Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Zasimavičius. Partizanai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį

Linas Zasimavičius, www.alkas.lt
2013 12 01 23:33
22
Linas Zasimavičius
Linas Zasimavičius | facebook.com nuotr.
Linas Zasimavičius | facebook.com nuotr.

Šiuo metu viešojoje erdvėje itin aktualu, populiaru kalbėti tema: ar derėtų leisti parduoti gimtąją žemę užsieniečiams? Šis tekstas nebus, vienas iš tų, pateikiantis vien tik ekonominius, teisinius ar geopolitinius argumentus, už ar prieš. Šiame tekste daugiau bus kalbama apie lietuviškos žemės reikšmę mūsų tautos formavimuisi.

Valstybės viešajame politiniame gyvenime išsiskiria dvi pozicijos: viena siekia inicijuoti referendumą, kuris uždraustų žemės pardavimą užsienio subjektams, kita pusė ragina laikytis įsipareigojimų duotų ES. Seimo pirmininkė „Laisvosios bangos“ radijui teigė: „Turiu tokią nuojautą, kad žmonės gali išsakyti nuomonę, kad nereikia parduoti, tačiau mes teisiškai neturėsime svertų ir argumentų“, – pabrėžė L. Graužinienė ir pažymėjo, kad politikai privalo paaiškinti tautai, kokių teisinių pasekmių tokiu atveju sulauktų Lietuva. Taigi, situacijos rimtumas aiškus. Stebint ligšiolines diskusijas vis labiau neaišku, ką rinktis Lietuvos piliečiui numatomame referendume: balsuoti už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams?

Sunku nesutikti su nuostata, jog leidus žemę parduoti užsienio subjektams, Lietuva nesulauks bent trumpalaikės naudos. Kylanti žemės piniginė vertė, efektyvesnis jos išnaudojimas, investicijos iš užsienio. Bet palaukite, ar šiuo metu užsienio subjektai tikrai negali įsigyti žemės? Vieša paslaptis, jog steigiant uždarą akcinę bendrovę, tokiu atveju užsienio subjektas juridiškai gali įsigyti žemės Lietuvos teritorijoje.

Daugelis argumentuoja, jog nereikia baimintis masinio žemės supirkimo iš užsienio subjektų, nes juk dabar niekas masiškai jos nesuperka, nors ir yra galimybė.  Bet vis tiek kyla klausimas: kodėl reikia papildomų įstatymų? Trumpai tariant, toks įstatymas reikalingas, kad užsienietis neturėtų vargti steigdamas UAB‘ą. Kokios to pasekmės? Ukrainai įteisintinus žemės pardavimą užsieniečiams – tuojau sulaukė kinų susidomėjimo. Kinija nusipirko 5 proc. visos Ukrainos žemės, t.y. 3 milijonai hektarų ariamos žemės. Palyginimui, tai šiek tiek mažiau nei pusė Lietuvos teritorijos. Tai ar tikrai nėra ko pergyventi Lietuvai?

Įteisinus žemės pardavimą užsienio subjektams, užsienietis lengvai galės įsigyti bet kokį parduodamą žemės ūkio paskirties plotelį. Užsieniečiui Lietuvos žemė, kad ir kokia ji bebūtų graži, nereikš nieko daugiau, kaip finansinę naudą. Nualinęs žemės plotus užsienietis parduos verkiančią žemę ateities lietuvių kartoms, norinčioms gyventi savo Tėvynėje. Tik brangiau, nes padidėjusi lietuviškos žemės paklausa lems ir staigų žemės kainų kilimą. Turint omenyje lietuvių atlyginimų lygį palyginus su danų, vokiečių, galime daryti išvadą – vargu, ar lietuviui bus taip paprasta įsigyti žemės Lietuvoje.

Taigi, ar tą patį varganą popierėlį su euro ženklu žemė reiškia lietuviui ir užsieniečiui? Referendumas parodys. Vis dėlto, istoriškai žemė lietuvių tautai reiškia kur kas daugiau nei potencialų pelno generatorių, daugiau nei paprastą prekę, daugiau nei popierinį eurą, suteikiantį laikiną džiaugsmą. Kas gi lietuviui yra žemė? Žemė – lietuvių tautos motina. Tai nėra vien tik graži metafora. Geologai ir kalbininkai jau yra pastebėję tam tikrą ryšį tarp geologinių žemėlapių ir tarmių atlaso. Disidentas, sąjūdininkas A. Patackas straipsnyje teigia: „Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui.“

Galbūt šiais laikais daug kam neįtikėtina, tačiau pastarasis faktas gali būti įrodymas to, jog ta senoji kalba, kuria mes didžiuojamės, visos tos būdo ypatybės, kuriomis pasižymi lietuvis, galiausiai išvaizda (ypač gražiųjų lietuvaičių), kuria pasižymi lietuviai, yra žemės, žemės gelmių nulemti požymiai. Čarlzo Darvino Evoliucijos Teorija teigia, kad klimatas, geografinės zonos ir visa kita išorinė aplinka  daro tiesioginį ryšį bet kuriam gyvūnui, nes pastarasis turi prisitaikyti. Taigi, žmogus taip pat.

Ne kur kitur, bet žemėje išlikę piliakalniai, upės, ežerai, augmenija, laukai ir miškai mus sieja su ankstyvaisiais LDK laikais ir visa tautos vystymosi istorija. Neveltui lietuvių tautos dainiai budino tautą XIX – XXa. pr. vis akcentuodami eilėraščiuose lietuviškos gamtos motyvus. Mykolo Krupavičiaus 1919 m. įvykdyta žemės reforma dar labiau paspartino lietuvių tautos formavimąsi. Atsiradęs smulkiųjų ūkininkų sluoksnis pradėjo kelti visos Lietuvos produktyvumą. Žemė tapo modernios tautos formavimąsi įgalinančiu veiksniu. Ne kas kitas, o tie patys ūkininkai rėmė žemės gėrybėmis Lietuvos partizanus rezistencinėje kovoje prieš sovietų okupantus. Ne iš kur kitur, o kaime augę jaunuoliai ir sudarė didžiausią dalį partizanų gretose. Nenuostabu, jie jautė tą tiesioginį ryšį su žeme, kai tuo tarpu miesto inteligentija, pasipustė padus ir išvyko į užsienį.  Ne dėl ko kito, bet tik dėl noro apginti gimtinės žemę partizanai aukojo vieną gyvybę po kitos nelygiose kovose su stribais, NKVD būriais.

Neveltui viena gražiausių partizanų dainų prasideda žodžiais: „Jei ne auksinės vasaros, Ne mėlynos vosilkos, Nebūtum mes atėję čia, Kur slenka dienos pilkos“. Žodžiai, parodantys, kokį stiprų ryšį su žeme (ir jos reikšme tautos formavime) jautė Lietuvos partizanai, išeidami į miškus. Kiekvienas žemės lopinėlis, kurį bandė atsikovoti, nebuvo matomas, kaip kad kažkam anksčiau priklausiusi privati nuosavybė.

Juk ne kartą, Lietuvos partizanai buvo raginami padėti ginklus į šalį, grįžti namo ir gyventi ramiai Sovietų okupacijoje. Okupantai žadėjo visišką amnestiją. Kai kas pasirinko šį kelią, tačiau daugeliui lietuvių meilė visai Lietuvos žemei, jaučiamas istorinis, organiškas ryšys su ja,  buvo priežastis mirti, būti ištremtiems ar nukankintiems. Visa tai šie žmonės darė ne garbės troškimo vedami, o nuoširdžios vilties, kad Lietuvoje vėl atgims laisvė.  „Jūs užmiršite mus, bet mes, žūstantieji, jūsų prašome: Mylėkite Tėvynę taip, kaip mes mylėjome! Neapvilkite mūsų, už ką mes kraują liejome! Mes į jus, gyvieji, žiūrėsime per amžius iš kapų“  tokie yra išlikę vieno žuvusio partizano, Justino Lelešiaus-Grafo, žodžiai.  Žodžiai įpareigojantys ne tik džiaugtis ir mėgautis laisve, bet puoselėti ir ginti ją.

Pardavę auksinius rugių laukus, pardavę mėlynas rugiagėles, pardavę plačiuosius laukus, ar neparduosime didžiosios dalies savosios lietuviškos tapatybės? Ar nenuvilsime prosenių, narsiai kovojusių ir krauju merkusių gražią Lietuvos žemę?  Ar nepatapsime vien trumpalaikės materialinės naudos siekiančiais vartotojais? Juk parduoti bet kurį Lietuvos žemės kampelį užsienio prašalaičiams tai tolygu parduoti savo tėvų, senelių ir prosenelių kapus…

Nėra Lietuvoje žemės lopinėlio, kuriame nebūtų nukritęs bent vienas lietuvio kraujo ar prakaito lašelis, išlietas vardan Tėvynės Lietuvos. Atėjus laikui pasirinkti – paaukokime savo materialines ambicijas, norą būti nuolankia ES provincija ir garbingai bei drąsiai tęskime Lietuvos partizanų, Lietuvos Sąjūdžio pradėtą darbą – gimtosios žemės išsaugojimą Mums ir Mūsų ateinančioms kartoms.

Autorius yra Tautininkų Sąjungos narys, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  2. R.Morkūnaitė. Diskusija dėl žemės pardavimo užsieniečiams – pavėluota, tačiau būtina
  3. L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo
  4. Pritarta nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektui
  5. „Drąsos kelias“ remia referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams
  6. V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
  7. Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai
  8. Perlojoje perlaidoti žuvę Dainavos apygardos partizanai (nuotraukos)
  9. Užsieniečių bandymai Lietuvos pajūry įsigyti žemės stabdomi teismuose
  10. Žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo iniciatyvinė grupė įregistravo prašymą VRK
  11. Latvijoje užsieniečiai perka vis daugiau žemės
  12. Šaukiamas Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas (video)
  13. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  14. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  15. Z.Šličytė: Lietuvos nepriklausomybė galutinai yra įtvirtinta tautos referendumu
  16. Lietuvoje žymiai mažėja apleistos žemės
  17. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  18. V.Paulikas. Kodėl turėtume parduoti savo žemę užsieniečiams – argumentai?
  19. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  20. M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Amelija says:
    9 metai ago

    Kaip būsimam politologui tai labai skystas rašinėlis. Matyt, vyruk, už mokslą pats moki, kad tik tiek “vosilkų” teišspaudei. Ne lygis, ne lygis… Pasisaugok, kad grupiokai neperskaitytų, ilgai atsimins šitą tavo opusą.

    Atsakyti
    • bartas says:
      9 metai ago

      Linai , sūnau, neklausyk šitos kvaišos su sugaravusia galva. Tai garuko kliedesiai . Rink bendraminčius, būrkitės, vienykitės darbui vardan Lietuvos.
      O “amelijų” visais laikais buvo ir bus. Dar kartą, “amelija” tau ku ku ku.

      Atsakyti
    • Kukis says:
      9 metai ago

      Taigi, “lygis ” būtų, Ameliut, parašyt, kad partizanai kovėsi ir mirė už Eurointegraciją, euro įvedimą, žemės pardavimą užsieniečiams, ir, aišku, už homoseksualistų, transvestitų ir t.t. kuo platesnes teises… Nes juk tik tai, yra TIKROJI laisvė, o ne kažkokia ten Lietuva ir lietuvių tauta…. va tada būt buvęs “teisingas” politologo opusas…. Ane??? 🙂

      Atsakyti
    • statistinis skaitytojas says:
      9 metai ago

      Autorius teisus. Amelijos smegenis užgulusi sovietinė priklausomybė, mintys dėstomos LKP ideologijos lygmenyje…

      Atsakyti
  2. Kemblys says:
    9 metai ago

    Linas Zasimavičius:
    ,,Disidentas, sąjūdininkas A. Patackas straipsnyje teigia:“ Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui.“ Galbūt šiais laikais daug kam neįtikėtina, tačiau pastarasis faktas gali būti įrodymas to, jog ta senoji kalba, kuria mes didžiuojamės………………”.

    Linas Zasimavičius:
    ,,aktualu, populiaru, tema, tekstas, geopolitinius argumentus, formavimuisi, pozicijos, inicijuoti, subjektams, situacijos, diskusijas, efektyvesnis, teritorijoje, argumentuoja, masiškai, finansinę, istoriškai, potencialų, generatorių, geografinės zonos, inteligentija, private, materialines ambicijas, provincija………..”.

    Atsakyti
  3. Klodas says:
    9 metai ago

    Žemės pardavimo užsieniečiams klausimas svarbus ne tik Lietuvai. Referendumas būtų įtaigesnis suderinus su Baltijos kelio tautomis.

    Atsakyti
  4. LosAngeles says:
    9 metai ago

    Labai gerai. Taip ir toliau vaikeli… Sekmes

    Atsakyti
  5. TĖVYNĖ- NE PREKĖ. says:
    9 metai ago

    ŠTAI KAS NORI lIETUVOS ŽEMĖS :EBPO 34 valstybės: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Čilė, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.
    NATO šalys, Es ie ASOCIACIJOS SUTARTIS pasirašiusios šalys.
    tai baigiasi vanduo, tai pinigų spausdinimo mašinos sustojo.O ŽEMĖ -TAI DIŽIAUSIAS TURTAS , MŪSŲ TĖVYNĖ.
    TĖVYNĖ- NE PREKĖ. Jeis Seimas nenori būti išvaikytas, lai ruošia “saugiklius” , bet tokius, kad svetimieji galėtų tik nuomotis.

    Atsakyti
    • statistinis skaitytojas says:
      9 metai ago

      Na, šios šalys dar Lietuvos žemės atėmę nebuvo ir Lietuvos piliečių nenaikino ir netrėmė, o štai Rusijos žemėje įsikūrusi TSRS ir iki tol buvusi Rusijos imperija buvo konkretus Lietuvos žemių grobėjas…Ir aplamai, duok Dieve sveikatos ir ilgo gyvavimo Amerikai ir NATO- tai Lietuvos išlikimo garantas.

      Atsakyti
  6. Audrius says:
    9 metai ago

    Linas yra nauja, jauna Lietuvos karta ir ateitis. Tikras patriotas, kuris myli savo šalį ir vertina prosenelių nueitą sunkų kelią dėl mūsų Didžios lietuvių tautos. Ačiū Linui už straipsnį. Daugiau tokių straipsnių. Jie įkvepia ir kitus žmones.

    Atsakyti
  7. Ignas says:
    9 metai ago

    Stipru, Linai…net susigraudzinau:) o kas ta Amelija? Stribo vaikas koks,visur tokiu dabar pilna

    Atsakyti
  8. Inga Baranauskienė says:
    9 metai ago

    Labai gražus straipsnis, Linai, ačiū. Tik nemanau, kad lietuvių požiūris į žemę yra išskirtis. Tai tiesiog tradicinis konservatyvus požiūris, pagal kurį žemė yra paveldas, kurį galima perduoti tik paveldėtojams (bendrapiliečiai šiuo atveju gali būti traktuojami kaip paveldėtojai, nes jie priklauso tai pačiai bendruomenei). O liberalai nuo pat pradžių teigė, kad su žemę galima parduoti, pragerti ar pralošti kortomis be jokių skrupulų. Tik negirdėjau, kad kas nors pardavęs (o juo labiau pralošęs ar pragėręs) savo žemę, būtų tapęs laimingesnis.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Inga, o kalba, paveldas ar ne? Ar tautininkų išskirtinis bruožas spjaudyti svetimžodžius į kalbą?

      Atsakyti
    • statistinis skaitytojas says:
      9 metai ago

      Rusijos disidentų spauda ne kartą yra pabrėžusi, kad TSRS sukūrė seksualinių mažumų aktyvas/ kriminaliniai nusikaltėliai ir Europos liberalų pinigai. Išvada dabartiniai liberalai tėra neobolševikai su ta pačia ideologija- paimti, atimti, sunaikinti, nieko nekurti ir neduoti…

      Atsakyti
  9. Rūta says:
    9 metai ago

    Gražiai ir taikliai išreiškėt žodžiais, ką turbūt ne vienas jaučiame. Ačiū! Ir džiugu, kad mūsų daug, kuriems Lietuva ne vis vien.

    Atsakyti
  10. Vaida says:
    9 metai ago

    Šaunuolis! Ačiū už straipsnį. Taip ir toliau.

    Atsakyti
  11. Marius says:
    9 metai ago

    Viskas labai gražu, bet argumentai tokie patys kaip ir visur.
    Tai dabar man prašom pasakyt, kurios šalies piliečiams sava žemė nėra brangi? Turbūt nerasi, net jeigu tai ir kokia Š. Korėja.
    Jeigu koks užsienietis, pamils Lietuvą ir norės čia apsigyventi, tai jam užkertamos žmoniškos sąlygos įsigyti žemės sklypą ir gyventi ramiai.
    Tuo pačiu mūsų emigrantai užsienyje taip pat nori įsigyti žemės ir tai sėkmingai daro. Tai mes turim būt kažkokie išskirtiniai?

    Ir šiaip jau verslas yra didžiausias pirkėjas ir jis tai gali daryti jau dabar, bet nedaro.

    Ukraina yra dar ne ES narė, tai nereik stebėtis ir Kinijos susidomėjimu. Šalyje nemažai dar jovalo ir yra perspektyvos išaugti iki pilnavertės vakarietiškos šalies.

    Šiaip ar taip, niekas neliepia parduot tos žemės. Leidimas tai nėra įsakymas. Jeigu norim tikrai laisvos šalies, tai turim ir elgtis laisvai.

    Aš jau nekalbu apie to referendumo sudėtį (kitus jo klausimus) ir šiaip akivaizdų propagandos veikimą. Man yra baisu, kad kartais protingi žmonės pasiduoda tokioms provokacijoms.
    Aš tikrai nenoriu gyventi taip kaip rytinės kaimynės šalys, tai ir nepalaikysiu tokių referendumų niekada.
    Tikiuosi, kad ir kiti piliečiai susivoks savyje ir nustos tikėti paistalais.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      9 metai ago

      Šiaip jau, paistalai yra aiškinti apie meile Lietuvai trykštančius vargšus importinius, kurie dėl žemės pardavimo apribojimų negalės tos meilės išreikšti. 🙂 Beje, dėl tos meilės: “Jeigu koks užsienietis, pamils Lietuvą ir norės čia apsigyventi, tai jam užkertamos žmoniškos sąlygos įsigyti žemės sklypą ir gyventi ramiai.” – tai jei taip jau myli – tampa piliečiu, ir dingsta visi apribojimai – kur problemos? 😉

      Atsakyti
      • bartas says:
        9 metai ago

        Va čia ir yr ” šuva pakastas”. Gauni pilietybę, apsivedi su lietuvaite- pačios gražiausios pasaulyje merginos- nusiperki žemės ir ari . Aš nieko prieš. Dar išmokysiu , kaip gerti naminukę.
        Ateik čia ispane ar franke!

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 metai ago

          Mane ispanas Prancūzijoje mokė gerti vyną iš vynmaišio kažkada. Baisu prisiminti, jis plona srovele pataikydavo sau į burną per ištiestą ranką, net neprasižiodavo, tik truputi lūpą pakeldavo, o aš pradžioje dar pataikydavau…….. Naminukę, tai baika, nors neišsimaudai.

          Atsakyti
        • savanore says:
          9 metai ago

          tai lietuvaiciams liks ne pacios graziausios pasaulyje merginos:/ uz uoj au ta))

          Atsakyti
      • savanore says:
        9 metai ago

        ,,meile Lietuvai trykstancius vargsus importinius”:)))))

        Atsakyti

Komentuoti: Kemblys Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vieningai priimtas Referendumo įstatymas

2022 06 23
Automobilio numeris su Vyčio simboliu | A. Kupčinsko vizualizacija

Seimas pritarė Vyčio naudojimui automobilių valstybiniuose numeriuose

2022 06 22
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

2022 06 21
Taksofonas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atsisveikinta su paskutiniu taksofonu

2022 06 20
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Kauno IX forto muziejaus parodos „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais” dalis | 9fortomuziejus.lt nuotr.

J. Survilaitė. A. Koniukovas: pančiai Lietuvai

2022 06 16
Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

2022 06 15
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

2022 06 08
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Didžiausia grėsmė – ne Rusija

2022 06 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Penkios gudrybės, kurias privalote žinoti, prasidėjus kepimo lauke laikui
Įvairenybės

Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai

2022 06 25
Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25
Balinis vėžlys ir Raudonpilvė kūmutė | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Gamta ir ekologija

Neleidom išnykti – padėjom išlikti

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Papa Borgia apie J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms
  • Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai
  • 10 knygų patarimų vaikams ir paaugliams
  • Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

Skaitomiausi straipsniai

  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 863; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 804; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 688; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 641; komentarų: 4
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 542; komentarų: 8
  • V. Valiušaitis. Kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“? peržiūrėta: 540; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
2
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo...

Skaityti toliau

Vieningai priimtas Referendumo įstatymas

by Ditė Česėkaitė
2022 06 23
2
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas vieningai, 115 balsavime dalyvavusių narių balsavus už, pritarė Referendumo konstituciniam įstatymui. Šiuo teisės aktu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos...

Skaityti toliau

Seimas pritarė Vyčio naudojimui automobilių valstybiniuose numeriuose

by daiva
2022 06 22
7
Automobilio numeris su Vyčio simboliu | A. Kupčinsko vizualizacija

Birželio 21 d., 114-ai seimo narių balsavus už, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Seimo nario Andriaus Kupčinsko pasiūlytą Valstybės herbo, kitų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Papa Borgia apie J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

Kitas straipsnis
Ar pavyks Lietuvoje išsaugoti meldines nendrinukes?

Ar pavyks Lietuvoje išsaugoti meldines nendrinukes?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai