Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

A.Butkevičius: referendumo dėl euro įvedimo nebus, minimali alga nebedidės

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt
2013 03 12 13:09
8
A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.
A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvai siekiant įsivesti eurą referendumas organizuojamas nebus, nes jo tiesiog nereikia. A. Butkevičius taip pat sumalė į miltus savųjų koalicijos partnerių teiginius apie minimalios mėnesio algos kėlimą (MMA): jo teigimu, minimali alga, kuri nuo sausio mėnesio siekia 1000 litų, keliama artimiausiu metu nebus.

Taip ministras pirmininkas reagavo į konservatorių lyderio bei ekspremjero Andriaus Kubiliaus klausimus apie Darbo partijos bei „tvarkiečių“ siūlymus kelti minimalią algą bei „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso svarstymus dėl euro rengti referendumą.

„Galiu pasakyti dėl referendumo, tai jokio referendumo, aš manau, nereikia. Stodami į Europos Sąjungą mes esame praktiškai įsipareigoję įsivesti eurą. O, manau, kad šitas jų pareiškimas padarytas dėl to, kad Latvijoje kai kurios politinės partijos irgi bndė organizuoti referendumą. Būnant Latvijoje teko apie tai kalbėtis su parlamento pirmininke ir ministru pirmininku. Aš manau, kad tam tikrų politinių pareiškimų sulauksime, nes artėja prezidento rinkimai. Aš esu įsitikinęs, kad tikrai mes neorganizuosime referendumo ir jo nebus“, – antradienį viešėdamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje sakė premjeras ir socialdemokratų lyderis A. Butkevičius.

DELFI primena, kad dabartinė Vyriausybė deklaruoja siekį eurą įsivesti nuo 2015-ųjų. Tačiau socialdemokratų koalicijos partnerės partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, nušalintasis prezidentas R. Paksas pareiškė, kad svarbiausius klausimus pagal Konstituciją sprendžia tauta, nors pabrėžė nesąs nusistatęs prieš euro įvedimą.

Premjeras A. Butkevičius taip pat paaiškino, kad dabartinė Vyriauusybė neplanuoja kelti ir minimalios algos, nors apie tai vsi kalba „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“.

„Dėl minimalios mėnesinės algos: niekas šiuo metu nesvarsto, kad ji artimiausiu metu būtų didinama“, – pridūrė A. Butkevičius.

Kelti minimalią algą, viešai ėmė siūlyti savo partijas sujungti nutarę Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiai. Viktoras Uspaskichas ir R. Paksas po abiejų partijų tarybų posėdžio, kuriuose buvo pritarta jungtuvėms, surengė spaudos konferenciją, kurioje ir aiškino, esą minimalios algos kėlimas vienas svarbiausių ateities uždavinių.

MMA kilo praėjusių metų rugpjūtį nuo 800 litų iki 850 litų, o nuo šio sausio – iki 1000 litų.

Darbo partija savo rinkimų programoje teigė, esą MMA būtina kelti iki 1500 litų, o „tvarkiečiai“ – iki 1800 litų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Butkevičius eurą Lietuvai žada 2015 metais
  2. „Savaitės pjūvis“ apie euro įvedimą, fizinių asmenų bankrotą ir ES dotacijų žemės ūkiui mažinimą (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Li Bo says:
    8 m. ago

    Teisingai, “socdeme”, algos kelti jokiu būdu nereikia, nes dar daug liko norinčių tapti milijonieriais, o ir milijonieriai nori dar daugiau, o minimalios algos kėlimas su tuo niekaip nedera. Duskit dirbantieji!

    Atsakyti
  2. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    8 m. ago

    “A.Butkevičius: referendumo dėl euro įvedimo nebus, minimali alga nebedidės”

    Tvirtai pasakyta, MINIMALI alga nebedides…… dides tik MAKSIMALI ALGA!
    Referendumo tikrai nereikia, atsikando sociai referendumu del atomines elektrines!!! Daugiau jokiu referendumu, giliai, kaip tikri bosevikai mazumoje, NUSISPJAITI ANT TAUTOS NUOMONES. Tas pasakytina apie visa valdanciaja KLIKA.

    Atsakyti
  3. Nepolitikas says:
    8 m. ago

    Kokia simpatiška, tiesiog protingo arklio „šypsena“. Kaip gerai gyventi, kada gali nesilaikyti įstatymų, ir tvarkyti Tautos reikalus pagal savo nuomonę: „Galiu pasakyti dėl referendumo, tai jokio referendumo, aš manau, nereikia. Stodami į Europos Sąjungą mes esame praktiškai įsipareigoję įsivesti eurą“. O aš manau, kad mes stodami į NATO, „praktiškai įsipareigoję“ įsivesti dolerį ir NATO karinės bazės. O mano kaimynas mano, kad jeigu mes nesupjaustėm rusiškų dujų vamzdžius, elektros stulpus, ir nepakeitėm geležinkelio bėgius „praktiškai įsipareigoję“ įvesti rublį ir įstoti į Rusijos federaciją! Taigi kaip iš tikro? Atsakymą visada surasime LR Konstitucijoje( ar stodami į Europos Sąjungą mes esame praktiškai įsipareigoję ją negerbti ir nevykdyti). Ten visiems „manantiems“ parašyta: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. „Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.“ „Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos BANKAS“ (!). O kadangi: „Euro įvedimas tikrai duos naudos… valdžiai, bet ne Lietuvai, kadangi pagal nepriklausomų ekspertu paskaičiavimus, kainų šuolis bus(žinomai po įvedimo) apie 35-50%, atitinkami ir mokesčių bus surinkta daugiau…Bet po to Graikijos variantas.“ Tai reikia taikyti : „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“ ir „Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Valstybės interesams ir jos nepriklausomybei.“

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    8 m. ago

    Keliant atlyginimus didėtų infliacija, o ją, norint įsivesti eurą, būtina mažinti. Todėl ir nuspręsta jų nekelti iki įsives eurą.

    Atsakyti
    • asen says:
      8 m. ago

      Tarsi infliacija nedidės šuoliais, tą eurą įsivedus…

      Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      8 m. ago

      O didinat mokesčius(pvz. akcizus, PVM ir t.t.), „keliant kainas“ (pvz. elektros) ir t.t. infliacija mažėja? Eik į mokyklą, kol ne vėlu ….

      Atsakyti
  5. Gediminas Kairys , gediminask@sbcglobal.net says:
    8 m. ago

    Lietuva,be savo valiutos- NE LIETUVA.Atsisakymas savo valiutos,tai tautos išdavyst4,ir mes turime visais būdais pasipriešinti. Nebūkime veršių tauta. Bulgarai,vyriausybė truputi pakėlė kainas elektrai,tauta privertė net vyriausybę atsistadidinti,o lietuviai?………TYLI, TYLI, TYLI.!!!!!!!!!!!!!!!!! Greit gėda bus lietuvių būtų,jeigu tai ir toliau toleruosime

    Atsakyti
    • Birutė says:
      8 m. ago

      Pritariu. Tad suorganizuok jų atsistatydinimą, paremsim. Juk nuo kalbų su daug šauktukų nieks neatsistatydins, algos nedidės, sąskaitos nemažės…

      Atsakyti

Komentuoti: Gediminas Kairys , gediminask@sbcglobal.net Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises

2021 02 04
2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

2020 10 07
Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu

2020 10 04
Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Materialinis išlaikymas – kas tai ir kam jis gali būti mokamas?

2020 09 30
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija apžvelgė atliktus darbus (video)

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija apžvelgė atliktus darbus (video)

2020 09 18
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos

Trumpai apie eurą: istoriją ir jo investavimo galimybes

2020 07 16
„Iš savo varpinės“: Naujoji Rusijos Konstitucija. Ko „nepastebėjo“ apžvalgininkai (video)

„Iš savo varpinės“: Naujoji Rusijos Konstitucija. Ko „nepastebėjo“ apžvalgininkai (video)

2020 07 10
VMI naujienos: kitą trečiadienį gyventojams pradedamos grąžinti pajamų mokesčio permokos

Seimas padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį

2020 06 24
Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

S. Plungė. Astravas – didžiausias atkurtos Lietuvos užsienio politikos „pravalas“, ir kodėl turime gerai suprasti jo šaknis?

2019 10 11
Kaunas ketina surengti referendumą: rajono žmonėms siūlys prisijungti prie miesto

Kaunas ketina surengti referendumą: rajono žmonėms siūlys prisijungti prie miesto

2019 09 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Gaisrininkų automobilis | pagd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Susižalojimai gaisruose: kokių klaidų nedaryti?

2021 02 28
Lėktuvas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vasarį nuo pandemijos kenčiančiai aviacijai vilčių suteikė ir gėlės

2021 02 28
Ką išduoda prakaito kvapas?
Gamta ir žmogus

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Elektromobilis | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius

2021 02 28
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

2021 02 28
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šalta žiema išryškino ir vairuotojų ir automobilių silpnąsias vietas

2021 02 28
Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai
Gamta ir žmogus

Karantino metu – ypatingas dėmesys vaikų mitybai

2021 02 28
Panevėžiečiai toliau priešinasi  įnirtingiems miesto valdžios siekiams nugriauti istorinį kino teatrą (video, nuotraukos)
Kultūra

Panevėžiečiai toliau priešinasi įnirtingiems miesto valdžios siekiams nugriauti istorinį kino teatrą (video, nuotraukos)

2021 02 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mėnulis ne mūsų NT ??? apie Istorinė akimirka! Šią nakt į išdžiuvusį Marso ežerą leisis NASA marsaeigis (video, tiesioginė transliacija)
  • Kokia miela nuotrauka :( ! apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dalinsimės patirtimi? apie Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę
  • Sniege paliktos naminių gyvūnų išmatos gali sukelti ir sveikatos bėdų
  • K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Susižalojimai gaisruose: kokių klaidų nedaryti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1703; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1033; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 765; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 705; komentarų: 10
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 655; komentarų: 32
  • K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje peržiūrėta: 616; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 04
3
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 4 d. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, Seimo narius ir Seimo frakcijas bei Lietuvos katalikų bažnyčią,...

Skaityti toliau

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 07
7
2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas | Rengėjų nuotr. 2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos...

Skaityti toliau

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu

by Kristina Aleknaitė
2020 10 04
4
Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu | lb.lt nuotr. Europos Centrinis Bankas paskelbė Eurosistemos ataskaitą dėl...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Mėnulis ne mūsų NT ??? apie Istorinė akimirka! Šią nakt į išdžiuvusį Marso ežerą leisis NASA marsaeigis (video, tiesioginė transliacija)
  • Kokia miela nuotrauka :( ! apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dalinsimės patirtimi? apie Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
  • Pajūrietis apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • PLATINKIME žinią kuo plačiau - apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
Kitas straipsnis
Kovo 11-osios eitynės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

A.Zuokas keičia nuomonę apie Kovo 11-osios eitynes

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai