Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Petkevičiūtė. Išlikome, nes tebeturime Žemę (I)

Liuda Petkevičiūtė, www.alkas.lt
2013 08 31 10:00
35
Baltai | Alkas.lt koliažas

Baltai | Alkas.lt koliažas

baltaiKalba pasakyta žemės gynėjų suvažiavime Kaune 2013 rugpjūčio 24 d.

Mįslė: Šventa buvo, yra ir bus, bet danguje niekuomet nebus. Kas? (Žemė)

Esame LIETUVIAI.
Kas skamba tame žodyje? Kas jame slypi? Susikaupkime. Įtempkime ausis – ir išgirsime šniokščiant jūrą, almant didžiules upes, ošiant neaprėpiamas girias…

Mūsų protėvių, baltų ir prabaltų genčių vandenynas kadaise tyvuliavo nuo Uralo iki Labos (dabartinės Elbės), nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir net Iberų (dabar Pirėnų) pusiasalio. Jei kam sunku tai įsivaizduoti, tegu paskaito didžiųjų kalbininkų (V. Toporovo, V. Ivanovo, A. Nepokupno), istorikės Jūratės Statkutės – Rosales, archeologų A. Girininko ir A.Seibučio, genetiko V. Kučinsko darbus.

Bėgo amžiai. Tos baltų ir senųjų prabaltų jūros marios, kaip ir visa pasauly, seko, menko, maišėsi su kitais vandenimis, kitomis tautomis, kol teliko šis nedidelis jų pakraštėlis – Lietuva, o šalia jos – tokia pat nedidukė Latvija.

Vis dar didinga mūsų šnekta, skambių senųjų dainų nuotrupos, kai kurie priežodžiai, sunkiai dabar besuprantami sutartinių priedainiai tebemena ir tebemini sėlius, galindus, žiemgalius, jotvingius, sūduvius, prūsus. Giliai giliai kiekvieno lietuvio pasąmonėje skaudžia rakštimi dilgsi atmintis apie liūdną jų galą, šiurpią kelionę į nebūtį.

Iš visų pusių spaudžiami kitų tautų jie spietėsi apie šį menkutį mums dar likusį lopinėlį, ieškodami prieglobsčio ir užtarimo… Ir tarsi upės jūros duburin sunešė čia savo mintis ir paslaptis, svajones, papročius ir gebėjimus, skardžiais, spalvingais sągarsiais įrašytus į jų kalbas, tarmes ir patarmes.

Mes, tiksliau tiesioginiai mūsų protėviai, šias paskutines savo artimųjų kaimynų aukas bei dovanas suglobėm, priėmėm, pagerbėm ir iš to radosi be galo žodinga, turtinga, plati ir gili, daugelreikšmė ir daugiaspalvė mūsų kalba, kokios gyvos šiandien nerasi jokiame pasaulio kampely.

Dar mums liko ši žemė. Ši ligi graudulio graži ežerų, sraunių upių, pievų ir miškų pynė – taip labai gerbta, taip karštai mylėta, sugėrusi tiek kančių, nelaimių, mūsų protėvių prakaito ir kraujo, o sykiu tiek švelnumo ir gyvenimo džiaugsmo, kad net jos rieduliai, šaltiniai, girios ir kalvos tapo šventi: mat juose susitelkė ne tik mūsų, bet ir žūstančių mūsų kaimynų paskutinės godos ir viltys, jų širdžių narsa ir kaitra.

Tą šventumą jautė, negalėjo nejausti, visi kiek jautresni čia gyvenę – pradedant tais bevardžiais, kurie paleido pasaulin senąsias giesmes, sakmes, priežodžius ir pasakas, ir baigiant jau žinomais šviesuoliais, dainiais, menininkais, kūrėjais. Tai Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas, už menką atlyginimą tarnavęs raštininku Petrapily, kad tik galėtų naršyti Lietuvos archyvą, broliai Juškos, spaudos draudimo laikotarpiu gebėję išleisti didžiausią dainų rinkinį, Adomas Mickevičius, visą gyvenimą giedojęs meilę ir atsidavimą Lietuvai, Jonas Basanavičius, surinkęs galybę senųjų dainų ir pasakų, J.Balčikonis ir K.Būga, padėję pamatus Didžiajam lietuvių kalbos žodynui, galiausiai Strazdas, Maironis, Putinas, Salomėja Nėris… Visų ir neišvardinsi.

KODĖL VIS DĖLTO IŠLIKOME?
Visų pirma nuo išnykimo mus saugojo toji galinga, sodri ir tiršta, tartum skalsus druskos tirpalas, iš bekraštės protėvių jūros suskalauta KALBA. Jos turtingi, visą mūsų esybę smelkiantys, net pačius giliuosius jos klodus dūzgiantys sągarsiai neleido mūsų sąmonei prarūgti, praskysti ir pasiduoti svetimųjų įtakai. Būtent jai privalome būti dėkingi – tai savo būties ir savasties gelbėtojai, tai sąmonės druskai: juk nuolat, kiek save mename nuo pražūtingos sąjungos su lenkais Jogailos – Vytauto laikais, esame niekinami, ūdijami, šaukiami prastesniais, žemesniais, atsilikėliais ir mužikais…

Kiekviena svetimybė, kiekvienas tarptautinis žodis ardo tuos sąskambius, naikina esminę mūsų kalbos savystę – jos gebėjimą ginti, saugoti nuo pragaištingo užkrato mūsų sąmonę. Būtent todėl svetimžodžiai, visokie – izmai ir – klizmai tyčia brukami mums į galvas – jie spartina mūsų tautos naikinimą, jos dvasinės darnos ir gerovės griūtį.

Antra, mus glaudė, globojo ir stiprybės teikė pati ŽEMĖ – savo grožiu, savo šventumu ir tuo artumu, kuris sieja motiną ir jos vaikus. Pastaraisiais mokslo duomenimis, niekur nė per žingsnį nesitraukdami tarpstame jos glėby štai jau dvyliktas tūkstantmetis. Per tiek laiko taip suaugome su ja, taip sutapome, kad be jos tikrai negalėsime išsiversti, be jos tikrai išnyksime.

Todėl netinka praamžei mūsų tautai bedvasių klajoklių ir tautų maišliavos aukų mokslai – pamokslai. Ką gali mums, nuo amžių sėsliai gyvenusiems ir pirmykštę protėvių savastį išsaugojusiems, patarti iš kokios nors Anglijos (apie JAV jau nekalbant) atkilę vertelgos, kurie yra keltų, britų, romėnų, anglų ir saksų mišinys, dar dešimtsyk nežinia kuo atmieštas? Ko gali paprotinti Briuselio galvos, nežinia kuo nuo amžių trinktos? Nepriimkime jų svaičiojimų apie visuotinį bendro jovalo gėrį, neklausykime jų gundymų nedirbti žemės, neauginti gyvulių, nieko negaminti, nes šie benamių ir valkatų kliedesiai mus pražudys.

Lenkai, rusai, vokiečiai, švedai, prancūzai, totoriai – daugelis troško mus paslinkti, pastumti ir sunaikinti. Tokia narti buvo kova dėl žemės, dėl kiekvienos jos pėdos. Jau ne sykį tą kovą esame skaudžiai pralaimėję, tačiau kol gyva liko mūsų gaivintoja KALBA, kol nenutrūko ryšys su šventąja mūsų ŽEME, tol ir vėl pakildavome. Negi dabar pasiduosime? Nejaugi patys, savo noru atsisakysime gražių savo vardų, pavardžių, pavadinimų? Lyg kokie kvaišeliai išparduosime žemę, kaip žydams palestiniečiai?

Juk netgi juodžiausiais spaudos draudimo metais ar šviečiant niūriai „Stalino saulei“, kai už menkiausią tautinį krustelėjimą grėsė kalėjimai, kankinimai, Sibiro tremtis, gebėjome atsispirti. Dar daugiau – gudriai aplošę „nurodymus iš viršaus“ ganėtinai išmintingi (kaip dabar matome!) mūsų vadai, tikri tautos sūnūs, įsigudrino pakelti ir sustiprinti gana silpną šalies pramonę, žemės ūkį, iš medinės paversti Lietuvą mūrine, iš tamsios – apsišvietusia, pristeigti mokyklų, sulietuvinti nutautusius didmiesčius (Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius), neregėtai išplėtoti mokslus, amatus, menus.

Keista, tačiau kaip tik tarybiniais metais bemaž visas išleistas Didysis lietuvių kalbos žodynas, didžiausias ir išsamiausias žodynas pasaulyje, skaičiuojantis ne dešimtis tūkstančių, o milijonus žodžių! Kaip tik tada išspausdinta ir didžioji dalis lietuvių liaudies dainyno, taipogi vieno turtingiausių pasaulyje (dabar jau 23 didžiuliai tomai). O kur dar išsamūs sakmių, pasakų, smulkiosios tautosakos rinkiniai. Apskritai lietuviškos knygos pasaulinėse mugėse pelnydavo pagarbą ir laurus. Tai nuo tada ligi pat šiolei likome labiausiai skaitanti tauta Europoje.

Bet dar keisčiau, kad tie patys leidiniai dabar, „laisvoje“ Lietuvoje, nesulaukdami paramos ir deramo valdžios rūpesčio, baigia sunykti, o jų sudarytojai skursta tenkindamiesi gėdingai menkomis algelėmis. Dar skaudžiau, kad kultūra, ypač savitos, mūsiškės, tautinės jos apraiškos, ne tik nepalaikomos, bet stačiai brukte brukamos trauktis į pogrindį. Nesuklysiu pasakius: valstybiniu mastu tautiniai dalykai sąmoningai žlugdomi, tyčia marinami – ir nesvarbu, ar aklai vykdant Europos Sąjungos viršūnių nurodymus, ar dar kokių tarnybų užduotis.

Pastaruoju metu daugelis kultūros darbuotojų verkte verkia: kodėl žmonės tokie abejingi įžūliai atviram mūsų vietovardžių lenkinimui? Kodėl nesipiktina, nesukyla visuomenė, lyg užsiūtos tyli kūrybinės sąjungos, bežadžiais karosais žiopčioja rašytojai?

Gal kas ir neįžvelgia tų sąsajų, bet aš puikiausiai atsimenu per mūsų valstybinę televiziją metų metais pumpuotą lenkišką propagandą, kurios ryškiausias pavyzdys – iš pirmo žvilgio ori ir iškili „Būtovės slėpinių“ laida, kurioje du garbūs mokslavyriai nerausdami ta pradžia įrodinėjo, kaip šauniai ir kokią neprilygstamą lenkai mums atnešė kultūrą, nė žodeliu neužsimindami, jog lenkų dar nė būti nebuvo, kai mūsų protėviai turėjo ir uoliai puoselėjo neprilygstamą, savitą, plačią ir gilią būtovę (jau nesakysiu kultūrą), kurios brangūs likučiai dar ir dabar iškelia mūsų tautą visa galva aukščiau už kaimynus vertelgas ir perėjūnus. NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS!

Anglosaksai irgi pučiasi „sukultūrinę“ Indiją, Afriką, Australiją ir abi Amerikas. Tik indėnus ir kitus čiabuvius jie „šventino“ ugniniu vandeniu, o mus štai per savo „ševronus“ ruošiasi „pašventinti“ degančiu: atimti iš mūsų krašto vertingiausią jo perlą – tyriausią gelminį vandenį visoje Europoje. NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS!

Būtent tie protėvių didybės likučiai, būtent puikioji, praamžė mūsų kalba lėmė MĄSTYMO BŪDĄ – turtingą, spalvingą, vingrų, nepaprastai našų ir sykiu kuklų: mat kasdienėje dėlionėje dėliodami spalvingus ir skambius savo KALBOS žodžius, išringuodami dainingus sakinius ir pasiduodami jų sąskambių burtams, sykiu gyvendami vienovėje su žeme, jos gamta, atidžiai ją stebėdami ir širdimi jausdami kiekvieną jos krustelėjimą, nuo amžių suvokiame, jog ne vieni žmonės po šia saule esame, taigi mokame gerbti ir tausoti visa, kas gyva. NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS!

Toji stebukladarė KALBA, kasdien skambėdama mūsų ausyse, taurina mūsų ŠIRDIS ir pripildo jas meilės, atidos ir užuojautos (apie tai man kalbėjo Tibeto vienuoliai, lankęsi Vilniuje, pylę iš spalvotų smiltelių mandalą ir skandinę ją Vilnelėj). NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS!

Mūsų protėvių MĄSTYMU, jų ŠIRDIMIS radosi IŠMINTIS ir PAPROČIAI, skatinę misti savo darbo vaisiais ir kuo mažiau pirkti, imti ar tuo labiau grobti (to paties moko ir visos indų JOGOS). „Pigiau pirkti, brangiau parduoti – tik veltui laiką maitoti,“ – štai ką sako senasis mūsų paprotys. Tokie „darbininkai“ nuo seno buvo su panieka vadinami šmugelninkais. NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS!

Iš tokių nuostatų, tokių PAPROČIŲ ir įpročių radosi ir mūsų tautos GEBĖJIMAI. Mūsų žmonės nuo seno gabūs, nagingi ir kūrybingi. Pasidairykime: kone kiekviename mūsų žmoguje, jei tik jis neaugintas benamių klajoklių ar valkatų būdu, slypi meistras, menininkas, dainorius ir pasakorius. Jo rankose bet koks darbas tirpte tirpsta, jo galvoje sparnuotos mintys gražiausiomis gėlėmis pražysta. NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS!

Betgi vis dėlto – KODĖL IŠLIKOME? Atsakymas glūdi ir pačiame mūsų šalies, mūsų brangiosios žemelės pavadinime: LIETUVA.

Mūsų protėviai žodžiais lieta, lietis, lietava vadino valstybę, valstybės valdymą, tvarkymą, tarnybą, santvarką, sanklodą, valstybės lėšas, turtą, iždą, naudą, bendrus visuomenės ar bendruomenės reikalus, bendrą gerovę, labą, saugumą. O valstybės vyrus, valdytojus, gynėjus – lietais, liečiais, leičiais arba lietuviais. Beje, latviai mus vis tebevadina leičiais.
O žodis lieta, lietis, sutinkamas S.Daukanto, M.Valančiaus, Žemaitės raštuose, dar ir šiandien lietuvių tarmėse senų žmonių tebevartojamas ir reiškia:

– naudą, pelną (Kas iš anų lieta, kad visi tušti riešutai. Nieko lietos iš puvėko medžio…),
tikslą (Reik turėt įnagius, tai lietai derančius…),
– daiktą, dalyką, reikalą (Netikusi lieta tėvų neklausyti. Ta lieta tam dėta /tas dalykas tam tinka/… Maža lieta /mažas reikalas, maža bėda/: tuoj supulsim visi ir suvešim šienelį…),
būdą, ypatybę (Tokia jo lieta…),
– bylą (latvių Vest lietu – vesti bylą),
– galiausiai valdžią, valstybę, visuomenės, bendruomenės reikalus (Pasiuntiniai – tai vis lietos vyrai. Lietos vyras ir karėje, ir ūkėje tur būt sumanus. Lietos nuomonėje tokius žmones dera gerbt. Anksčiau kunigaikštis kai pavesdavo savo valdžią, įduodavo lietos arba ūkės lazdą, krivūle vadinamą).

Taigi vietoje svetimo ir reik nereik brukamo „respublika“ („orai respublikoje…“, „respublikos naujienos, šiokiadieniai…“) geriau sakykime Lietuva (ir labai vykusiai pasakysime).

Manau, toji LIETA, LIETAVA, LIETUVA, tai yra geba susitelkti priešams ar kitokiai bėdai ištikus, ir išgelbėjo mūsų galvas.

TAD NEPRARASKIME ŠIOS PROTĖVIŲ DOVANOS, ŠIO BRANGAUS JŲ PALIKIMO.

(Bus daugiau)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  2. Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį
  3. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  4. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  5. Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys)
  6. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  7. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  8. A. Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje
  9. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  10. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  11. A.Vaškevičius. Padovanokime dovaną sau ir ateinančioms kartoms
  12. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  13. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  14. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  15. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  16. L. Kasčiūnas, V. Keršanskas, L. Kojala. Patenkinus LLRA reikalavimus bus sugalvota naujų?
  17. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  18. L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi
  19. P. Šidagis. Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?
  20. J.Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 35

  1. Griežtas says:
    9 m. ago

    Kodėl išlikome?
    Kaip žinia indoeuropiečiai visi kažkada kalbėjo taip kaip mes, o tik vėliau dėl įvairių priežasčių nuo savo pagrindo kiek tai nuklydo – mūsų arealas mažėjo ir likome visai mažoje teritorijoje, kurią privalu išsaugoti.

    Atsakyti
  2. Griežtas says:
    9 m. ago

    Gal išlikome todėl, kad čia vyrai buvo kaip nuLIETI – kitaip LIETUviai ir todėl šaliai pavadinimas automatiškai teko LIETUva arba kaip nuLIETŲ vyrų kraštas?
    Visi tie pavadinimai prasideda nuo žodžio LIETUs, nes tai buvo svarbiausias mūsų žmogui gyvenimo procesas, kuris augindavo (pvz., augalus, kuriais maitinomės), kuris gaivindavo, kuris suteikdavo jėgas – vienžo, kuris buvo mūsų gyvenimo pagrindinis dalykas – esmė.

    Atsakyti
  3. Griežtas says:
    9 m. ago

    Kodėl lietus yra toks svarbus?
    Kartą, dar tarybiniais laikais, sutikau kariuomenėje tokį turkmėną (pavardė jo buvo Atčilov).
    Jis buvo mažas ir labai liesas, o palyginti su lietuviais, tai arčiau kokių nors pigmėjų, beveik. 🙂
    Aš jo paklausiau: dėl to taip?
    Jis atsakė:вода нет.
    Štai ir visa paslaptis.

    Atsakyti
  4. Algis, Dievu siustas says:
    9 m. ago

    Tamsta automatiškai vykti gali tik kur yr mechanizmai, o čia reiktų sakyti įprastu būdu ar įprastai tai įvyko, atsisakykit techninių žodžių kur jų neturėtų būti… 🙂

    Atsakyti
  5. Griežtas says:
    9 m. ago

    Algis, Dievų siųstas.
    Palyginkime prasmes žodžių (lkz.lt):
    1. automatiškai;
    2. įprastai.
    Įprastas – paprastas. Pvz.: kiškiai yra įprastas medžiotojų grobis.
    Vadinasi, įprasta yra tai kas jau yra buvę.
    Automatiškas – mašinalus, nevalingas, t.y. toks, kada be specialių pastangų atsiranda dar nebuvęs, kaip yra įprastu atveju, rezultatas.
    Todėl šie žodžiai pagal prasmę skiriasi.
    Ar žodis automatiškai tame sakinyje galėtų būti pakeistas labiau lietuvišku?
    Kas pasakys?
    Tuo labiau, kad yra tam tikri žodžiai, atėję iš kitur, pvz., mašina, kurie jau yra lietuviški, t.y. nebepakeičiami.
    Toks, matyt, yra ir žodis automatiškai.

    Atsakyti
    • Algis, Dievu siustas says:
      9 m. ago

      Tai tu matyt esi atuomatizuotas :D, nes pas tave viskas gaunas atomati6kai 😀

      Atsakyti
  6. Romuvis_LT says:
    9 m. ago

    Gerb. autorė gana nevykusiai suplaka viską krūvon ir formuoja gan nevykusią idealistinę viziją. Teiginiams trūksta racionalaus pagrindimo. Vien tik emocijos. “Mes – sėslių žemdirbių tauta” ir t.t.
    Vaikiškai naivūs idealistiniai postringavimai, primenantys SSRS laikų propagandinį leksikoną. Ką padarysi – visokių žmonių yra, visokių reikia.

    Atsakyti
    • Sėlis says:
      9 m. ago

      Ir taip raso pasamdytas provokatorius “VU studentas”, pasivadines “romuviu”.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 m. ago

        Ir net ne lietuvis.

        Atsakyti
      • Amelija says:
        9 m. ago

        Kaip čia jums tie pasamdyti vaidenasi? Turi žmogus savo nuomonę ir ją dėsto – nejaugi Lietuvoje jau viena “teisinga” partija ir viena jos tiesa? Nenorėkite būti šventeivų vienminčių klubu, diskutuokite, įrodinėkite, o ne plūskitės. Argumentų neturėjimas rodo protelio užšalimą, o svaidymasis etiketėmis – jūsų mąstymo ribotumą. Nejaugi kiekvienas, pasisakantis prieš referendumą dėl žemės pardavimo, jūsų nuomone, pasamdytas? Kas tas didysis samdytojas, papirkęs du trečdalius Lietuvos?

        O L. Petkevičiūtės rašinėlis – kaimo kultūros namų meno vadovės lygio poetinis montažas. Iš visur ir apie nieką… Net bobulytė nesusigraudintų.

        Atsakyti
        • Sėlis says:
          9 m. ago

          Tai zinoma, kad ans pasamdytas. Issiaiskinome, jog tai vienas tipelis, rasinejantis skirtingais vardais. Viena syki jis VU studenciokas, o kita karta “pavirsta” “individualistu romuviu”. Kam to reikia? O apie du trecdalius Lietuvos, gal galima placiau?

          Atsakyti
          • Amelija says:
            9 m. ago

            Negražu apsimesti keliais asmenimis, čia jau tikrai pritariu.

            Dabar dėl dviejų trečdalių. Nesprendžiu pagal savo darbo aplinką, nes ji netipiška – tai daugiausia žmonės, nutolę nuo žemės ūkio reikalų, jiems tai neatrodo aktualu, be to, darbovietė nėra labai didelė. Nuomonę susidariau iš kitų šaltinių: klientų, verslo partnerių, pažįstamų rato. Žinoma, tai ne apklausa, kurioje dalyvavo keli šimtai respondentų, bet arti šimto tikrai susidarytų, nes žemės (ne)pardavimo tema eskaluojama jau nuo pavasario. Kokie motyvai tų, kas laiko šitą referendumą negyvu gimusiu?

            Pirma – kokie bebūtų referendumo rezultatai, jie prieštarauja stojimo į ES sutarčiai ir tokiu būdu turės tik propagandinę, o ne realią galią, nes jų nepripažins nei Seimas, nei ES.

            Antra – draudimas disponuoti savo turtu pažeidžia žmogaus teises, ekonomines laisves ir prieštarauja vieningos ekonominės erdvės normoms, vadinasi, net laimėjus referendumą jokių pasekmių neatsirastų.

            Trečia – referendumo iniciatoriai nėra didelį visuomenės autoritetą įgiję asmenys, daugelis jų niekam nežinomi, tuo pačiu nežinomi ir tikrieji jų tikslai (į poetinius svaigimus realiai mąstantys žmonės nesigilina). Kyla natūralus klausimas, ar jie negina didžiųjų žemvaldžių interesų, ligi šiol menkomis kainomis supirkinėjusių savininkų žemes.

            Ketvirta – Lietuvoje per bendras su užsieniu bendroves svetimšaliai jau yra įsigiję ne vieną dešimtį tūkstančių hektarų, kuriuos realiai valdo užsienio piliečiai, o bendrovėms vadovauja ir jose dirba lietuviai. Tai palyginti dar nedidelis procentas žemės ūkio naudmenų, ir jokios žalos valstybės ūkiui tai nekelia, vadinasi, precedentas yra, telieka jį įteisinti ir padaryti skaidrų. Kad užsieniečiai masiškai pultų pirkti žemę, galvoti naivu, nes nei jos derlingumo balas, nei Lietuvos klimatas nėra itin palankus žemdirbystei. Procesas nebus “šturminis”, nes nesam nei Ukraina, nei Pietų Vokietija.

            Šitokie argumentai dėstomi ne “iš lempos”, o žmonių, realiai suvokiančių ekonomikos procesus, dirbančių nemenkus žemės plotus, turinčių informacijos apie žemės ūkio politiką ES. Nežinau, kaip Jums, man jie atrodo įtikinami.

          • S says:
            9 m. ago

            Absurdas, du trečdaliai yra prieš žemės pardavimą užsieniečiams:
            “Nepritaria, kad žemė būtų parduodama užsieniečiams” (delfi)

            65% prieš, 22% už ir čia dar sušvelninti rezultatai, nes tyrimo užsakovai norėjo pagrįst žemės pardavimą užsieniečiams. Dar mačiau vėlesnių ir labiau objektyvių apklausų. Dabar tingiu ieškot, bet pamenu, kad rezultatai tokie: 75-80% yra už tai, kad būtų surengtas referendumas; apie du trečdaliai jame balsuotų prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Taigi, visiems viskas aišku, tik Amelijai kažkas neaišku, daro savo “šaltinių” apklausas, kur rezultatai yra priešingi tikrovei.

            Argumentas dėl ES ir Seimo galios yra kliedesys. Aukščiausią galią Lietuvos Respublikoje turi tauta, jos valia aukščiau ES ir bet kokių sutarčių. Kaip ir kiti tariami argumentai yra kažkokia ponios šizofrenija, gyvenimas susigalvotoje tikrovėje.

          • Amelija says:
            9 m. ago

            Neilgai laukti liko, matysim, kiek parašų bus išbrokuota.

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Laukiat lietuvių klaidų?
            Išgrauš.

      • Studentas (VU) says:
        9 m. ago

        Klausyk, tu, “Seiliumi” pasivadinęs asilėli žydras!
        Tau iki “Romuvio” ar “Amelijos” – kaip man iki Mėnulio!
        O jei akyse dvejinas – tuomet jau šizofrenija – gydyti reikia 🙂

        man tai dzin, kad tau dvejinas. Bet gaila tik, kad tokie išmintingi žmonės, kaip “Amelija” tavo kleidesiais patikėjo.
        O ir aš maniau, kad tu, skirtingai nuo “Griežto” dar šiek tiek turi sarmatos ir sveiko proto. matomai, klydau.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 m. ago

          O ir aš maniau, kad dar šiek tiek turiu sarmatos ir sveiko proto. matomai, klydau.
          ———–
          Pritariu. 🙂

          Atsakyti
  7. DĖKOJU says:
    9 m. ago

    DIDELĖ PADĖKA AUTOREI ,už kultūrinių klodų purenimą, linkiu tvirtybės .KIEKVIENAS IŠ MŪSŲ TE DIRBĄ TĄ KĄ IŠMANO IR MŪSŲ KRAŠTAS KLĘSTĖS. SU PAGARBA VISIEMS !

    Atsakyti
  8. Kažin says:
    9 m. ago

    Dėl Lietuvos vardo tai anoks čia “purenimas” – Lietuva tai tikrai ne “žemelės”. o žmonių luomo (greičiausiai dvasinės paskirties – žynių, dainininkų, giedotojų) pavadinimas.

    Atsakyti
  9. Studentas (VU) says:
    9 m. ago

    Pritariu “Amelijai”. Gal net kartotis neverta. Tikrai tie postringavimai primena kaimo kultūrnamio lygio moterėlės išvedžiojimus. Vaikų darželis, ta parašų rinkimo komanda su tuo išsišokeliu priešakyje. Nieko jūs nesurinksit. Tautoje dar yra svaiko proto žmonių. todėl ne veltui šią iniciatyvą remia tik smulkūs politiniai marginalai.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      9 m. ago

      Kaip kitaip toks buvęs nomenklatūrininkas Šliužas pasijus “asmenybe”, jei ne sukeldamas šaršalą? Apie tautininkus nėra ko ir kalbėti: jie lengva mirtimi numirė seniai, partijos vairą atidavę artistui Smetonai, vaidinusiam savo prodėdulę. Dabar te tikrai tik marginalai, nepritapėliai ir neopagonys, kuriems brangiausi žodžiai “žydmasonis” ir “jevrosojuzas”, nors nei patys supranta, ką tuo nori pasakyti.

      Atsakyti
      • Studentas (VU) says:
        9 m. ago

        Pritariu

        Atsakyti
        • mintis says:
          9 m. ago

          Tai ko čia tokie susijaudinę jei sakote “nesurinks”?:)Tai jei taip įsitikinę,tai alintis jaudinimesi nereiktų:).Gyvenkit ir miegokit ramiai ir kam tame Alke Jums vargti-bergždžiai?

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Už algelę reikia atidirbti – štai kodėl jie čia.
            Štai Amelijos žodžiai:
            “labai smagu paerzinti” – toks jų požiūris į lietuviams svarbius dalykus.
            Ne lietuviai jie, o Lietuvos priešai, nes kas Lietuvai gerai, tas jiems netinka.

          • Amelija says:
            9 m. ago

            Nesierzink, jei nenori.

  10. Griežtas says:
    9 m. ago

    Studentas (VU):2013 09 01 15:49
    Pritariu
    ———–
    Kaip gi kitaip: toks tokį sutiko.
    Ir abu – žydomasonai. 🙂

    Atsakyti
  11. Genys says:
    9 m. ago

    Gal amelija ir studenas tas pats komentatorius? Nes jie kvepia išgamomis tolerastais, tai nenustebčiau, kad čia būtų vienas belytis rašinėtojas.

    Atsakyti
    • Studentas (VU) says:
      9 m. ago

      Taip, taip. Tiesiog bėgiojantis hermofroditas 🙂
      O man kažkaip atrodo, kad jūsų pusėje ne daugiau dviejų, skirtingais vardais pasirašinėjančių komentatoriu. Vienas – dr_nas, antrasis – visiškas dbl 🙂 Ir dar abu parašus renka 🙂

      Atsakyti
      • Amelija says:
        9 m. ago

        Renka renka, tik kad jiems netikėtų padėjėjų atsirado. Parašų rinkėjais pasiruošę apsimesti vagys jau delnus trina: eisim per namus su popieriaus lapu, gal rasim kokią vienišą bobutę santaupų į čiužinį prisikišusią. Turėtų generolas Šliužas savo aktyvistams žetonus pagaminti, kad kaip policininkai kiekvienas savo numerį turėtų. Po butus “socialinės darbuotojos” ir “eurų numerių surašinėtojai” jau seniai vaikšto, dabar dar nauja proga sukčiams referendumo organizatoriais apsimesti.

        Atsakyti
        • mintis says:
          9 m. ago

          Su apklausom eina per namus.Kodėl tada pastabumo neatsiranda?Ach ta tendensija?Ar jos gimdyvis ne belytis interesas?:)

          Atsakyti
    • Amelija says:
      9 m. ago

      Na jau atleiskit… Dvejinasi jums akyse, ausyse ir smegenyse. Negalit patikėt, kad labai daug žmonių pasisako prieš referendumą, bet jie tokio Alko gyvenime negirdėję, o ir aš atsitiktinai radau, bet labai smagu paerzinti nemąstančius, kad jie prieš miegą nors kiek smegenis pramankštintų. Norite diskusijos – prašom. Tik be įžeidinėjimų ir keiksmažodžių. Esam Lietuvos piliečiai, gerbkim vienas kitą ir valstybę.

      Atsakyti
      • Studentas (VU) says:
        9 m. ago

        🙂 Man tai tokia pat idėja kilo, kai čia “Alke” atsitiktinai perskaičiau kažkokio primityvo (statkaus ar panašia pavarde) straipsnį “Kaip suerzinti liberalą” (ar panašiu pavadinimu).
        Tuomet pagalvojau – o kodėl negali būti ir atvirkščiai?
        Na, liberalai, ramios natūros veiklūs žmonės, tad daugumos jų nesuerzinsi. O va primityviuosius šio portalo komentatorius – labai paprasta. Tiesiog pasiunta, kai jų nuomonei nepritari 🙂 Pažiūrėk, Amelija, kiek kartų jau mes buvome sugauti, nuteisti 🙂 Lakią vaizduotę turi tie nervuoti vyrukai ir moterėlės 🙂

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 m. ago

          Pažiūrėk, Amelija, kiek kartų jau mes buvome sugauti, nuteisti Lakią vaizduotę turi tie vyrukai ir moterėlės
          ———-
          Niekada nesakyk niekada: dievo malūnas mala lėtai, bet užtikrintai. 🙂

          Atsakyti
          • Amelija says:
            9 m. ago

            Netikras tu lietuvis, visai netikras… nes tikram lietuviui fantazija su realybe galvoje nesusipina. Lietuva pasiekė tiek, kiek vadovavosi protu, išmintimi, mokslu, pasaulio pažinimu, o ne mitais, klejonėm ir paistalais.

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Tai ir atsisakyk to blogio, nebesilaikyk. 🙂

Komentuoti: Studentas (VU) Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
LŠMPS pirmininku perrinktas Egidijus Milešinas

LŠMPS pirmininku perrinktas Egidijus Milešinas

2022 05 12
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija)

J. Vaiškūnas. Kai Saulės užtemimas tampa proto aptemimu

2022 04 30
Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

2022 04 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Išvežami „Azovstal“ gynėjai | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio

2022 05 17
Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
Lietuvoje

Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)

2022 05 17
Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas
Gamta ir ekologija

Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas

2022 05 17
Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka
Architektūra

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
„Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“: vienatvė – paskutinė ir stipriausia varžovė (video)
Kultūra

„Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)

2022 05 17
V. Zelenskis sveikina Ukrainos karius | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

2022 05 17
Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba
Lietuvoje

Prezidento dekretu paskirta nauja RRT taryba

2022 05 16
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui
Lietuvoje

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Baniute apie D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus
  • Nespecialistė apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pasak ŽR žinių apie Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
  • Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas
  • S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 574; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 453; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 453; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 434; komentarų: 24
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 421; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 410; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
0
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

Nacionalizmas – bene prieštaringiausiai vertinama politinė pasaulėžiūra. Vieni ją be atodairos smerkia, kiti – taip pat be atodairos – garbina....

Skaityti toliau

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Baniute apie D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus
  • Nespecialistė apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pasak ŽR žinių apie Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos
  • Atsidėkojo apie R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?!

Kitas straipsnis
JAV ir Baltijos šalių Prezidentai pasirašė bendrą Politinę deklaraciją (video)

JAV ir Baltijos šalių Prezidentai pasirašė bendrą Politinę deklaraciją (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai