Paskutinį gegužės penktadienį siūloma įtraukti į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą kaip Gerų žinių dieną. Šia iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į geras naujienas, kurios, deja, dažnai pranyksta kriminalinių ir smurto žinučių fone.
„Tenka konstatuoti, jog prieš 20 metų buvusį informacijos badą pakeitė visiems laisvai prieinama informacija, kuri, daugeliu atvejų, priimama besąlygiškai, jos nevertinant, todėl ir smurtas bei neigiamos naujienos, dažnai akcentuojamos viešojoje erdvėje, tapo norma, – sako vienos iš iniciatyvos sumanytojų – ryšių su visuomene agentūros „Ad verum“ – direktorė tė. – Jau dabar matomos to pasekmės: visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi, abejingumas, pesimizmas. Neigiama informacija ypač veikia pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus: daugėja patyčių bei smurto mokyklose, o lygiagrečiai – depresija sergančių ir net savižudybe baigiančių gyvenimą vaikų.“
Kito iniciatyvos sumanytojo – labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ užsakymu, šių metų sausį rinkos ir socialinių tyrimų agentūra „GfK CR Baltic“ atliko visuomenės tyrimą. Jo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, jog informacijos apie kriminalus Lietuvos žiniasklaidoje yra per daug ir tik penktadaliui šios naujienos yra svarbios ar labai svarbios. Svarbus faktas, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų norėtų, kad žiniasklaida daugiau dėmesio teiktų pozityvioms žinioms.
„Tai, ką matome viešojoje erdvėje, yra mūsų visų veidrodis – daug pesimizmo, daug juodų atspalvių. Tai tarsi visuomenės emocinis barometras. Tačiau atlikto tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią, jog atėjo laikas permainoms – būtina sudaryti atsvarą pozityviomis naujienomis, teikiančiomis žmonėms jėgų net ir juodžiausią dieną“, – sako labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ įkūrėjas, dr. čkus.
Geriausias įrodymas, kad vardan visuomenės interesų galima susivienyti – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projekto pataisą Seime registravo Seimo narės, atstovaujančios įvairioms frakcijoms: socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, darbietė Virginija Baltraitienė, konservatorė Irena Degutienė, liberalė Dalia Kuodytė ir tvarkietė Ona Valiukevičiūtė. Pataisos svarstymas planuojamas pavasario sesijoje. Jei sprendimas dėl Gerų žinių dienos įteisinimo bus priimtas, šiais metais ją minėtume gegužės 30 d.
Paskutinį gegužės penktadienį siūloma įtraukti į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą kaip Gerų žinių dieną. Šia iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į geras naujienas, kurios, deja, dažnai pranyksta kriminalinių ir smurto žinučių fone.
„Tenka konstatuoti, jog prieš 20 metų buvusį informacijos badą pakeitė visiems laisvai prieinama informacija, kuri, daugeliu atvejų, priimama besąlygiškai, jos nevertinant, todėl ir smurtas bei neigiamos naujienos, dažnai akcentuojamos viešojoje erdvėje, tapo norma, – sako vienos iš iniciatyvos sumanytojų – ryšių su visuomene agentūros „direktorė Ieva Naujalytė. – Jau dabar matomos to pasekmės: visuomenės nepasitikėjimas savo šalimi, abejingumas, pesimizmas. Neigiama informacija ypač veikia pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus: daugėja patyčių bei smurto mokyklose, o lygiagrečiai – depresija sergančių ir net savižudybe baigiančių gyvenimą vaikų.“
Kito iniciatyvos sumanytojo – labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ užsakymu, šių metų sausį rinkos ir socialinių tyrimų agentūra „GfK CR Baltic“ atliko visuomenės tyrimą. Jo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, jog informacijos apie kriminalus Lietuvos žiniasklaidoje yra per daug ir tik penktadaliui šios naujienos yra svarbios ar labai svarbios. Svarbus faktas, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų norėtų, kad žiniasklaida daugiau dėmesio teiktų pozityvioms žinioms.
„Tai, ką matome viešojoje erdvėje, yra mūsų visų veidrodis – daug pesimizmo, daug juodų atspalvių. Tai tarsi visuomenės emocinis barometras. Tačiau atlikto tyrimo rezultatai siunčia aiškią žinią, jog atėjo laikas permainoms – būtina sudaryti atsvarą pozityviomis naujienomis, teikiančiomis žmonėms jėgų net ir juodžiausią dieną“, – sako labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ įkūrėjas, dr. Vladas Sniečkus.
Geriausias įrodymas, kad vardan visuomenės interesų galima susivienyti – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo projekto pataisą Seime registravo Seimo narės, atstovaujančios įvairioms frakcijoms: socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, darbietė Virginija Baltraitienė, konservatorė Irena Degutienė, liberalė Dalia Kuodytė ir tvarkietė Ona Valiukevičiūtė. Pataisos svarstymas planuojamas pavasario sesijoje. Jei sprendimas dėl Gerų žinių dienos įteisinimo bus priimtas, šiais metais ją minėtume gegužės 30 d.
Na, ką aš žinau…
Greičiausiai tai bus dar viena iš daugelio prievartinių akcijų mokykloms, darželiams ir kultūros centrams diena. Žinau, ką kalbu, nes vaikais, mokytojais ir kultūros darbuotojais atkišamos visos tolerancijos, dienos be patyčių ir kitokios akcijinės dienos. Ne meilės, atjautos, pagarbos, o vienadienių švenčių vartotojai daromės – akcijiniai. Nebėra kada pasiruošti reikšmingesnėms datoms: iš proto gali išeiti, norėdamas visas ,,rekomenduojamas” (o iš tikrųjų – priverstinai primetamas) datas pažymėti. Kadangi įstaigų vadovai nelabai atsiliepia į tokias ,,akcijas”, ,,rekomendacijos” siunčiamos per švietimo ir kultūros skyrius. Taip jos tampa privalomomis. O gal mes suplanavę kitas, žymiai mums reikšmingesnes veiklas? Kodėl ,,šventos ramybės vardan” privalome savo įstaigos renginius pritempinėti prie neaiškios kilmės nesuskaičiuojamų akcijų ir atmintinų dienų?
Jau vien į projekto pataisą pasiūliusiųjų pavardes pasižiūrėjus, darosi įtartina…
Norėjau pasakyti – ,,Ne meilės, atjautos, pagarbos kasdien mokomės ir vaikus kantriai mokome…”