Šių metų Kovo 11-sios eitynės Gedimino prospektu – jau praeitis, bet kartu ir pradžia. Pradžia naujų laikų, kai jauni žmonės kartu su Sąjūdžio veteranais ištarė – daugiau nesileisim žeminami. Ištarė ir padarė – žygiavo Gedimino prospektu, pavadintu vardu Lietuvos valstybės kūrėjo, submonarcho Gedimino, kuris buvo „Dei gratia Letwinorum et multorum Ruthenorum rex”– (Dievo valia lietuvių ir daugelio slavų karaliumi).
Buvo užsimezgęs mazgas – eitynės neleistos, o Katedros aikštėje susirinko beveik 4000 žmonių minia. Išeitį pasiūlė signatarai – laisvas laisvų žmonių eitynes, pasivaikščiojimą, kuriame rastų vietą visi, kam rūpi Lietuva, kas nori gero savo Tėvynei.Pagrindinis vaikštynių obalsis – Lietuva Lietuvos vaikams! Ir iškart minia virto bendruomene – draugiški žvilgsniai, tėvai ir maži vaikai, seni ir jauni, bet sulydyti vieningo jausmo – mes Lietuva, mes tauta, mes bendrija, piliečiai, pilies vardu Lietuva gyventojai, kur priimami visi, kurie šypsosi vienas kitam, kurie visiems linki gero, kuriems Kovo 11-ji yra šventa diena, yra šventė. Inteligentiškasis signataras Eugenijus Petrovas, senas vilnietis, paklaustas kodėl jis čia, atsakė – o kaipgi, juk Kovo 11-ji…! Pakraštyje liko tie, kurie bandė jai sutrukdyti, kurių ir nepastebėjome ir nebūtume pastebėję, jei jie nebūtų žurnalistų išdidinti.
Kas dar – šioje eisenoje, nusidriekusioje beveik visu Gedimino prospektu, buvo daug jėgos, šviežio kraujo, jaunystės atnešto, sąjūdinių laikų džiugesio. Dar dainų, senų, laiko išbandytų lietuviškų dainų, ne tik energingų LIETUVA,LIETUVA, bet ir graudžių, guodžiančių, iš priespaudos laikų „..tu neverk, matušėle, kai jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės…“. O baigėsi Lukiškių aikštėje, kur kadais stovėta monstro, ir ne todėl, kad, anot „Lietuvos ryto“, „…eisena subiro ties Lukiškių aikšte“, o todėl, kad prospektas toliau buvo užtvertas …vaikų piešiniais Kovo 11-sios tema! Šitokios niekšybės iš miesto galvos niekas nesitikėjo, ir vilniečiai šito neužmirš.
O šiaip signatarų vardu norėtųsi padėkoti vidaus reikalų ministrui, kuris esamose pareigybės ribose vykdė savo pareigas tiksliai ir protingai. Policija, nors atrodė grėsmingai, elgėsi santūriai ir nekartojo buvusių pražangų. Tikėsimės, ir nebekartos…
P……. galima , o kitiems žmonėms – eitynės neleistos . Tai kas pas mus valdžioje ?
Ačiū, buvo puikus Tautos susiėjimas su labai pakilia nuotaika.
Bet. Tik dėl “vieno grašio” (įsiteikimo Abonentui), primenu Tautinio Jaunimo organizacijoms, nepaduokit savasties, savo Ideologijos. Šįmet jau pasigedau svarbių Tautai šūkių, kuriuos dar pernai eidami išdidžiai skandavom. Ne- Rytams, Ne- Vakarams…, Savo Žemių neparduosim… , Briuseliui nepasiduosim…, Lietuviai- Lietuvai… Ko šįmet išsigandom???????
Ačiū, buvo puikus Tautos susiėjimas su labai pakilia nuotaika.
Bet. Tik dėl “vieno grašio” (įsiteikimo Abonentui), primenu Tautinio Jaunimo organizacijoms, neparduokit savasties, savo Ideologijos. Šįmet jau pasigedau svarbių Tautai šūkių, kuriuos dar pernai eidami išdidžiai skandavom. Ne- Rytams, Ne- Vakarams…, Savo Žemių neparduosim… , Briuseliui nepasiduosim…, Lietuviai- Lietuvai… Ko šįmet išsigandom???????
Žygiavom oriai suvažiavę iš visos Lietuvos su žodžiu LIETUVA širdy ir lūpose. Laba gera šventė. Ačiū visiems, ačiū signatarams. Gerbiamai dalyvei, parašiusiai komentarą prieš tai – šūkių Vilniuj buvo visokių, bet žmonių buvo tiek daug, kad ne visus girdėjom. Kviečiu jus kitais metais Vasario 16 pas mus į Kauną. Kitas miestas, kitos patriotizmo tradicijos, kitaip pažygiuosim – ir šūkių senų gerų paskanduosim. Dar ir naujų sukursim… Ne tame esmė.. Lietuva gyva, patriotiška – ir tai mes 2013 Kovo 11-ą aiškiai matėm Vilniuj. Džiaugiuosi tuo kartu su jumis broliai ir sesės !
Patacko padėkojimas vidaus ministrui už tai, kad “nemušė”, panašus į neseną Linkevičiaus “lankstymąsi” Lenkijai. Tai jau ne Sąjūdžio, o vergo dvasia… Rankos bučiavimas ponui…
Ne nee, jis sako “mes abu vieno kraujo – tu ir aš” 😉 Kitą kartą net parsidavėliams vadams paliepus jie nedrįs prieš mus pakelti rankos. Padėkoti bei pagirti visuomet geriau nei niekinantys žvilgsniai, užgauliojimai, nuolatinė priešprieša, ta griaunanti, skaldanti jėga. Aš taip pat šypsojausi policininkams ir sveikinau juos, juk tai mūsų visų šventė, jie nėra atstumtieji. Taip manau.
Su Linkevičiaus “žygdarbiu” to nepalyginsi, jis, svečion šalin nuvažiavęs, lankstėsi kitataučiams kai koks berazumis, apmaudu. Gal todėl ir “apsivilkęs” storiausiais lašinių šarvais, iš baimės 😉
Pritariu jūsų nuostatai. Be reikalo ieškoti kabliukų yra nekonstruktyvu ir netgi žalinga pagrindiniam reikalui. Tai skaldo ir naudinga Tautos priešams.
Pirmiausia tai ne apie policiją kalba, neiškreipkite esmės. Patackas dėkoja ne jai, o vidaus reikalų ministrui. Policija vykdo vadovybės nurodymus, kaip buvo jai nurodyta, taip ji ir elgėsi. Taigi, dalykas ne dėl policijos, į nuomonę reagavote netapačiai…
Be abejonės priekaištauti ar reikšti neapykantą policijai, kai ji elgiasi taip, kaip pridera demokratinėje šalyje, gali tik didžiausias kvailys. Todėl tik džiugu girdėti, kad šypsojotės ir sveikinote savo šalies policininkus su Nepriklausomybės švente.
Tačiau Patackas dėkoja ne policijai, o ministrui, vykdžiusiam savo pareigas, iš esmės už tai, kad Tauta, naudodamasi savo teise švęsti prideramu būdu Nepriklausomybę, negavo “lazdų”…, mano supratimu yra vergiškas, tolygus Linkevičiaus poelgiui.
Kur Sąjūdžio išdidumas…, nes jau 20 metų, vergiškai taistydamiesi su viskuo, svylame, o nedegame…
na manau , padėkoti ir atsiprašyti , nėra tolygios sąvokos . Mes gi dažnai dėkojame net už tai , už ką net pinigus sumokame .Tai mandagumas . Jei Linkevičius Lenkijoje būtu ne atsiprašęs , bet padėkojęs , sakykim kad ir už okupuotų teritorijų grąžinimą , vargu ar būtu sulaukęs tiek kritikos.
Nusikalbi – “padėkoti ir atsiprašyti” nėra sąvokos, o veiksmažodžiai. Akivaizdu, kad veiksmai, nors ir skirtingais žodžiais reiškiami, gali būti tapatūs. Jų veiksmų tapatumas yra to “prakeikto nuolankumo” parodyme. Tą “prakeiktą nuolankumą” Linkevičius išreiškė atsiprašydamas, kai nebuvo už ką, o Patackas – tai padarė padėkodamas, kai nebuvo už ką. Tuo abu pasielgė vergiškai…
Kad veiksmOžodžiai taptų sąvokom, jie turi būti suvokti. Negi sunku suvokti padėkos ir atsiprašymo prasmę, tai nėra tapatu. Ir gramatika čia nepadės. Patacko padėka gal ir už nieką, bet tai gražus veiksmas, kiek ironiškas, lyg taikos pypkė, kurios dūmelis pakvips ateityje. Labai geras Lamato palyginimas – “Jei Linkevičius Lenkijoje būtu ne atsiprašęs , bet padėkojęs , sakykim kad ir už okupuotų teritorijų grąžinimą , vargu ar būtu sulaukęs tiek kritikos.”
prajuokinai . Pagal Tamstą , jeigu ką pastūmei , nors ir netyčia , galima ne atsiprašyti , bet padėkoti . Bijau tokiu atveju galiu būti nesuprastas ir gali prireikti greitų kojų.
Suprantu, – su tokia buitinio lygio logika net ir pirštą parodžius gali būti pačiam juoko už pilvo susiėmus…
Juokitės sau sveiki, turgaus bobelių lygis manęs netenkina.
atrodai sau labai protingas ? Deje nereikėtų pamiršti , kad pasaulyje visada vienu kvailiu daugiau negu galvoji . Na ir pyktis tikrai jokios naudos neduoda bendravime , jeigu ieškai TIESOS . O jei norisi tik pasikolioti , tai geriau eitum pas tas savo ” turgaus bobeles”. Mano nuomone , net ir protingos , teisingos mintys , kai jos atskiedžiamos pykščiu ir oponentų įžeidinėjimais , atrodo kaip eiliniai proto vėmalai , prie kurių nesinorisi net prisiliesti . Patikėk , jei atsisakytumėt tokio negatyvaus bendravimo stiliaus , tikrai atrodytumėt daug protingesnis. O šiaip nematau jokios prasmės toliau teršti Alkas .lt , pasikoliojimais su Tamsta . Viso geriausio.
p.s. jei kada imsitės kultūringo bendravimo- visada Jūsų paslaugoms.
Melavimas sau – man nepriimtinas. Juo laikau ir politikų lepsusų dangstymą pigiais juokeliais. Pagal mane jokių popinimų politikams, jų lepsusų uždangstymų būti negali.
Kiekvienas politikas turi matytis ko jis vertas, neišskiriant ir Patacko.
Patacką matau, kaip gūžtavimosi politiką ir ta gūžta yra arba siaurai savanaudė, parapijinė, arba galbūt net aklai perinti gegužiukus…
Mano principas viešajame politiniame gyvenime nevyniojant į vatą sakyti asmeniui tai, ką apie jį galvoji tiesiai į akis, tai turi padėti atsirasti ir būti kiekvienam savo vietoje, jaustis laimingu ir pagal gebėjimus ir kitas savybes tokioje nešiltnaminėje viešumoje kilti karjeros laiptais…
Be to, esu už nuomonės sakymą tiesiai į akis, manydamas, kad tai neturi būti laikoma nei pykčiu, nei įžeidimu.
Kitaip kokybinio atsinaujinimo nepasiekti.
Taaip, labai principingai sakom tiesą “į akis”, prisidengus savąsias vilnos vardu 🙂 Beje, pasakyti taip pat reikia mokėti 😉
O ką – “Birutė”, tai neprisidengimas, o “Vilna” – prisidengimas.
Be to, sakant raštiškai, įsivardinimas vien vardu yra priimtas dalykas. Juolab, kad internetas yra be sienų, tad saugumo sumetimais partizanavimas jame yra netgi būtinas.
A.Patackas elgiasi išmintingai.Nereikia priešntis.Policijoje dirba Lietuvos sūnūs ir dukros,jiems ir šventė.ir jos metu saugo žmones.Kaip saugo jei yra supratimas tai i ir formos keičiasi gerojon pusėn.Ir K
Pritariu. Komentaro autorius nepažįsta Algirdo Patacko. Garbė ir šlovė tokiems vyrams už išmintį ir tvirtą dvasią. Jų dėka turim Kovo 11-ą, laimėjom Sausio 13-ą ir einame pirmyn aukštai iškėlę galvas ir dainuodami lietuviškas dainas. Aš Vilniaus centre buvau Kovo 11-ą jau nuo 13 valandos, teko pakalbėt su budinčiais policininkais. Visi buvo nusiteikę labai geranoriškai, šventiškai ir jų pareiga palaikyti tvarką bei sutramdyti galimas provokacijas man buvo visiškai suprantama. Žygiavimas Nepriklausomybės atgavimo proga, demonstruojant giliai tautiškus nusiteikimus – ne nusikaltimas ir tai supranta visi..
Teko girdėti, kad policininkams Lietuvos vadai buvo paruošę 3 planus. Iki pat paskutinės minutės neaišku buvo – ar bus liepta vykdyti bananų balių. Tik paaiškėjus, kad į Katedros aikštę susirinko ne būrelis tautiečių o milžiniška minia – buvo atšauktas planas „bananų balius“.
Taigi tai, kad “lazdų” negauta, lėmė ne ministro gera valia, o pačių vilniečių gausus dalyvavimas. Tad dėkoti reikia ne ministrui, kaip kad daro Patackas, o vilniečiams, kas ir buvo padaryta eitynėms pasibaigus.
Vilniečiams? O juk daug mūsų atvykom iš kitų miestų. Asmeniškai pati švęst į Vilnių (kad ir į oficialius renginius nuo 12 val) 120 km važinėju gal jau 15 metų, su vienų metų išimtim dėl ligos. O eitynėse su didžiausiu malonumu dalyvauju antri metai.
Labai šaunu, kad dalyvaujate, kad daug buvo atvykiusių ir iš kitų miestų, juolab, kad Vilnius Lietuvos sostinė.
O ka rode musu televizijos? Ar matėt? Ne Lietuvos patriotus, ne Lietuvius, bet piderastus ir ju veikėjus:(
Citata: .”…prospektas toliau buvo užtvertas …vaikų piešiniais Kovo 11-sios tema! Šitokios niekšybės iš miesto galvos niekas nesitikėjo, ir vilniečiai šito neužmirš.” Niekad nedrįsčiau teigti, kad vaikų piešiniai Kovo 11-osios tema yra niekšybė.
O kur vaikų piešiniai, signataro nuomone, turėjo būti? Prie Gariūnų?
Niekšybė yra vaikų rankomis užtverti kelią lietuviams savo sostinėje. Galima buvo juos išilgai prospekto sukabinti, visi eidami matytume. Negi nesuprantat, kad prospektas užbarikaduotas buvo visais įmanomais būdais – stalo futbolu, redbulu, sniego krepšiniu, o geriausia pasiūlyta šventinė “pramoga” tai grafičių teplionė. Fui…
Tikrai keista, kad p. Klausimui atrodo natūralu Gedimino prospektą užtverti vaikų piešiniais… 🙂
Ne apie piešinius kalba. Šitaip Prospekte priraizgyt virvių labirintų- tik Vasaros 5 “klientai” gali sumąstyt. Pasityčiojimas. Tam yra kitų būdų, o ne špagatinem virvėm kelią žmonėm piktybiškai užtvert.
Nebuvau, realiai nemačiau, bet nelabai suprantu, kur keliavo ta kolona. Katedros aikštės Gedimino prospektu iki kur? Iki Seimo? Iki Žvėryno tilto? Ar klystu, kad teko sustoti Lukiškių aikštėje? Jei taip, tai kodėl ten nepareikalavus (kad ir vietoj parašus renkant), kad aikštė galų gale būtų sutvarkyta, kad būtų ten galima visiems rinktis, kalbėti, išsikalbėti ir t.t. O paskui galima vaikščioti ir vaikų piešinius apžiūrint. Visai geras pasiūlymas puošti gatvę vaikų piešiniais išilgai aikštės. Turėtų įsiklausyti parodos rengėjai.
Eisena nuo Katedros eina iki Lukiškių aikštės. Tik pernai rinkosi prie buvusių KGB rūmų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms. Trumpam mitingui buvo sudarytos visos sąlygos, pastatyti mikrofonai. Šįkart susiėjom į pačią Lukiškių aikštę, o trumpoms kalboms teturėjo mažyti megafoną, kurio už kelių metrų stovintys jau net negirdėjo. Net kažkas pajuokavo, kad reikia paprašyt policininkų , kad paskolintų savo megafonus:) . Na, o tie “nelaimingi” piešiniai buvo kaip skalbiniai išdžiaustyti ant virvių, kuriomis buvo apraizgyta skersai Gedimino prospekto paskutinė atkarpa (nuo Lukiškių a. link Seimo), kur paprastai eisena net niekada neina. Važiuojamąja dalimi eiti tiesiai ten praktiškai nebuvo įmanoma, nebent šliaužti ar dvilinkam susilenkus eiti.. Toks bardakas tikrai nepuošė gatvės. Akivaizdžiai zuokas specialiai piktybiškai atitvėrė gatvę nuo žmonių. Normaliom sąlygom tuos piešinius reikėjo bent jau iškabinti išilgai viso prospekto palei šaligatvius arba stendus pastatyti…
Anonimei Vilnai: dar kartą perskaitykite straipsnį. A. Patackas sakė: „O šiaip signatarų vardu norėtųsi padėkoti vidaus reikalų ministrui…“ „Norėtųsi padėkoti“ tai dar ne padėkojimas. Ir nereikia būti tokiai davatkai. Tokiais davatkiškumais ir prasideda visokie perlenkimai. Žodį davatka naudoju apibendrinta prasme. Kaip nekeista bet sovietmečiu davatkų daugiausia buvo vis tik komunistų partijoje, komsomolcų, pionierių ir spaliukų tarpe.
Kalbos ir “davatkų” komunistuose “žinotaujau”, užuot aiškinęs, kaip turi būti pasakyta, kad būtų parašytas Patacko “padėkojimas”, labiau būtų pritikę ištaisyti baisią klaidą žodyje “norėtūsi” ir pacitavimuose tą žodį rašyti be klaidos – “norėtųsi”…
Beje, kaip Patacko tekstų “davatkoms” aiškintojo, norėčiau paprašyti viešai, kad visos “davatkos” galėtų susipažinti pačios, patvirtinti, ar tikrai, kaip yra parašyta, “Katedros aikštėje susirinko beveik 4000 žmonių minia”, nes valdžių radijas pranešė, kad jų buvo per 5000 tūkstančiai, taip pat gal nesudarytų sunkumų patvirtinti, kad tikrai submonarcho Gedimino lotyniškame pavadinime žodžiai “Ruthenorum rex” reiškia “slavų karaliumi”.
Būčiau labai dėkingas, pagarbiai, – aš, Vilna.
Anonime, Vilna,
1. Jūs nenorite prisipažinti, kad iškreipėte A. Patacko tekstą.
2. Straipsnyje radote vieną neesminę klaidą, kuri minties prasmės visiškai nekeičia.
3. Kaip bebūtų Jums apmaudu, savo trumpame komentare padarėte 20 klaidų. Kito akyje matote krislą kai savo akyje nematote dramblio.
4. Ar Katedros aikštėje susirinko beveik 4000 žmonių ar per 5000 žmonių tai visiškai neturi esminio skirtumo. Jeigu žmonės būtų į Katedros aikštę įleidžiami su bilietais, tai galima būtų buvę suskaičiuoti tiksliai. Bet tai esmės vis tiek nepakeistų.
5. Iš paskutinio Jūsų komentaro sakinio neaišku net kokia Jūsų lytis. Įtariu kad niekatroji.
Išvadą ar Jūs davatka ar ne pasidarykite pati/pats.
Na toks šaunuolis – ne vien iš nuotraukos esate, kad nežinau…
Žinokite, kad po Jūsų išaiškinimo visos “davatkos”, ypač tos buvusios “komcomolcų tarpe” ne tik Patacko, bet ir Jūsų tekstą skaito be klaidų net užsimerkę, nes parašymą “komsomolcų tarpe” perskaito – “tarp komsomolcų” …
Labai nemalonu skaityti apie tokius neteisingus palyginimus “Vilnos” nuomonėje kur, Ji(Jis) sulygina Linkevičiaus nusilenkimą iki žemės ir Patacko norą avansu padėkoti už gražų ir supratingą elgesį,pastebėjimą, kad kažkas vis tik keičiasi, palyginus su ne taip seniai įvykusiais liūdnos ir žiaurios atminties įvykiais.Juk čia tas pats,kas būtų lyginti vergo ir gimusio laisvu žmogaus prigimtį arba žemę lyginti su dangumi, arba vandenį su ugnimi (kad nieko neįžeisti).Natūralu, kad tokioje gražioje ir prasmingoje šventėje, esant su tokia daugybe pačių gražiausių Lietuvoje žmonių,gimsta gražūs norai pasidalinti tais jausmais su aplinkiniais, jau bent tokiais momentais mes tikrai mylime vieni kitus.Tai kodėl Jūs p.”Vilna” taip priešiškai nusiteikusi, gal ne į tą šventę ėjote?
O kaipgi nebūsi blogai nusiteikusi, ėjau į “bananų” šventę, o jų nebuvo… Be to, dar Patackas dėkoja ne man, kad ėjau, o ministrui nedavusiam “bananų”… O kodėl negalima lyginti žemę su dangumi! Juk yra sakoma: dangus ir žemė praeis, bet Dievo žodis nepraeis. Taigi šiame pasakyme dangus su žeme yra sulyginti…
O aš nieko nekomentuosiu. Tiesiog man pakanka asmeninės patirties. Komentaruose matosi solidarumas, vienybė, tautiškumai visokie. Kai kas beveik “už kampo” kviečiasi bendražygius. Zuokui “į lempą” galima raštiškai pasiūlyti, buvo galima ir už rusės ištekėjusiam nacionalistų vadui ranką paspausti. Vyrauja rusų folkloro dvasia, kaip Mindauginių šventė balandų vejoje. Bajavai pakovojom, nusivarėm nuo kojų, kai ateis Mindauginės būsim dar pavargę, nebus kam “paimti dalgelę ir nupjauti šienelio”. Ir šiaip žmonės su dalgele rankose atrodo kaip kaimo japai, jų batai smirdi mėšlu. Supratau ką Gorbačiovas praėjusią savaitę turėjo galvoje per TV sakydamas: “Nikūda vy ne u idiote” (niekur jūs nenueisite). Džiaugiasi senis, gerai jis mus išstramūžijo.
Tamsta kaip matau mąstai, vadovaudamasis dvipole schema: rusiškumas – antirusiškumas. Už to atrodo slypi schema komunizmas – antikomunizmas. Jei tikrai taip, tai primityvoka, kolega. Be to labai kenksminga lietuvių tautai. Tikras Lietuvos patriotas taip neturėtų mąstyti. Aš pats ir šimtai tūkstančių kitų, pergyvenusių 1988 – 1990 m. atgimimą, tikrai nekovojome su komunizmu kaip tokiu. Aš ir kiti kovojome už lietuvių tautą, už jos laisvę. Tiek kiek komunizmas, sovietų režimas, SSRS ar rusų tauta tuo metu buvo kliūtis šiems tikslams siekti – jie buvo mūsų priešai. Tačiau tai nebuvo ir nėra kažkokie apokaliptiniai priešai, apie kuriuose mes turėtume dieną naktį mąstyti, bijoti jų ar ruoštis su jais kovoti. Mūsų tikslas buvo ir lieka vienas – lietuvių tauta ir jos gerovė. Priešu gali tapti kiekvienas, kas trukdo šių tikslų siekti. Pav. dabar, XXI amžiaus pradžioje, Lietuvai didesnis pavojus kyla iš Lenkijos, o ne iš Rusijos. Galbūt ateityje bus kiti pavojai ir priešai.
Taip, pavojus būtent – iš Lenkijos. Konkrečiai galima sakyti, kad yra dirbama apskritai Lietuvos l e n k i n i mo si savo rankomis kryptimi. L e n k i n i m u i s i vykdyti stengiamasi turėti židinius, agentus svarbiausiose bndradarbiavimo srityse, pvz., žiniasklaidoje, kultūroje, tarp mokslininkų, ypač istorikų, na, žinoma, ir politikų.
Taigi būkime akylūs, demaskuokime l e n k i n i m o s i židinius lietuviškose Lietuvos dalyse.
nesibarkit dėl nieko. Šventė buvo šauni, eisenos dalyviai spindėjo savo vidiniu gražiu. Savu pasididžiavimu, kad yra Lietuvos Tauta. Ačiū Vilniečiams ir svečiams . Tik Litų trūkumas neleidžia būti kartu.
Taip – straipsnis geras, žygiavimas irgi šaunus.
Jokių šūkių, prie kurių būtų kas nors kibęs, nebuvo.
Signatarams pagarba, kad jie vedė žmonės šitaip švęsti – tai yra ne tik šventė, bet ir principas, kad niekas negali uždrausti švęsti.
http://www.youtube.com/watch?v=SuO_kc66Ivg
Kodėl valdžia bijo savo piliečių.
Bene pirmas kartas, kai Patacką su šypsena matau.
Ačiū signatarui A. Patackui, R. Ozolui, K. Intai, E. Petrovui ir kitiems, kurie stojo greta jaunų žmonių, kurie buvo pasiryžę apginti tautinį jaunimą, jei to būtų reikėję.
Atgijo viltis, kad dar ne visi pabėgo į Airiją, kad liko dar Lietuvoje patys stipriausi, mylintys LIETUVĄ , LIETUVIŲ KALBĄ, LIETUVOS ŽEMĘ.
Globalistam, federalistam, tradicijų naikintojam neleisim išduoti tų vertybių už kurias padėjo galvas mūsų protėviai.