Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?

www.alkas.lt
2013 05 05 14:09
11
Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.
Milda – meilės deivė | organizatorių nuotr.

Šį šeštadienį, gegužės 4 d., Vilniuje atidarytas laikinas Baltų dievų muziejus, kuriame eksponuojamos improvizuotos fotografijos bei video klipai iš senųjų lietuvių dievų gyvenimo. Muziejaus sumanytojai teigia, kad jo ekspozicijos lankytojai nepamatys iš medžio išdrožtų rūpintojėlių – situacijos iš senųjų dievų gyvenimo atkurtos naudojantis moderniomis priemonėmis, o nuotraukų ir video klipų „herojai“ – ne visai tokie, kokius daugelis įpratę įsivaizduoti. Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“

„Prieš porą metų leisdami vasarą kaime ir bendraudami su vietiniais gyventojais, prisiklausėme negirdėtų padavimų, sakmių ir legendų apie miškuose, sodybose, šventvietėse gyvenančias būtybes. Tada nusprendėme į tuos pasakojimus labiau pasigilinti – juk visi žinome, kas toks buvo Dzeusas, o kodėl mažai ką galime papasakoti apie lietuvių dievus?“, – apie tai, kaip gimė susidomėjimas baltų dievais, pasakoja vieni iš muziejaus idėjos autorių Gediminas Tamulynas ir Raimondas Kavaliauskas.

Pasak jo, prasidėjus informacijos apie baltų dievus paieškoms internete, paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Pavyzdžiui – baltų dievai taip pat buvo mistiški ir galingi, tačiau priėmus krikščionybę, kai kurios senojo tikėjimo šventvietės buvo užstatytos bažnyčiomis, o dievai, tokie kaip ragana ar velnias, nepelnytai sudemonizuoti. Anot G. Tamulyno, daugelis žmonių klysta – lietuviai nebuvo stabmeldžiai, jie tikėjo panteizmu, jie reiškinius suvokė kaip vieną bendrą visumą (Dievas yra viskas, arba viskas yra Dievas). Be to, mūsų protėvius vadinti pagoniais būtu klaida, nes žodis „pagonis“ reiškia „provincialas, neišmanėlis“.

„Suradę gausybę neįtikėtinai įdomios informacijos, norėjome ja pasidalinti ir su kitais – kad paskatintume lietuvius daugiau domėtis savo pradu ir didžiuotis mūsų protėvių išmintimi. Taip ir kilo mintis, kad seniesiems dievams reikia šiek tiek viešųjų ryšių. Pabandėme imituoti tam tikras situacijas iš jų gyvenimo ir jas nufotografuoti bei nufilmuoti, o iš sukauptos medžiagos sumanėme įkurti netradicinį muziejų“, – sako G. Tamulynas ir priduria, kad visi, nesilankantys muziejuose, dabar neturės tam pasiteisinimo, mat šis netradicinis muziejus ateina tiesiai pas lankytoją.

Netradicinis baltų dievų muziejus lankytojų laukia nuo gegužės 4 d. iki gegužės 11 d.  Vilniuje, kavinėje „Coffee Inn“, Didžioji g.  6

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  2. Teatro „cezario grupė“ premjeroje vaikams pasakos apie pasaulio dievus ir dvasias
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI)
  4. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  5. Atidaroma Vijos Tarabildienės akvarelės darbų paroda
  6. Pietų Korėjoje ypatingo dėmesio susilaukė lietuvių menininkų paroda „Baltų dievai“
  7. SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video)
  8. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  9. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  10. LDK valdovų rūmai kviečia į diskusiją „Muziejaus fenomenas“
  11. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  12. P.Brūveris. Pirmiausia esam baltai
  13. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  14. Šventinis Krivio sveikinimas (audio)
  15. Vilniaus senamiestyje nuspręsta kurti Rytų Azijos menų centrą
  16. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  17. Kur ir kaip lietuviams labiausiai patinka keliauti?
  18. A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis?
  19. Paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“ bus pristatoma Seime
  20. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vilna says:
    9 m. ago

    Aukštuomenės, karių arba valstybiniai Mindaugo garbinti dievai yra žinomi, tai – Andajus, Perkūnas, Teliavelis ir Žvėrūna. Palaipsniui juos perėmė ir atskiros ūkinės veiklos sritys pirkliai, amatininkai, medžiotojai, žvejai, žemdirbiai ir t.t., o buvusieji šeimų, genčių gyvenimo būdo, susijusio su metų laikų kaita, dievai palaipsniui buvo primiršti.
    Pvz., Temidės – teisingumo vykdymo funkcijas valstybėje Mindaugo laikais dar vykdė Žvėrūna, Medeina, bet jų dieviškosios galios buvo gerokai prisilpę. Greičiausial valstybingumams stiprėjant, kuriantis karalystėms, imperijoms šių deivių funkcijas perėmė Perkūnas, atitinkamai vyko ir kitų galių pasikeitimai.

    Atsakyti
  2. čiabuvis says:
    9 m. ago

    bendravome kaime su mistinias vietinias gyventojais 🙂
    Vaikai, vaikai…

    Atsakyti
  3. Getas says:
    9 m. ago

    Tai, kad Dzeus, lortyniškai užrašyta Devs, Garsą “D” prieš balsę taria trakai, getai (jie jotvingiai, dabar dzūkai) “DZ”, o ženklas “V” tariamas “U”, vadinasi Dzeus yra Dzevs, lietuviškai Dievas, dzūkiškai Dzievas. Darykite išvadą patys. Dievas dar vadinamas “Pradžiapatis” – Indijoje- visko pradžia.
    Mūsų tautiečiai labai mėgsta garbinti svetimybes, o savo Dievus, žodžius užmiršti. Vietoj Deivės Laimos – Fortūna, vietoj – Laumės – Fėjos ir t.t.
    Sveikinu muziejaus sumanytojus, jei tai nebus reklaminiai viešieji ryšiai.

    Atsakyti
    • Getautas says:
      9 m. ago

      Per History kanalą rodytoje laidoje angliškai Dzeusas buvo tariama panašiai į Zujus. Lietuviškai Zujus reiškia “visur esantis, zujantis”, yra pavrdė Zujus, daug vietovardžių su šia šaknimi, pavyzdžiui Zujūnai. Įdomu, kaip jį taria patys graikai? Iš kur pas mus ta D žodžio pradžioje?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        9 m. ago

        Žodis Dievas yra giminingas graikų Teos “dievas”, o ne Dzeusui. Dzeusas giminiuojasi su lotyn. jus “teisė”, justa “teisinga”, justicija “teismų žinyba”, anglų just (džast) “teisingas” ir t.t. Pagal paskirtį Dzeusas yra lyginamas su romėnų Jupiteriu, o šis su liet. Perkūnu. Tai Dievams yra priskiriama Dievo karalystės (valstybės) teisingumo vykdymo aukščiausių pareigūnų galios. Papratai sakant, tai – karalystės teisėjai, anstoliai ar pan., išrišantys ginčus, įvykdantys bausmes.
        Antstolio darbas yra susijęs su zujimu, todėl galimas daiktas jis galėjo būti epitetiškai vadinamas Zujumi, bet čia gali slypėti, kas labiau ir tikėtina yra, lot. “jus” šaknis, pvz., gali būti, kad pavardė Zujus< zojus< liet. gojus "giraitė", "miškelis". Tokiu atveju prieitume, kad vardai Zujus ir Medeina galėjo senovėje būti sinonimai: Zujus=Medeina, nes Medeina<medis "miškas". Bet to Dzeuso ir Zujaus vardų giminystei įrodyti dar nepakanka. Dar yra būtina, kad teisingumo dievų (deivių) vardų priešdėliškas sudarymo būdą, t.y. pvz., kad gr. Dzeusas, liet. Zujus, gr. Temidė, pagaliau Perkūno vardų sandai Dze-, Zu-, Te-, Pe/Per yra buvę kaip priešdėliai ir kaip tokie buvo panaudoti sudarant minėtus vardus.
        Tuo tikslu pirmiausia yra būtina išnagrinėti pavardžių Zujus, vietovių pavadinimų Zujūnai ir pan. atsiradimo istorijas ir etimologijas. Laikyti Dzeusą ir Zujų giminingais vien iš panašaus jų skambesio nepakanka.

        Atsakyti
  4. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    Kodėl visi žino Dzeusą ir Temidę, o savus dievus pamiršta?
    “Netradicinę ekspoziciją galima apžiūrėti Vilniaus dizaino savaitės metu – gegužės 4-11 d. – kavinėje „Coffee Inn“
    Ar Lietuvos Dievės ir Dievai suprastų tą kalbą,kuria čia rašoma ? 😀
    O dar ir kavinėje ir dar “Coffee Inn” 😀
    “Taip ir kilo mintis, kad seniesiems dievams reikia šiek tiek viešųjų ryšių”
    O kas dar kilo be šios “minties” ? 😀

    Atsakyti
    • Gintautė says:
      9 m. ago

      taigi kavinėje ” kavytė viduje” ar lietuviškiems Dievams tokia vieta patiktų ?

      Atsakyti
  5. Romas-Tęsėjas says:
    9 m. ago

    Malonu, kad lietuviai pagaliau pradeda gręžtis į savo praeitį ir palaipsniui gaivina ją, nors akadėminė visuomenė tam procesui yra arba visiškai abėjinga, arba jai tai daryti yra griežtai draudžiama! Gaila akademikų ir profesūros!
    Kalbant apie mūsų dievus, pirmiausiai būtina paminėji dievą Pradžiapatį, kuriam, pagal senovės indų šaltinius, jau virš 50 000 metų!!! Kaip d. Pradžiapatis, taip ir jo dievai ainiai, pradedant indų dievu Brachma, buvo Saulės simboliais. Kiti dievai simbolizavo Mėnulį arba tarpinius geofizinius procesus tarp Saulės ir Mėnulio viešpatavimo. Tad, anot šaltinių, mūsų protėviai turėjo galybę dievų. Tačiau buvo griežčiausia tvarka, koks gyventojų luomas kuriam dievui galėjo melstis ir jį garbinti bei jam atnašauti aukas.
    Šaltiniuose randame, kad daugelio kultūrų, tame tarpe ir Egipto, ir keltų bei germanų, ir indų, ir net Velykų salos gyventojai, pirmąjį savo tėvą, arba pirmąjį dievą vadina Manu, Menu, Minu ir t.t. Visa tai rodo, kad šios kultūros mena laikmetį, kai Žemėje “viešpatavo” ne Saulė bet Mėnulis. (Nesistebėkite, lietuvių kalbai ne mažiau nei d. Pradžiapačiui!). Juk Saliamonas (Suleimanas) taip pat buvo ne karalius bet simbolizavo Saulės ir Mėnulio dvivaldystę, kuri mūsų Žemės pusrutulyje buvo nuo 970 iki 470 m.pr.m.e.
    O Egipte faraonų laikais garbinamas dievas Linas? Jo lietuviškas vardas pasako ne tiktai tai, kad nuo seno egiptiečiai mėgo linus ir iš jo pagamintus drabužius (tai buvo pagrindinis šventikų apdaras), bet ir tai, kad dar faraonų laikais Egipte lietuvių kalba nebuvo svetima.
    Graikų Dzeusas liudija, kad šios kultūros pradininkais buvo arijų-baltų- lietuvių protėviai. Dzeuso žmona Hera. Juk tai deivė Gera! (beje, anot Herodoto, jo laikais gerų gentis gyveno Dniepro aukštupyje).
    Dievas Prometėjas! Tai kiaurai permatantis! Pusdieviai Heraklis ir Tęsėjas!? Heraklis simbolizavo 1365 m.pr.m.e. sprogusio Tero ugnikalnio pelenus, kurie, tikėtina, apakino viso regiono gyventojus. Tad jiems liko tiktai prašyti Gero- aklio pasigailėti. Tęsėjas gi simbolizavo cunamį bangas, kurios po minėto ugnikalnio sprogimo nuniokojo ne tiktai Viduržemio bet ir Juodosios jūros pakrantes.
    Kas norėtų geriau pažinti mūsų kultūros ir praeities šaknis, siūlau paskaityti Romualdo Zubino knygas “Perkūnas” ir “Per praeitį į ateitį”.

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    9 m. ago

    Nesuprantu apie kokius čia Dievus kalbate? Rodo pornografija o visi kalba kaip nori pamatyti tuos Dievus. Gal tai būtų tiksliau matriarchatas, bet kur čia lietuviški Dievai? lyvis

    Atsakyti
  7. El Getas says:
    9 m. ago

    Aš alfa ir omega-papiruso žinovas ir Romos Gryžulas.
    -Eli eli lama sabachtani-ištare i numire,–kas reiškia:
    -Dievuli,dievuli-žmogaus vėlė eina drąsiai i žvaigždetą Galaktiką , į pietų geruliu Dausas.
    Neseniai popiežius nueme kaltinimus žydams del Jezaus ekzekucijos,ka reikejo seniai padaryti.Ir štai kodel.Žydų karalius Erodas ir jo Mezes išpažinejai teisme nedalyvavo.Teise farizieju sekta,kuria kol kas nespejau pasidometi.Erodas lotynų žodyne ištaisytas į Herodes. o teisinga turdu būti HER ODIN.Gotu dievas Odinas,rusų Rodina ir pirmas skaicius–ranka mosuokit staciatikiu tripetį ir rusiškai skačiuokit 1,2,7,9.Kunigai kruvinus nagus prikišo ir istorija pataisė.Matau saują runų:H,HE,HER,ER,RO,DI…Kas reiškia maždaug:
    -Mozės dangiška šviesa,Angelo ir Elgetos zvaigždes Lietuvai.
    Mozes su Erodu,o ne su budeliais fariziejais.Lietuvą istorikai kildina iš upliukščio,o iš tiesų lietuva ir pasaulis lygevertės sąvokos.Sachara yra pasaulis,bet ne Lietuva.Lietuva yra Europa.Europoje yra paslepta Lietuvos runa.Del didiku nuolatiniu išdavysciu Lietaus šalis sutrauke iki “Kowno Litwa”.ko nepadare visų pakraipu kunigai per 2000 metų,per nepilną šimtmetį padarys nuosavas elitas-dievukai.
    Ir aš giliai isitikinęs,kol nepaviešinsim runų,netaskelisim tikros žmonijos istorijos-tol žydų valdomų trilijonų investicijų nebus.Ir aš nesiruošiu jiems duot dar vienų”Valdovų rumą” pavogt.Kada valdžia Wiljamsininkus ir 100 didžiausiu vagiu pasodins,tada ir paviešinsiu.Koios gali but žydų investicijos,kada Lietuvos elitas pradejo kara su Dangumi.
    Pietuose žiba žvaigžde:
    Asmi disce Puppis xi.
    Sukeičiam skiemenis “asmi KEDIS Menulyje….”
    Rado pedofilai su kuo kariaut,su Neriga-Angelo ir Velykos dukra milzine galinde.Lietuvos naikinimas tesiamas.

    Atsakyti
  8. cheche says:
    9 m. ago

    dievai baltų, o dievų kostiumai – Afrikietiški :DDD

    Atsakyti

Komentuoti: Vilna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

2022 05 19
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
Vilniaus rotušėje gegužės 5–28 d. vyks paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2022“

Vilniaus rotušėje gegužės 5–28 d. vyks paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2022“

2022 05 04
Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Kalantinių penkiasdešimtmetis. Trapi (non)konformizmo dvasia

2022 05 04
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
Rodyti daugiau

Naujienos

R. Karbauskis. Kas bus toliau, ką turime daryti?
Lietuvoje

LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams

2022 05 26
Ukrainos aktorius Daniilas lankė civilius žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose | Asmeninė nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose

2022 05 26
Arvydas Anušauskas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai

2022 05 26
Panevėžyje teikiama laikino atokvėpio paslauga
Lietuvoje

Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

2022 05 26
Finansų ministrė: skubotų sprendimų dėl mokestinių lengvatų nebus
Lietuvoje

Savivaldybėms siūloma daugiau savarankiškumo

2022 05 26
Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?
Įvairenybės

Apžvalga: kiek ir kokie mes būsime 2050-aisiais?

2022 05 26
Ligoninė | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino medikus netoleruoti korupcijos

2022 05 26
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Seimas pritarė profesinio mokslo pokyčiams

2022 05 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • LVŽS tarybos posėdyje – pasiruošimas rinkimams
  • Ukrainos aktorius Daniilas lankė žmones, kurie jau tris mėnesius gyvena rūsiuose
  • Kaiuomenė ruošia paramos siuntą Ukrainai
  • Tutintiems negalią – visa pagalba vienoje vietoje

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 658; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 550; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 289; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 265; komentarų: 7
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 256; komentarų: 12
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 254; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

by Kristina Aleknaitė
2022 05 25
2
S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

Keli kilometrai nuo Punsko, Šlynakiemyje, pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 73 metus buvo įrengtas lietuvių partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba. ...

Skaityti toliau

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Menas ir istoriniai pastatai dera ir papildo vieni kitus. Tai įrodė Trakuose naujam gyvenimui prikeltame senosios medinės architektūros name, stovinčiame...

Skaityti toliau

Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

by Kristina Aleknaitė
2022 05 19
0
Pristatoma paroda apie Kauno priemiesčių istoriją

Gegužės 17 d. Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio g. 28 B, Kaunas) atidaryta paroda „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“. Šioje parodoje...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Po posėdžio apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Žodynas: apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

Kitas straipsnis
V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui

Kultūros projektams finansuoti skiriama 8 188 000 litų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai