Pirmadienis, 23 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Malinauskas. Kodėl Seimas turėtų nepritarti siūlymui keisti Lygių galimybių įstatymą

Vygantas Malinauskas, www.bernardinai.lt
2014 03 13 09:04
7
Vygantas Malinauskas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Vygantas Malinauskas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Vygantas Malinauskas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.
Vygantas Malinauskas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Tai, kas šiandien vyksta Lietuvos politiniame ir visuomenės gyvenime galima apibūdinti, kaip šaltąjį karą prieš santuoką. Karas šaltasis todėl, kad niekas viešai prieš santuoką nekovoja. Viešajame gyvenime santuoka yra toleruojama, kartais net susilaukia pagiriamojo žodžio. Tačiau, kaip ir priklauso tikram šaltajam karui, kova vyksta pasitelkiant veiksmus, kurie iš pažiūros net neatrodo kaip kova. Tam, kad veiksmai neatrodytų, kaip prieš ką nors nukreipta kova reikia sugalvoti kokius nors pretekstus, paaiškinimus, pateisinimus, kurie užmaskuotų tikruosius tikslus bei interesus. Pavyzdžiui, jei viena valstybė vengianti atviro karo nori prisijungti kitos valstybės teritorijos gabalą, ji sugalvoja istoriją apie tai, kad reikia ginti kieno nors žmogaus teises. Dar veiksmingiau jei kovoji ne prieš kokį nors miglotą teisių pažeidimą, bet ir dar už kažką, kas iš pažiūros tikrai atrodo verta apgynimo.

Vienas iš paskutinių tokių užmaskuotų kovos prieš santuoką akcijų Seimo narės Aušrinės Marijos Pavilionienės inicijuotas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti draudimą diskriminuoti dėl šeiminės padėties ir fizinės išvaizdos. Kadangi šiais laikais visi esame už lygybę ir prieš diskriminaciją, toks pasiūlymas atrodo visai neblogas. Galbūt todėl Vyriausybei, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Žmogaus teisių komitetui toks pasiūlymas visai neužkliuvo. Tiesa iš pradžių Vyriausybei užkliuvo siūlymas drausti diskriminuoti dėl fizinės išvaizdos. Bet dėl šeiminės padėties Vyriausybė pastabų nuo pat pradžių neturėjo.

Iš tiesų kodėl kas nors turėtų būti diskriminuojamas dėl šeiminės padėties? Atsakymas – aišku, kad ne. Nebent mes diskriminacija laikome bet kokį skirtingo traktavimo atvejį, net ir tais atvejais kai toks skirtingas traktavimas galėtų būti pateisinamas ir pagrįstas. Tačiau būtent taip diskriminaciją (kaip skirtingą traktavimą net jei jis pagrįstas) supranta Lygių galimybių įstatymas. Pagal Lygių galimybių įstatymą, diskriminacija yra elgesys su asmeniu, kai jam įstatymo draudžiamu pagrindu taikomos mažiau palankios sąlygos, nei panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, nebent įstatymas numato išimtį. Seimo narė A. M. Pavilionienė siūlo, kad būtų draudžiamas bet koks palankesnis traktavimas dėl šeiminės padėties nenumatant jokių išimčių. Ką tai reiškia? Be kitų dalykų tai reiškia, kad jei Seimas priims tokį Lygių galimybių įstatymo pakeitimą, visi atvejai kai susituokę asmenys turės kokių nors teisių, kurių neturi nesusituokę tai bus laikomi diskriminacija. Nes šeiminė padėtis, taip pat apima ir buvimą ar nebūvimą santuokoje.

Bet gali kilti klausimas – ar blogai jei demokratinėje valstybėje neleidžiama kam nors turėti daugiau teisių už kitus? Ar susituokę asmenys laisvoje ir lygioje valstybėje turėtų turėti kokių nors teisių, kurių neturi nesusituokę? Atsakyti galima dvejopai. Viena vertus, jei santuoka nesukuria jokių teisių, kurios neegzistavo iki santuokos sudarymo, kam tada įstatymai reglamentuoja santuoką? Kitaip tariant kokia prasmė valstybei registruoti ir reguliuoti santuokas jeigu jos yra viso labo tik graži ceremonija? Kita vertus, net ir Lietuvoje skaitomas bei gerbiamas teisės teoretikas Herbertas L. A. Hartas (Herbert Lionel Adolphus Hart) yra pasakęs, kad teisingumas reikalauja vienodus atvejus traktuoti vienodai, o skirtingus skirtingai. Santuoka nėra tik šiaip ceremonija. Vyras ir moteris sudarydami santuoka vienas kito atžvilgiu prisiima rimtus teisinius ir moralinius įsipareigojimus. Dar daugiau, tie įsipareigojimai yra prisiimami visam gyvenimui. Nežinau pasaulyje valstybės, kurioje būtų galima sudaryti terminuotą santuoką, pavyzdžiui penkmečiui. Santuoka yra ne tik malonumas, džiaugsmas, bet ir nauja atsakomybė, kurios nebuvo iki santuokos sudarymo. Todėl yra teisinga susituokusius asmenis traktuoti skirtingai nei nesusituokusius. Kaip yra teisinga prie įėjimo į kino teatrą skirtingai traktuoti tuos, kurie susimokėjo už bilietą ir tuos, kurie nesusimokėjo.

Žinoma, tam tikrais atvejais skirtingas susituokusių ir nesusituokusiųjų traktavimas nėra nei teisingas, nei pagrįstas. Nebūtų teisinga leidimą įsidarbinti kokioje nors gamykloje arba teisę kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas sieti su šeimine padėtimi.

Tačiau net ir labiausiai angažuotos lygioms galimybėms valstybės nesiima visiškai panaikint susituokusių ir nesusituokusių teisių skirtumo kylančio iš skirtingo teisinio statuso. Yra vos keletas valstybių, kurios draudžia diskriminuoti dėl šeiminės padėties. Tačiau net ir jos šį draudimą apriboja tik siaura sritimi. Paprastai tokia sritis yra darbo teisė. Tačiau Seime svarstomas projektas tokių draudimo diskriminuoti dėl šeiminės padėties taikymo srities apribojimų nenumato. Jei Seimas priimtų A. M. Pavilionienės siūlymą Lietuva taptų ypatinga valstybe. Valstybe, kurioje santuoka nebegali turėti jokios išskirtinės teisinės reikšmės. O jei kokiuose nors įstatymuose dar liktų skirtingos susituokusių ir nesusituokusių teisės, tai valstybės institucijos vykdydamos Lygių galimybių įstatymo reikalavimus turėtų užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant šeiminės padėties. Kitaip tariant santuokos, kaip teisinę reikšmę turinčio instituto naikinimas turės būti įtrauktas į valstybės ir savivaldybių institucijų strateginius planus.

Toks įstatymo projektas, kokį siūlo A. M. Pavilionienė ir kurį su nereikšmingais pakeitimais teikia Seimo žmogaus teisių komitetas atveria galimybę kiekvienu atveju, kai susituokę asmenys turi kitokias teises skųstis Lygių galimybių kontrolieriui dėl „diskriminacijos“. Pavyzdžiui, skųstis kad ir dėl to, kad sutuoktiniai turi teisę paveldėti vienas kito turtą, o šiaip bendrai gyvenantys artimi draugai ar bičiuliai tokios teisės neturi. Tačiau dar blogiau yra tai, kad valstybė priėmusi siūlomą Lygių galimybių įstatymo pakeitimą, įtvirtintų nuostatą, jog kuriant šeimą laisva valia prisiimti moraliniai ir teisiniai įsipareigojimai nedaro jokio skirtumo. Tiesa, tokiam mastymui jau yra kelią atvėręs Konstitucinis teismas savo kontraversiškame nutarime dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos.

Konstitucinis teismas pareiškęs, kad šeimos santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi, išvardijo visą sąrašą to kas jo nuomonę tokią reikšmę turi. Tačiau tame sąraše nėra kalbama nei apie teisinius, nei apie moralinius tarpusavio įsipareigojimus kaip šeimos kūrimo pagrindą. Kalbama tik apie apsisprendimą „prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Kitaip tariant jei norima išvengti nuorodos į santuoką, kaip šeimos kūrimo pagrindą tokios sąvokos, kaip teisiniai ir moraliniais įsipareigojimai tampa nebepatogios. Jas geriau pakeisti abstrakčia „tam tikrų teisių ir pareigų“ kategorija. Ir tai nestebina, turint omenyje šaltąjį karą, kurio tikslas tiek teisės sistemoje, tiek visuomenės gyvenime sumenkinti santuokos tikrąją reikšmę.

Įgyvendinusi A. M. Pavilionienės siūlymus valstybė tuo pačiu įtvirtintų teisinį reguliavimą, kuris neskatina ir neremia šeimos kūrimo grįsto abipusių viešų įsipareigojimų prisiėmimu. Tokiu būdu bus ne tik nuvertintas santuokos institutas, bet ir nuvertinta paties teisinio bei moralinio įsipareigojimo šeimoje vertė ir prasmė. Tai tik dar labiau paskatins šeimos gyvenimo nepastovumą bei erozija, kas ilgainiui neigiamai palies ne tik šeimą, bet taip pat ir jose augančią jaunąją kartą bei visą visuomenę. Seimo nariai turėtų nesileisti apdumiami „susirūpinimo žmogaus teisėmis“ retorikos. Ir, jei Seimo nariams iš tiesų rūpi šeima, bendrasis visuomenės gėris ir sveikas protas, jie turėtų balsuoti prieš A. M. Pavilionienės inicijuotą Lygių galimybių įstatymo projektą.

Autorius yra Laisvos visuomenės instituto valdybos narys

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E.Ilgiuvienė. Koks amžius geriausias tėvystei?
  2. V. Rubavičius. Kovos su „homofobais“ ypatumai ir tikslai
  3. L.V. Medelis. Noriu būti lesbietis. Ir dar galiu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Dalė says:
    8 m. ago

    Atrodo, kad Povilionienė jau seniai kryptingai dirba, siekdama nuvertinti santuoką.
    Ji buvo aktyvi kovotoja už tai, kad studentams – mergaitėms ir vyrukams bendrabučiuose leisti gyventi drauge nesusituokus.
    Dabar mūsų jaunimas labai pamėgo tokį gyvenimo būdą. Santuokos mažai kas betrokšta.
    Išskyrus homoseksualus, kurie siekia santuokos įteisinimo visais įmanomais būdais.

    Ar ne paradoksas?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      8 m. ago

      Ne, ne paradoksas. Jos tikslas ir yra pirmiausia – nuvertinti ir ilgainiui sunaikinti santuoką (nes jei nuokrypos negali gauti, reikia padaryti, kad niekam nebūtų reikalinga), o antra (kol santuoka dar egzistuoja) – panaikinti skirtumus tarp normalios šeimos ir, tarkim, “skudurus sumetusių” nuokrypų – o tai jau ir teisė į įsivaikinimą ir t.t. ir pan. Šiaip jau, kuo labiau santuoka bus nuvertinta, tuo lengviau ją bus įteisinti praktiškai bet kam.

      Atsakyti
  2. N says:
    8 m. ago

    Pavilionienė dar 1985 m. (atkreipkite dėmesį, dar 1985 m.) buvo išsiųsta į stažuotę Džordžtaune, ten pat, kur vėliau buvo nusiųsta ir Grybauskaitė. Taip, kad tiems tautininkams, kas turi iliuzijų dėl TSRS sugriovimo reikėtų pagalvoti, kaip Marija Aušrinė galėjo atsidurti JAV 1985 Džordžtaune. Ir kas ruošė TSRS sugriovimui gerokai anksčiau, nei prasidėjo visokie sąjūdžiai…

    Atsakyti
  3. Arūnas says:
    8 m. ago

    Aplamai nesuprantu, kam reikalingos kažkoks tai lygių galimybių įstatymas? Įdomu, kaip būtų sulygintos mano ir Sabonio galimybės žaisti krepšinį, tarkim, Žalgiryje? Žmonių galimybės jau iš prigimties nėra lygios. Kas kita – žmogaus teisės. Jų ir turėtų pakakti, nes čia nesiskirstoma į vyrus ar moteris, jaunus ar senus ir panašiai. Specialiosios teisės yra prasmingos tik nesavarankiškiems, neįgaliems žmonėms, negalintiems visaverčiai savimi pasirūpinti: vaikams, neįgaliesiems, galbūt senyvo amžiaus žmonėms. Kvailai atrodo atskiros moterų teisės, nes tada išeitų, kad jos arba neįgalios (negali savimi pasirūpinti), arba joms netinka žmogaus teisės (ne žmogus??), arba tai jau – privilegijos. Būtent tai ir žemina moterį.

    Atsakyti
    • N says:
      8 m. ago

      Kodėl reikia gydytoju negali dirbti bet kas norintis? Juk lygios galimybės pažeidžiamos? Ajajai. Kodėl nėra užtikrinta galimybė visiems gauti vienodą darbo užmokestį? Kas per diskriminacija!

      Atsakyti
  4. bartas says:
    8 m. ago

    Gerbiami Lietuvos rinkėjai ar jų atstovai paaiškinkit, kaip propesorė Marija – Aušrinė vis atsiranda Seime (Suėjime). Negi Lietuvoje tiek daug virpysių, kad jų balsų užtenka “šviesuolei” prasimušti į įstatymų leidimo vietą- Seimą(Suėjimą).

    Atsakyti
  5. Artojas says:
    8 m. ago

    Kova prieš santuoką, šeimą, valstybę. Tai kam tarnauja valdžia ? Žmonės, pagalvokite ką renkate.

    Atsakyti

Komentuoti: Artojas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Didysis šeimos gynimo maršas 2022  TIESIOGIAI

Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

2022 05 15
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

2022 05 13
„Šeimos gynimo maršas 2021“. Mitingas Vilniaus Vingio parke 2021-05-15 | Alkas.lt

Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“

2022 05 10
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas susitiko su EŽTT vadovu

2022 04 28
„Šeimos gynimo maršas 2021“. Mitingas Vilniaus Vingio parke 2021-05-15 | Alkas.lt

A. Rusteika. Nejaugi pasiduosime?

2022 04 27
Alkas.lt koliažas

Naujoji Helsinkio grupė reikalauja didinti minimalią algą

2022 04 21
R. Karbauskis. Turiu svajonę: blaivi, sveika, ekologiška, klestinti Lietuva

R. Karbauskis. Politinė veidmainystė

2022 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Karas: smūgis į nugarą

2022 03 29
Seime įregistruotas Partnerystės įstatymo projektas

LVŽS frakcija kreipėsi į A. Bilotaitę ar teisėtai buvo leista rengti mitingą esant nepaprastajai padėčiai

2022 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Sustabdyta prekyba rusiška elektra

2022 05 23
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti ukrainiečių švietimo klausimai

2022 05 23
Naudokime fejerverkus saugiai
Lietuvoje

Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų

2022 05 23
Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
Lietuvoje

Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

2022 05 23
Šviesoforas, žalia rodyklė | vilnius.lt S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Eismą reguliuos ir nauji šviesoforai

2022 05 23
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23
Linas Jonauskas | am.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Siūloma didinti miškingumą, atsisakant perteklinių ribojimų

2022 05 23
Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės
Gamta ir ekologija

Atliekas svarbu rūšiuoti ne tik namuose

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sustabdyta prekyba rusiška elektra
  • Aptarti ukrainiečių švietimo klausimai
  • Savivaldybės raginamos atsisakyti fejerverkų
  • Gyventojus pasieks didesnės socialinės išmokos

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 663; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 609; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 573; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 513; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 444; komentarų: 3
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 433; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
26
Didysis šeimos gynimo maršas 2022  TIESIOGIAI

Gegužės 15-tąją, 13 val. Kauno rajone – Jadagonių kaime, Pušyno poilsiavietėje Lietuvos šeimų sąjūdis (LŠS) surengė „Didįjį šeimos gynimo maršą...

Skaityti toliau

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

by daiva
2022 05 13
14
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Nacionalinė šeimos taryba apie Lietuvos šeimų būklę pirmą kartą pristatė metinį pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į daugybę šeimai – visuomenės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Grazina apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Va, tep apie R. Karbauskis. Siūlau prieš agresorių panaudoti – žemės ūkį
  • Verslo žiniose: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)

Kitas straipsnis
Metelių regioninio parko Lankytojų centro nauja ekspozicija

Sutvarkytos saugomos teritorijos traukia lankytojus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai