Birželio 10 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) pradėtas nagrinėti Seimo narių skundas dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų moksleiviams.
Šių metų vasario 20 d. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą kuriuo buvo papildomai palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų moksleiviams apskundė 4 Seimo nariai – Liberalų sąjūdžio nariai Gintaras Steponavičius ir Dalia Teišerskytė bei konservatoriai Valentinas Stundys ir Stasys Šedbaras teigdami, kad
tautinėms mažumoms parankus ministro įsakymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Nors dar 2002 m. tarp Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrų buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį buvo numatyta ateityje suvienodinti lietuvių kalbos ir literatūros bei valstybinės kalbos egzamino užduotis ir vertinimą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams, visgi Lietuvos tautinių mažumų mokyklos ir toliau ruošė mokinius palengvintiems valstybinės kalbos egzaminams. 2011 metais, paskelbus apie egzaminų tvarkos suvienodinimą nuo 2013 metų kilo lenkų tautinės mažumos pasipriešinimas tokiam suvienodimimui. Šių metų vasario 20 dieną suvienodinimą neribotam laikui atidėjęs ir papildomų lengvatų tautinių mažumų mokyklų abiturientams suteikęs Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis viešai pripažino, jog toks sprendimas buvo nulemtas valdančioje koalicijoje esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos spaudimo.
Pasak birželio 10 d. LVAT teismo posėdyje dalyvavusių Seimo narių G.Steponavičius ir V.Stundžio ŠMM specialistai nepritarė ministro patvirtintiems papildomiems egzaminių tautinių mažumų atstovams palengvinimams, tačiau į jų nuomonę buvo neatsižvelgta.
Sprendimą teismas ketina skelbti jau kitą savaitę.
Susiję straipsniai:
- Patvirtinti visiems abiturientams vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai
- Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl lengvatų laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą skundžiamas teismui
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- G.Steponavičius: Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti įgyvendintas lietuvių moksleivių sąskaita
- Šiandien abiturientai laiko vienintelį privalomą lietuvių kalbos egzaminą
- V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
- A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
- Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
- K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus
- Prie Seimo mitingavę piliečiai iš vyriausybės ragino pašalinti antivalstybines jėgas (nuotraukos,video)
- J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
- Ž.Makauskienė. Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
- Lietuvos moksleiviai jaučiasi diskriminuojami ir reikalauja vienodų egzaminų
- Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais
- A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
- G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku
- V.Stundys: Naujajai Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei bus sudėtinga įgyti visuomenės pasitikėjimą
- A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas
- O. Michailovas. Kodėl rusai Lietuvoje turi šaukti „Garbė Didžiajai Lenkijai!“
- I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką primindama atsakomybę dėl skubotos pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūros
- Įspėjamuoju mitingu valdžia bus raginama nepasiduoti Lenkijos autonomininkų spaudimui
- Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video)
- R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
- A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
- Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
- Lenkų moksleivių tėvai skelbia „mobilizaciją streikui“ ir žada savo vaikų nebeleisti į mokyklas
- Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
- J. Vaiškūnas. Ar Kirkilo delegacija Lenkijoje užstatys mūsų žemę, kalbą ir valstybę? (video)
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su “išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis