Gegužės 28 d. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje surengė Apskritojo stalo diskusija „Tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje Lietuvoje“.
Pranešimus skaitė LMA tikroji narė prof. Viktorija Daujotyte-Pakeriene „Tautiškumas/nacionalumas: kultūros lygmuo“. Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas „Nacionalizmas – tai šių dienų humanizmas“.
Diskusijose dalyvavo LMA tikrieji nariai – prof. Eugenijus ]ovaiša, prof. Giedrius Kuprevičius, prof. Vytautas Nekrošius, prof. Zenonas Norkus ir kiti. Diskusijas veda LMA tikrasis narys prof. Eugenijus ]ovaiša.
Žiūrėkite tiesioginės apskritojo stalo diskusijos transliacijos internetu vaizdo įrašą (www.lma.lt):
Labai gaila, kad laidos transliacija nutrūko.
Niekas čia nenutrūko.
Kaip tik klausausi Medalinsko.
labai gera diskusija. kaip visada, patiko gilios prof. Daujotytės mintys – gilensis žvilgnis, atsigęžimas į tautos prigimtinį dvasingumą. kaip tik dabar klausau p. Ozolo pranešimo – maloniai nustebino platesnis požiūris į globalizmą, nors ne iki galo suprastas ir aprėptas: globalizmas matomas kaip aiškus tautiškumo naikintojas (kas yra tiesa), tačiau “pamesta” pati glogalizmo esmė – jis toli gražu nėra tik uždirbti norinčių korporacijų žaidimas, o gerai apgalvotas žingsnis į pasaulinę fašistinę santvarką.
bet diskusijos nusiteikimas geras, šaunios idėjos, labai sveikintina iniciatyva. tik labai norėtųsi matyti pranešėjų bei diskusijos dalyvių veidus, bet ir taip – geriau nei nieko 🙂 AČIŪ.
Laikyčiau tai – asmeninių poreikių tenkinimu pasišnekėjimais, kai Tautai, valstybei reikalingi labai konkretūs ir neatidėliotini valdymo sprendimai, veiksmai kalbėtais kausimais. Juo labiau keista, kad tai daroma istoriniu periodu, kai balsas iš šalies absoliučiai visais atžvilgiais yra tapęs balsu tyruose…
Arba tai – tenkinimasis mintijimu, kai verkiant yra būtini veiksmai.
Būtų prasminga burti gebančius daryti – kostruktorius su savo parengtais sprendiniais vienu ar kitu klausimu, kad su jais susipažinus, įvertinus ir atsižvelgus į pareikštas kvalifikuotas nuomones būtų einama į viešumą, jų įgyvendinimą.
Tiesa – liaudies balsas nelabai kam rūpi.
Pavyzdys: Vėsaitė pakartojo visuomenės nuomonę dėl AE ateities ir buvo išspirta.