    Fizinis asmuo papildomai privalės būti registravęs ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, taip pat mokėti valstybinę kalbą, o jei tai užsienio valstybės pilietis – ne mažiau kaip 3 metus gyventi Lietuvoje;
c)    Juridinis asmuo papildomai privalės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą ir kad ne mažiau kaip 50% jo metinių pajamų sudaro įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją;
d)    Siūloma, kad asmuo ŽŪP žemę galėtų įsigyti tik tos savivaldybės, kurioje jis nuolat gyvena (turi registruotą buveinę), ar su ja besiribojančios savivaldybės teritorijoje. Viename iš projektų šis teritorinis ribojimas nustatytas tik juridinių asmenų atžvilgiu;
e)    ŽŪP žemės įsigijimui reikėtų gauti leidimą, kurį pagal Konservatorių siūlymą turėtų išduoti Nacionalinė žemės tarnyba, o pagal Seimo Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės siūlymą – savivaldybės administracijos direktoriaus iš vietinės bendruomenės atstovų sudaryta komisija;
f)    Viename iš projektų numatytas reikalavimas ŽŪP pirkėjui įsipareigoti 5 metus nuo ŽŪP žemės įsigijimo dienos jos niekam neperleisti bei įsigytą žemę naudoti ne mažesnio nei Vyriausybės įgaliotos institucijos numatyto minimalaus žemės ūkio produkcijos kiekio gamybai;
g)    Taip pat siūloma įtvirtinti, kad daugiau kaip 25% juridinio asmens, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha ŽŪP žemės, akcijų perleidimo sandoris būtų prilyginamas žemės perleidimo sandoriui, t.y. akcijų įgijėjui būtų taikomi visi aukščiau aptarti ŽŪP žemės pirkėjui taikytini reikalavimai, įskaitant išsilavinimą, kalbos mokėjimą ir persikėlimą gyventi į žemės buvimo vietą;
h)    Be to, siūloma išplėsti susijusių asmenų sąvoką. Susijusiais būtų laikomi asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitą asmenį) valdantys daugiau kaip 25% juridinio asmens akcijų. Tuo tarpu fiziniams asmenims sąsajumo principas nebūtų plečiamas – susijusiais fiziniais asmenimis būtų laikomi tik vyras su žmona bei jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

Teisininkai teigia, kad visa eilė siūlomų įstatymo pakeitimų galimai pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, kai kurie saugikliai galimai pažeistų Konstitucijos 23 ir 46 straipsniuose įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo, Lietuvos ūkio grindimo privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva principus.

„Nuo 2006 metų bendrovės gyvena įsigyjamos žemės maksimalaus ploto ribojimo sąlygomis, nepaisant to, kad panašių ribojimų nėra nė vienoje kaimyninėje rinkoje. Dabar rengiamas reguliavimas žengia tiek toli, kad kerta sveiko proto veikimo ribą ir dingsta kažkur už horizonto. Jei valdžia nori sakralizuoti žemės rinką ir paversti Lietuvą smulkių natūrinių ūkių rojumi, tegul aiškiai deklaruoja tokius ketinimus. Jei visgi sutariam, kad žemės ūkis yra ūkio sektorius, veikiantis rinkos sąlygomis, tai sutarkim ir dėl visiems vienodų žaidimo taisyklių, o prieš kurdami įstatymus, bent jau išsiaiškinkime, kas tame sektoriuje vyksta, nes šiuo metu matau mėginimą spręsti problemas, kurios neegzistuoja“, – pažymėjo bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas Kęstutis Juščius.

„Galiausiai, priėmus siūlomus saugiklius, stipriai sumažės potencialių ŽŪP žemės pirkėjų ratas. Tai bus didelis smūgis žemės savininkams, kurie tikėjosi, kad žemės kaina tik didės, ypač po to, kai ją bus leista įsigyti užsieniečiams. Tuo tarpu saugikliai duos visiškai priešingą efektą – dėl sumažėjusio potencialių pirkėjų skaičiaus ir konkurencijos žemės ūkio paskirties rinkoje, žemės kaina kris, nes tas, kas galės ją pirkti, turės visus kozirius manipuliuoti kaina. Siekdami bausti žemės ūkio bendroves, įstatymo tobulintojai gale dienos nubaus ir šimtus tūkstančių žemės savininkų“, – pridūrė K.Juščius.

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė perspėjo, kad perteklinis rinkos reguliavimas turės įtakos ne tik ŽŪP žemės rinkai, bet ir Lietuvos reputacijai. „Jei mes savo valia sustabdysime rinkos procesus viename sektoriuje, tai neišvengiamai turės įtakos ir susijusioms ūkio sritims. Maža to, mums gresia prarasti konkurencingumą, galime pamiršti apie investicijas, inovacijų diegimą, tačiau teks pratintis prie finansavimo problemų ir neigiamo požiūrio Europos Sąjungoje“, – vardijo R.Skyrienė.

Pasiūlymus analizavę teisininkai konstatavo, kad dalis saugiklių galimai neatitiktų ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtinto laisvo asmenų ir kapitalo judėjimo principų.

„Projektų autoriai nurodo, kad yra išsamiai išnagrinėję ŽŪP žemės nuosavybės reguliavimą užsienio valstybėse, įskaitant Lietuvos kaimynes Latviją, Estiją bei Lenkiją, taip pat tokias ilgametę žemdirbystės patirtį turinčias valstybes, kaip Vokietija ir Danija. Teigiama, kad minėtose valstybėse ŽŪP žemės įsigijimo reguliavimas yra kur kas griežtesnis nei siūloma įtvirtinti Lietuvoje.

Tokie Saugiklių įstatymo projektų rengėjų teiginiai kelia didelių abejonių dėl jų pagrįstumo, nes nei vienoje iš minėtų valstybių, išskyrus Lenkiją, nėra maksimalaus ŽŪP žemės kiekio ribojimo. Tačiau ir Lenkijoje maksimalaus kiekio ribojimas yra taikomas tik tuomet, kai žemė įsigyjama iš valstybės. Įsigyjant vien privačią žemę, jokie maksimalaus kiekio ribojimai Lenkijoje netaikomi.

Kadangi visose aptariamose valstybėse nėra apribotas maksimalus leidžiamas įsigyti ŽŪP žemės kiekis, atitinkamai jose nėra jokių ribojimų susijusiems asmenims ar ŽŪP žemę turinčio juridinio asmens akcijų perleidimui. Minėtose valstybėse yra nustatyti tik kvalifikaciniai reikalavimai žemės įsigijėjui.

Taigi, panašu, kad mūsų įstatymų rengėjai į vieną įstatymą siekia sudėti visus saugiklius, kuriuos tik pavyksta sugalvoti. Be to, gan akivaizdžiai jaučiama tendencija, kad visi saugikliai yra orientuoti į juridinių asmenų nuosavybę, paliekant daug erdvės apeiti ribojimus stambiems šeimos ūkiams. Toks teisinis reguliavimas ne tik būtų vienas griežčiausių Europoje, tačiau ir smarkiai sumažintų Lietuvos konkurencingumą, palyginti su kaimyninėmis šalimis“, – sakė LAWIN asocijuotas partneris S.Gudynas.