Pastebima, jog lietuviai jau atsakingiau rūpinasi savo aplinka, didesnį dėmesį skiria ekologiškiems produktams, atliekų rūšiavimui. Deja, kartais pritrūksta elementarių žinių, kaip tinkamai pasirūpinti vienu ar kitu nebenaudojamu daiktu ar elektronikos prietaisu. Vienas iš tokių – elektros energiją taupančios lemputės, kurios dėl sudėtyje esančio gyvsidabrio turi būti atiduodamos perdirbti ypač atsakingai.
„Kuo toliau, tuo mažiau visose Europos Sąjungos šalyse bus parduodama neekonomiškų senųjų kaitrinių lempučių, todėl tikėtina, jog žmonės ims labiau naudoti taupiąsias lemputes, – pastebi senų, energiją taupančių lempučių tvarkymu besirūpinančios įmonės vadovas Tadas Ruželė. – Šios lemputės turi akivaizdžių privalumų, pavyzdžiui, šviečia 5–15 kartų ilgiau nei kaitrinės lemputės, naudoja mažiau elektros energijos. Tačiau, dėl šiose lemputėse esančio gyvsidabrio, perdegusios jos yra priskiriamos prie pavojingų atliekų“.
T. Ruželė atkreipia dėmesį, jog su taupančiomis lemputėmis reikia elgtis atsargiai ne tik tada, kai jos perdega. Štai patarimai, kurie padės tinkamai pasirūpinti namų aplinka sudužus tokiai lemputei:
1. Atidarykite kambario langus, kad į patalpą patektų gryno oro.
2. Bent 15 minučių pravėdinkite patalpą.
3. Drėgnu skudurėliu surinkite lemputės šukes. Negalima šukių siurbti dulkių siurbliu.
4. Venkite odos kontakto su lemputės šukėmis.
5. Surinktas lemputės šukes sudėkite į sandarų stiklainį ir jį užsukite dangteliu.
6. Stiklainį su šukėmis nuneškite į bet kurią lempučių surinkimo vietą (jų visoje Lietuvoje yra daugiau nei 150).
7. Sudužusių taupiųjų lempučių niekada nemeskite kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.
Vadovas teigia, kad sudužus vienai taupiajai lemputei nieko baisaus nenutiks, tačiau jei jų namuose buvo sudaužyta 10 ar daugiau, gali kilti realus pavojus sveikatai. „Sudužus 20-čiai energiją taupančių lempučių, į aplinką papultų 100 mg gyvsidabrio – toks jo kiekis jau yra pavojingas sveikatai, O sudužus 60-čiai ir į aplinką pakliuvus atitinkamai 300 mg gyvsidabrio, gali net kilti grėsmė gyvybei, – pabrėžia T. Ruželė, atkreipdamas dėmesį, kad su elektrą taupančiomis lemputėmis reikia elgtis taip pat atsargiai ir atsakingai, kaip su medicininiais gyvsidabrio termometrais.
46 Lietuvos miestuose veikia daugiau nei 150 punktų, kuriuose yra priimamos energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių energiją taupančioms lemputėms surinkti yra prekybos tinklo „Topo centras“ parduotuvėse (21), prekybos centruose „Senukai“ (40), Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose (40). Visos perdirbimui atiduotos lemputės iš Lietuvos keliauja į Latvijoje, Liepojos mieste įsikūrusią energiją taupančių lempučių perdirbimo gamyklą „Lampu demerkurizacijas centrs“. Čia per metus perdirbama 200–250 t perdegusių taupiųjų lempučių iš visų Baltijos šalių.
„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės yra atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį, o stiklą perdirba antriniam panaudojimui. Elektrą taupančių lempučių surinkimo punktų adresai skelbiami interneto svetainėje.
Susiję straipsniai:
- 10 faktų apie energiją taupančias lemputes
- „Žemės valandos“ metu bus renkamos perdegusios energiją taupančios lemputės
- Lietuvos mokyklose surinkta daugiau kaip 300 tonų atliekų
- Pristatytas pirmasis nacionalinis rūšiavimo konteinerių žemėlapis
- Moksleiviai ir studentai kviečiami kurti eko-reklamas
- Šaltis moksleiviams – ne kliūtis rinkti atliekas
- „Darom“ akcijos dalyviai kviečiami ne tik rinkti, bet ir rūšiuoti atliekas
- Ežerų krašte – poilsiautojams naudingi daiktai iš perdirbtų žaliavų
- Rūšiavimas leistų iki 25 proc. sumažinti sąskaitas už atliekų išvežimą
- Žinių spragoms apie rūšiavimą užpildyti sukurta informacinė sistema „Žalias katalogas“
- Kviečia renginys „Žaliu ritmu su KTU“
- Pavasarinio švarinimosi akcija „Darom“ miestuose rūpinsis savivaldybės
- Naudotos baterijos surenkamuose ir paštuose
“energiją taupančios” lemputės yra absoliutus blogis – ne tik dėl to, kad joms sudužus reikalingas specialus gyvsydabrio pašalinimas (užsienyje tai kainuoja tūkstančius dolerių), bet ir dėl to, kad jos gamina “nešvarią” elektros energiją. pažiūrėkit mažytį matavimo eksperimentą – net jei nesuprantate anglų kalba: http://www.youtube.com/watch?v=6K_xFVvsNDo
ir tokių pavyzdžių yra šimtai. kas gali nepirkti, nepirkite.
‘medus’, tu gal taip nesijaudink dėl tų lempučių. Nuo tavo pastabėlių niekas nesikeis, o lietuvių kalbą bjauroji nežmoniškai: ,,absoliutus, specialus, energiją, eksperimentą”.
Ar tau lengviau mintis reikšti tų kalbų žodžiais, kurių dar neišmokai?
nesirengiu konkuruoti jūsų “grožio konkurse” dėl lietuviškumo, liaudiškumo, tautiškumo ir kitokio “-umo”, tačiau suprantu jūsų poreikį su kuo nors smagiai “pasikirsti” (na, nors tik ir virtualiubudu:). deja, šiuo atžvilgiu aš jums padėti tikrai negalėsiu. bet gal ką rasite ir be manęs?:)
o žmonių nuodijimas šiomis pavojingomis lemputėmis yra labai svarbus dalykas. nors vienas apie tai sužinojęs (kad ir jūs, nors ir esate niurzga), yra didelis laimėjimas. ir ne, pasaulis keisis ir jau keičiasi nuo žmonių galimybės gauti reikiamą informaciją.
o dabar perduodu estafetę jums – linksminkitės, tikrai nesirengiu jums trukdyti:)
vakar neradau puikios laidos apie tas lemputes, kurią mačiau senokai, o šiandien užtikau visai netyčia, tad įkeliu: https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=x0x3rbHFwQU
Šiaip aišku tos lempos spinduliuoja daugiau žymiai elektromagnetinio lauko negu paprastos kaitrinės, nes ten dega jonizuoti Hg arba Na garai t.y. vadinamoji šaltoji plazma.
Bet tą lauką galima lengvai sumažinti kokį 100 kartų, jeigu teisingai padaryti tą baltą sluoksnį, kuriuo lempos padengtos iš vidaus. Čia kokybės klausimas.
Pagaliau, vis mažiau jų lieka, nes tobulėja ir pinga šviesos diodai.
Kokio dažnio elektromagnetinį lauką jos spinduliuoja?