Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VII)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013 02 24 10:00
9
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas

8. Krikščionių partija

Krikščionių partija – antra politinė organizacija, dabartinėje Lietuvos Respublikoje įsivardijusi konservatorių vardu. 2000–2004 m. ji vadinosi Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, 2004–2010 m. – Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, o 2010 m. įsivardijo Krikščionių partija. Per tą laiką ji susėmė įvairias atsiskyrusias Tėvynės sąjungos ir krikdemų grupes, o galiausiai – liberaliai populistinės Tautos prisikėlimo partijos atskalą – Vienos Lietuvos grupę.
Dusyk pakeitusi pavadinimą, nesyk atnaujinusi komandą, ji liko stabili vienu aspektu – jos lyderis tryliką metų liko vienas ir tas pats: Gediminas Vagnorius. Šiuo aspektu ją galima lyginti su Viktoro Uspaskicho Darbo partija ir iš dalies – Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumu“: tai – vieno lyderio partija. Jos tapatybė atrodo eklektiška ir konjunktūrinė, lengva pavadinimų kaita puikiai dera su visiškai skirtingų politinių srovių telkimu, pagrįstu vienu tikslu – politine įtaka. Vis dėlto jos šaknys Tėvynės sąjungoje ir konkurencija dėl konservatyviojo elektorato leidžia ją vertinti konservatyviajame kontekste, aiškinantis – kiek jos pretenzijos pagrįstos.

Apeliaciją į konservatyvųjį sparną rodo jau prieš ketvertą metų pasirodę G. Vagnoriaus tekstai, Tėvynės sąjungą kaltinantys konservatyviosios ideologijos išsižadėjimu – aiškiai sakoma, jog dabartinė Tėvynės sąjunga – apsišaukėliai konservatoriai, o tikrieji konservatoriai – G. Vagnoriaus partija. Po metų persivadinusi Krikščionių partija ir išmetusi konservatorių vardą iš pavadinimo, ji šių pretenzijų neatsisakė: statute aiškiai įvardyta – „Krikščionių partija (toliau – Partija) yra pagal šiuolaikinio konservatizmo nuostatas veikianti politinė centro dešinės partija“.

Programoje įvardytas tikslas – „puoselėti tautos dvasines ir moralines vertybes bei kultūros tradicijas, demokratinę visuomenę su moderniu piliečiams pavaldžiu valstybės valdymu, skatinti ekonomikos plėtrą ir privačią verslo iniciatyvą, kaip visuomenės socialinio saugumo ir asmeninės gerovės būdą, visiems gyventojams užtikrinti ekonomikos plėtros lygį atitinkančią minimalią gerovę, principingai ginti Lietuvos ir visų bendrapiliečių teisėtus interesus šalyje ir užsienyje“.

Šeimos klausimu pasisakyta už tradicinės šeimos puoselėjimą, nepažeidžiant konstitucinių piliečių lygybės teisių. Šeimoms, auginančioms vaikus ir siekiančioms įsigyti būstą – valstybės parama, kreditų garantijos, palūkanų nuolaidos, kreditų grąžinimo lengvatos.
„Konservatoriai tradiciškai į visuomenę bei sąveiką tarp įvairių visuomenės grupių ir institucijų žiūri kaip į organizmą, o ne mechanizmą. Tautos ir valstybės stiprybės šaltinį matome tarpinėse bendrijose tarp individų ir valdžios institucijų, auginančių pilietiškai aktyvią, atvirą ir kūrybingą visuomenę. Mes ypač pabrėžiame bendruomeniškumo ir šeimos, kaip svarbiausių darinių visuomenėje formavimosi pamato puoselėjimo svarbą“ – sakoma šios partijos programoje. Religija paminėta tik vieną kartą – siūlant į socialinių paslaugų teikimo programas įtraukti religines bendruomenes, kartu su visuomeninėmis organizacijomis.

Tautinės kultūros klausimu siūloma ją remti tiek valstybės programomis, tiek piliečių iniciatyvomis, kurias kviečiama skatinti. Drauge apeliuojama į atvirumą ir toleranciją. Švietime akcentuojamas dorovinis, pilietinis ir patriotinis ugdymas, tautinis mokyklos savitumas. Drauge kviečiama integruotis į Europos Sąjungos švietimo erdves.
Valstybės valdymo srityje siūlomi tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai. Teismų srityje kviečiama juos atverti visuomenei, plečiant informacijos prieinamumą, bet apie teismų demokratizavimą tarėjų ar prisiekusiųjų institucijomis nekalbama. Užsienio politikoje ilgalaikiais partneriais įvardijamos JAV ir Europos Sąjungos šalys, bet integracijos gilinimo, apeliacijų į supervalstybės kūrimą, šios partijos programoje nėra. Pasisakoma už gerą kaimynystę su gretimomis šalimis, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją.

Krikščionių partijos programą – su išlygomis – galima laikyti konservatyvia. Dora ir šeima čia pakankamai akcentuotos, tiesa – kalbos apie piliečių lygybę šeimos kontekste palieka plačias erdves interpretacijoms: galima suprasti ir taip, jog pirmenybę teikiant „tradicinei“ šeimai, pripažįstamos ir kažkokios kitokios šeimos koncepcijos ar formos. Derama vieta skirta tautiniam tapatumui ir pilietiniam patriotizmui – nors be detalesnio išskleidimo šie akcentai šiek tiek dvelkia sausu deklaratyvumu.

Klasikinio konservatizmo maniera akcentuota bendruomenė, kviečiama demokratizuoti savivaldą, nors teismų demokratizavimo akcentų išvengta. Skirtingai nei Tėvynės sąjungos programoje, čia nėra drastiškų, revoliucinių tautinės tapatybės ar politinio suvereniteto koncepcijų. Įspūdinga ir tai, kad pavadinimu apeliuojanti į krikdemišką tapatybę partija apie religiją kalba daug glausčiau ir nuosaikiau nei Tėvynės sąjunga: jei Tėvynės sąjungos programoje, o taip pat ir praktikoje galima įžvelgti švelnų religinį apartheidą, religinių bendrijų skirstymą į lygias ir lygesnes, tai Krikščionių partija jokiai religijai pirmenybės neteikia.

Praktiniu lygiu Krikščionių partiją vertinti sunkiau nei Tėvynės sąjungą – nors prisijungus parlamentinei Vienos Lietuvos frakcijai Krikščionių partija tapo parlamentine partija, tokio vaidmens kaip Tėvynės sąjunga valdžioje ši partija neturėjo. Praktinius vertinimus tenka darytis iš konkrečių šios partijos politikų veiksmų.

Norom ar nenorom ši partija pirmiausiai siejasi su savo lyderio G.Vagnoriaus figūra. Dusyk premjero politiką, ypač ekonomikoje, sunkoka laikyti konservatyvia. Drastiška, revoliucinė privatizacija, įskaitant strateginių objektų perdavimą užsienio kapitalui, greičiau primena kraštutinį liberalizmą. Dar Sąjūdžio laikais vidurio ir kairės jėgos, net ir dalis dešiniųjų, siūlė nuosaikesnį ir šia prasme – konservatyvesnį kelią: nuo valstybinės ekonomikos prie privačios eiti per kooperatinę, skatinti nuosavybės formų įvairovę, tačiau susitelkta grynai į privačiąją.

Antra vertus, sėkmingai ar ne, siekta auginti piliečių perkamąją galią, kas pabrėžta ir Krikščionių partijos programoje. Keltos algos ir pensijos, nors kartu kilo ir kainos. Lyginant su dabartinės Tėvynės sąjungos valdžios metais, situacija buvo šiek tiek geresnė – dabar kainos daug kur prilygsta Vakarų Europos kainoms, o gyventojų pajamų vidurkis europiniam nusileidžia keturiskart, jei ne daugiau.

Krikščionių partiją perėjo ištisa eilė kontroversiškų asmenybių. Partijų keitimo čempionas Vidmantas Žiemelis, įsivėlęs į verslo ir politikos interesų konfliktą. Balsų klastojimu išgarsėjęs Aleksandras Sacharukas. Deputato pareigas į keliones po egzotiškas šalis iškeitęs Linas Karalius. Plevėsa homoseksualistas Rokas Žilinskas, važinėjantis apsvaigęs, siuntinėjantis policininkus, praganęs Seimo kompiuterį, kurį jo „bičiulis“ užstatė lombarde – šis spalvingas politikas vėliau save atrado kitoje „konservatyvioje“ partijoje – Tėvynės sąjungoje.

Šių asmenų priklausomybė Krikščionių partijai – vienų ilgiau, kitų trumpiau – skatina rimtas abejones šios partijos konservatyvumu. Dorovinis matmuo jų praktikoje išreikštas labai silpnai, jei išreikštas iš viso. Priimdama tokius asmenis, o kai kuriems net skirdama aukštas pareigas, ši partija greičiau atrodo liberali – labiau vertinanti laisvę, nei dorą.

2012-06-19 Seimui balsuojant dėl konstitucinės pataisos, šeimą apibrėžusios vyro ir moters santuoka bei tėvų ir vaikų ryšiais, 6 Krikščionių partijos atstovai balsavo už, bet 2 susilaikė. Teisybės dėlei reikia pabrėžti, jog iš Tėvynės sąjungos už balsavo visi 44 dalyvavę atstovai. Priėmimui pritrūko lygiai 1-o balso, „krikščionių“ atstovai vėjais paleido 2.

2010-11-04 svarstant prieštaringą Pilietybės įstatymo projektą, suplakusį į vieną krūvą etninių žemių lietuvius su emigrantais, o istorinius Lietuvos gyventojus – su imigrantais, absoliuti dauguma Krikščionių partijos atstovų balsavo už. Vyraujanti partijoje pozicija tautos ir valstybės klausimais pasirodė liberali ir kosmopolitinė.

Sumuojant teorines ir praktines Krikščionių partijos politikos išraiškas tenka pripažinti, jog jos konservatizmas – atitinkamai Tėvynės sąjungos konservatizmui – labiau teorinis ir tik kur ne kur pasireiškia praktiškai. Ją galima įvardyti liberalia partija su tam tikrais konservatizmo elementais. Programiniu lygmeniu ji – konservatyvesnė už Tėvynės sąjungą, praktiniu lygmeniu liberalumo ir konservatyvumo santykis jose abiejose – daugmaž toks pats. Nei viena jų sistemingai konservatyviajai pasaulėžiūrai neatstovauja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  2. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI)
  4. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  5. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (II)
  7. M. Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys
  8. M.Kundrotas. Bėringo sąsiauris: libertarų pilietinis karas
  9. A. Matulevičius. Kriminalinė demokratija. Ar ją įveiksime?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. suomis says:
    10 metų ago

    Pirmiausia. Tai ne partija o nesusipratimas. Ši grupė pasivadinusi krikščionimis, neturi pagrindinio dalyko, kas juos įvardintų, kaip partija – ideologijos. O tam, kad turėti kažkokią ideologiją, reikia turėti pažiūras. Tačiau abejoju, ar jie ir jas turi. Taigi, jie neverti, kad juos būtų galima analizuoti.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      10 metų ago

      Gal gali parašyti kuri partija Lietuvoje turi ‘ideologiją’?

      Atsakyti
      • suomis says:
        10 metų ago

        Tautininkų

        Atsakyti
  2. Marius says:
    10 metų ago

    Na, programą jie turi – ir ji konservatyvesnė už TS-LKD 🙂 Kitas klausimas, kad ši programa lieka deklaratyviame lygyje, kas čia ir atskleista. Paradoksas: TS-LKD programiškai labiau nutolusi nuo klasikinio konservatizmo, tačiau joje esama žmonių, kurie nuoširdžiai seka konservatyviąja pasaulėžiūra; KP programiškai arčiau konservatizmo, bet praktika rodo, jog tai veikiau iškaba, siekiant pritraukti konservatyvių pažiūrų rinkėjus, o ne vidiniai įsitikinimai. Na ko gi norėti iš partijos, kuri oficialiai vadinasi krikščionimis, o vienas iš jos vadų – A.Sacharukas – tiesiai aiškina, jog tai neturi nieko bendro su krikščionybe? Tai panašiai ir su konservatizmu…

    Atsakyti
    • suomis says:
      10 metų ago

      Tai aš ir sakau, kad tai GRUPĖ. 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        10 metų ago

        Visa lietaus Lietuva pasidalinusi į GRUPES – “grūpa zachvata”.
        Tai kaip su ta krikščionių patija yra: ar tai reiškia, kad jos vyr. narių siekiamybė – tai “galutinė” krikščionybės pergalinė pergalė Lietuvoje, ar tai, kad čia su krikščionių prigimtiniu vyriausiuoju Vatikane – nieko bendro jau nėra?

        Atsakyti
  3. Galindas says:
    10 metų ago

    Visos tos partijos, partijėlės mūsų tautai ir piliečiams nereikalingos, nes teisingai pastebėta – tai vienos asmenybės partijos be jokios aiškios ideologojos. Jei Seimas būtų protingas tai pakeistų partijų įstatymą šiais punktais: 1. iki rinkimų likus 1- 2 metams susikūrusios partijos neprileisti dalyvauti rinkimuose; 2. Partija neturinti 3- 5 tūkstančių narių negali būti registruota. Tačiau sisteminėms partijoms naudinga, kad kurtųsi partijėlės, tuomet likęs vieningas jų elektoratas ir išrenka jas. Na, dabar yra augantis vieningas baubas- LLRA, gal kam nors atvers akis ir pridės išminties.

    Atsakyti
    • visiskai pritariu says:
      10 metų ago

      Jusu nuomonei- “privise” tu Napoleono sindromu serganciu zmogeliu partijeliu taigis bene 36-37 dabar 🙁
      labai teisinga, kad butu tokios nuostatos:
      1) naujai sukurta partija gali dalyvauti Rinkimuose, jei ji ikurta likus daugiau nei pusei kadencijos laiko iki Rinkimu;
      2) partijai ikurti reikalingas NARIU (“steigeju”) skaiciaus- nemaziau 1% nuo bendro Rinkeju skaiciaus *IR* nemaziau 2% nuo paskutiniu Rinkimu dalyvavusiuju Rinkeju skaiciaus;
      3) partijos islaikomos *tik* is NARIO mokescio, kuris buti oficialiai pervedamas ir registruojamas VMI deklaracijoje! (taip partijos butu suinteresuotos tureti kuo daugiau nariu, t.y. butu priverstos *realiai* veikti, pritraukti/sudominti Rinkejus);
      4) butinu Partijai egzistuoti nariu skaicius butu priklausomas nuo paskutiniuju Rinkimu statistikos ir tenkintu 1.punkto reikalavimus;

      3. punktas leistu tiksliai zinoti partiju nariu skaiciu, nes jei zmogus nenoretu dalyvauti tokioje veikloje- jis nemoketu pinigu. Is kitos puses- tai verstu partijas veikti taip, kad ju sprendimai nestu nauda visiems zmonems.

      Atsakyti
  4. arvydas says:
    5 metai ago

    Arvydas Damijonaitis • Vilniaus universitetas / Vilnius University
    DĖMESIO DĖMESIO! Įvedu į posovietinės Lietuvos diskusijų erdvę neregėtą,negirdėtą terminą ANTILIETUVIZMAS. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    ANTILIETUVIZMAS. ŽODŽIO IR MOKSLINIO TYRIMO LAISVĖS VARŽYMAS LR SEIME.

    Okupantai, raudonieji NKVD-KGB, Kremliaus „komisarai“(80 proc. žydų tautybės nusikaltėlių) nužudė Lietuvoje milijoną lietuvių..Okupantai atėmė ir tautos protą- iki šiol LR Seimas nesugeba realizuoti Okupacinės žalos atlyginimo Įstatymo nuostatų, tapome emigracijos kloaka, kurioje siautėja OKUPACIJOS RELIKTAI. Vigilijaus Sadausko atstatydinimas – gėdingas LR Seimo „gojų“ pasirinkimas – reiškia žodžio ir mokslinių tyrimų laisvės varžymą Lietuvoje, antilietuvizmo įteisinimą. Vigilijaus Sadausko atstatydinimas remiasi klastingu „kvislingų“ melu, yra teisiškai nepagrįstas. Kodėl draudžiami aktualūs moksliniai tyrimai?

    Atsakyti

Komentuoti: arvydas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

2023 01 22
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Konspirologija patriotizmo pakuotėje

2023 01 13
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

2023 01 01
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar triumfuos antipolitika?

2022 12 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Radžvilistai – putinistų sekėjai?

2022 12 21
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalinis susivienijimas – Tėvynės sąjungos klonas?

2022 12 16
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalų kelias į represinį režimą

2022 12 12
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida
  • Troliai apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą
  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 22
19
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Kvailys – baisesnis už niekšą. Niekšai patys iš savęs – bejėgiai, bet kvailių dėka jie valdo pasaulį. Kas nors paprieštaraus:...

Skaityti toliau

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
3
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina politologą Marių Kundrotą apie jo ką tik pasirodžiusią knygą „Putinizmas: ideologinė charakteristika".

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Konspirologija patriotizmo pakuotėje

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 13
3
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Amerikoje įprasta tam tikras vertybes pateikti komplektuose su kitomis vertybėmis, kurios savo esme nėra logiškai susijusios. Jei palaikai prigimtinę šeimą...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida
  • Troliai apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?
  • Stambokas, apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

Kitas straipsnis
Estijos vėliava | blogger.com nuotr.

Šiandien minimos Estijos Nepriklausomybės paskelbimo 95-osios metinės

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai