Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

L.V. Medelis. Kokia etika, tokia ir estetika

Linas V.Medelis, www.alkas.lt
2013 02 01 22:02
37
Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Po keliolikos metų šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje dar bus prisimenami vienas kitas politikos ir visuomenės veikėjas, XX – XXI a. sandūroje daręs nemažą įtaką Lietuvos valstybės gyvenimo kryptims. Be abejo, tai bus  Zuokas, Paulauskas, Henytė, Tomaševskis, Uspaskichas,  dar keletas, jei kalbėtume apie dešimtuką. Tiesa, nereikia žmonių skirstyti kategorijomis.  Bet galima sakyti, jog vieni žmonės anais laikais kitus galėjo pirkti – už pinigus, už postą, už įvairias paslaugas; kiti galėjo parduoti – idėjas, savigarbą, patriotizmą, garbę… Dideliame valstybei ir tautai tuo metu  nusipelniusių žmonių būryje neįmanoma nepastebėti ir Alfredo Bumblausko figūros. Neįmanoma pamiršti jo atviros, kiek ironiškos šypsenos, subtiliai gergždančio balso ir murkiančios greitakalbės,  subtilaus humoro, plataus, kiek lietuviško veido, stebėtis jo erudicija ir greita reakcija į studentų atsakymus TV laidose.  Visi pamename, kai susižeidęs jis trumpam turėjo pasitraukti iš ekranų, visai žiniasklaidai tai buvo įvykis, nenusileidžiantis kitų šou žvaigždžių šokiams, dainoms, skyryboms, vedyboms ir net kokios Zinkės papukų padidinimui. Tai rodo tikrą tautos ir istorikų meilę bei pagarbą šiai asmenybei.

Nepamirštama, be abejo, kad XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje gerb. Bumblauskas  (toliau patogumo dėlei vardą trumpinsime – GB) buvo žinomas ir kaip aktyvus, principingas istorikas. Tai negalėjo neerzinti istorikų retrogradų.

1. Maironininkai ir šapokininkai puola gerb. Bumblauską

Kai 30 mokslininkų istorikų iš kelių universitetų Istorijos katedrų, mokslo institutų, akademijos narių 2012 metų pradžioje rinko geriausią dešimtmečio istoriką, populiariausias ir labiausiai visuomenei žinomas istorikas GB iš kolegų gavo tik vieną balsą. Akademikų vertinimu, jis yra puikus istorijos populiarintojas, tačiau mokslinė jo knygų ir straipsnių vertė neprilygsta… kitiems. Tiesą sakant, puikiausiam ir populiariausiam ir nėra jokio reikalo lygintis su nepopuliariu geriausiu – ne tie kalibrai.  Galima įžvelgti plaukuotą, piktą lemiančią ranką, tačiau GB ne iš tų, kurie lengvai pasiduoda. Jo mėgstama frazė: „Jei žmogus energingas, jam nekyla problemų nei dėl etikos, nei dėl estetikos.“

Tad GB energingai ėmėsi kovos, ir tuo negalėjo nesukelti vadinamųjų istorikų reakcijos. Jo manymu lietuvių istoriografija vis dar priklausoma nuo Maironio ir Šapokos koncepcijos. Iš tiesų, idėjiniai priešininkai tikrai galingi. Maironis, mėgdavęs apsimesti poetu, matyt,  buvo slaptas istorikas, atėjęs dar iš devynioliktojo amžiaus, o Šapoka, – teigia GB lenkiškoje spaudoje, – iki šiol lietuviams yra dievas. Į to paties  lenkų savaitraščio žurnalisto klausimą (pokalbio atpasakojimas įdėtas delfi.pl), iš kur tas A.Šapokos antilenkiškumas, ir  idėja, jog Rusija išgelbėjo lietuvių kalbą nuo lenkų kalbos dominavimo, GB savo įkvepiančiame interviu atsakė: Šapokos tekstuose tokios idėjos nerasime tiesiogiai, bet gerai įsižiūrėjus (koks gilus pastebėjimas!) galima įžvelgti jo nuomonę, jog Lietuvą nuo sulenkinimo išgelbėjo tik Žečpospolitos padalijimai ir Katažina Didžioji. Tą antilenkiškumo politiką, pasak GB, toliau tęsė Muravjovas „Korikas“, o vėliau Leninas ir Stalinas: „Todėl aš sakau: jeigu taip, tai lietuvių tapatybė yra antilenkiška, prorusiška ir protarybinė“ (abu, tikriausiai, juokiasi – LVM). O kas dabar? „Pusė milijono europiečių iš Lietuvos išvyko, ir niekas nesirūpina jų sugrąžinimu. Liko tie, kurie myli Rusiją,“ –argi tai ne tikro patrioto balsas, aidintis „Tygodnik Powszechny“ puslapiuose?

Pašnekovai, suprantama, palietė ir Rytų Lietuvos reikalus. GB pabrėžė, kad dvikalbė Vilnija yra mūsų (Lietuvos? – LVM) turtas, nes nieko jam nėra gražiau, kaip išgirsti lietuviškus pavadinimus skambančius lenkų kalba: „Ile ciekawych rzeczy dzięki temu możemy się dowiedzieć – jak brzmiały nazwy miast litewskich po polsku, skąd pochodzi ta nazwa, a skąd tamta. Przecież nie ma niczego piękniejszego“ (šiuos puikius žodžius delfi.pl kažkodėl išbraukė).

Be abejo, Vilniaus okupacija taip pat yra lydima senų, maironiškai šapokiškų stereotipų. Gerbiamam GB okupacijos terminas nepatinka, ir šiuo atveju, kaip matome, jis yra itin principingas. Jis sako, jog pagal Polio Hymanso projektą, Lenkijos kariuomenė 1921 m. privalėjo iš Vilnijos pasitraukti. „Turėjo pasilikti tik vietos kariai. O, jeigu taip, tai kokia čia okupacija?“ – ir ne tiek svarbu, Lenkijos (Želigovskio) pulkai Vilniuje pasiliko, ar nepasiliko. O jeigu dar Lietuva būtų priėmusi tą  projektą (tiesa, yra istorikų, teigiančių jog ne Lietuva, o abi šalys – Lenkija tyliai, o Lietuva garsiai, jį atmetė), tai, matyt, gyventume lyg katė už pečiaus, ir,  kaip sakoma, „od morza do morza“.

Skaitant pokalbį, net netobulai suprantančiam lenkų kalbą, akivaizdu, jog tarp pašnekovų vyksta savotiška dvikova. Vienas jų aiškiai dominuoja, paskui dominavimą užleidžia kitam, ir ankstesnis tampa lyg šunelis, ant užpakalinių kojų laukiantis, kol jam numes argumentą ar klausimą.  Vis dėl to, pokalbis baigiasi taikiai ir  net linksma nata.  GB prisiminė vieno Plechavičiaus rinktinės veterano pasakojimą apie susidūrimą su Armija Krajova: pastaroji mūšį laimėjo, o lietuviai belaisviai buvo paleisti vienais apatiniais (abu, tikriausiai, juokiasi – LVM). Tai vienintelis GB, populiariausio mūsų istoriko, prisiminimas apie AK veiklą Vilnijoje.

Tačiau, jei Alfredo Bumblausko veiklą aukštintume toliau, turėtume prisiminti ne tik jo oralinius, bet ir rašto darbus, knygas. Iš tiesų, tokios energijos žmogui negalėjo kilti nei etikos, nei estetikos problemų.

Toliau naikinant A.Šapokos istorinius mitus (o Šapoka yra klastingas šapokininkas), tekdavo imtis adekvačių priemonių. Tarkim, moksliniame straipsnyje Lietuvos vardo tūkstantmečio temomis GB paskleidžia tezę: „Mindaugą net kai kurie istorikai laikė žudiku, – vadinasi įsivaizdavo, kad valstybė gali būti kuriama kitaip“ (Lietuvos istorijos studijos, 2009/23, p.127). Šapokininkai lyg ir norėtų kaukti: ajajai, visi valdovai taip darė, tryliktame amžiuje buvo tokia mada ir t.t. Tačiau, jiems net nespėjus plačiai išsižioti, kertama dar stipriau:  „Vasario 16-osios aktas taip pat galėjo būti kitoks, nes mažumos radikalios pozicijos – nesisaistyti jokiais ryšiais su kitomis valstybėmis– dauguma galėjo ir nepriimti“. Kitaip tariant, susieti su kokia kaimyne būtų buvę neprošal. Ir čia šapokininkai pasimeta, nes nebegali suprasti, ar čia toliau vystoma teorija „od morza do morza“, ar atvirkščiai.

2.  Maironininkai ir šapokininkai toliau puola gerb. Bumblauską

Pavyduoliai apie GB knygą „Senosios Lietuvos istorija 1009 – 1795“ atsiliepė taip: „A.Bumblauskas – bulvarinis istorikas, o jo knyga – bulvarinė Lietuvos istorija; prasimanymų gausa, vertinimų akibrokštai, tiesiog stulbina; galima prikišti ir melavimą; autorius tiesiog nesuvokia, ką rašo; protą sujaukė didelis noras nuslėpti Lietuvos ūkio pažangą; šiai knygai mokslinės etikos kriterijai netinka“, ir t.t., ir t.t., ir t.t. Tačiau kritikų argumentai lengvai subliūkšta: pavyzdžiui, GB rašo, kad XIV a. lietuviams kiaušiniai buvo pinigai. Ir už tai kritikuojamas. Tačiau pinigais jie išliko iki mūsų laikų: juk kaimo bobutės už lauko suarimą nuo amžių amžinųjų moka kiaušiniais arba degtinės buteliu…

Šis ilgametis GB darbas buvo pristatomas tik tris kartus – 2005 metais gegužės 2 dieną Prezidentūroje (sveikinimo kalbą pasakė Prezidentas gerb. Valdas Adamkus); gegužės 11 dieną Istorijos fakultete (atrodo, ten giedojo GB studentai); gegužės 18 dieną universiteto Auloje (ten sveikinimo kalbas sakė ne mažiau nusipelnę mokslininkai ir draugai). Visa istorijos mokslo  šventė kaip ir dera buvo aprašyta VU fakulteto leidinyje „Istorijos studijos“. Lietuvos istorijos instituto direktorius habil. dr. A. Nikžentaitis konstatavo, kad jo kolegos sintezės novacijos verčia ją svarstyti vakarietiškos istoriografijos kontekstuose ir kartu – prognozuoti, jog ši knyga ištisiems dešimtmečiams taps riboženkliu, signalizuojančiu lietuviškosios istoriografijos avangardą (gerb. GB kukliai užsiminė, kad knygą pageidautų matyti rusų, lenkų ir anglų kalbomis). Doc. R. Petrauskas pažymėjo, jog vizualinės Lietuvos istorijos sintezės koncepcija paradoksaliai atitinka ikimoderno žmonių, apie kuriuos ir kalbama šioje knygoje, pasaulėžiūrą ir kad anos epochos žmogus (priminsiu, tai 11- 18 amžius – LVM) su įdomumu paimtų knygą į rankas (ir dar kaip paimtų! – LVM). O štai prof. Z. Norkaus nuomone hipertekstinis (!) spausdinto žodžio organizavimo  principas(!) ir istorijos pasakojimas vaizdais, leidžia sureikšminti (!) šią knygą minėtu aspektu ir kartu – konstatuoti, jog šalia oralinės (!) bei gutenbergiškos (!) istorinės kultūros formų įsitvirtina dar viena – mcluhaniškoji (!). Štai!  Daugelis mano pažįstamų istorikų ir istorikių skaitydami tekstą verkė ekstazės pagauti (ne viską supratusiems, pasitelkęs žodyną, paaiškinsiu terminus: spausdinto žodžio organizavimas – žodžių sudėliojimas tam tikra logine seka kurioje nors vietoje; hipertekstinis – super tekstas; oralinis – pranc. oral – burna, biol. nukreiptas į burnos pusę, pvz., gyvūnų oralinis polius; gutenbergiškas – nuo spaudos preso išradėjo pavardės vok. Johannes Gensfleisch zur Laden zum Gutenberg,; mcluhaniškoji – paprasčiau, nei manėte: nuo pavardės lietuviškai Mak Lahanas, paskelbęs kažkokią GB-ui pritaikytą teoriją). Ši knyga – tai didybė, tai yra tikra sintetika!

Tiesa, prof. P.Repšys pareiškė, jog prof. A.Bumblausko parašyta Lietuvos istorija sveria lygiai du kilogramus ir kad dabar, turėdamas šią knygą, jis galės išmesti daug kitų. Tikrai, juk dėl tokios knygos būtų galima ir kokią biblioteką sudeginti!

Štai jums, pavyduoliai!

Deja, gerb. GB kritikai nesiliovė. Atsirado neištikimų GB mokinių, pareiškusių jog populiariausias Lietuvos istorikas teisėtai pavogė ir sumetė į knygą jų diplominių, kursinių ar kt. darbų ištraukas, pažeisdamas autorines teises. Išsišokėlius vos kiek apraminus, atsirado kitų vagintojų.

Į tai populiariausias ir žinomiausias Lietuvos istorikas atsakė interviu viename didžiausių šalies dienraščių, kurio pavadinimo nereikia minėti be ypatingo reikalo. Pokalbio pradžia:  „Belsti į provincijos kiemu tampančios Lietuvos langus jau darosi pavojinga – gali būti apšauktas nusikaltėliu. Taip teigia istorikas Alfredas Bumblauskas, šią savaitę (pokalbis vyko 2010 m. pavasarį – LVM) pristatysiantis interneto svetainę „Virtualus istorinis Vilnius“. Kuo ši svetainė unikali ir kodėl ji taip įsiutino valstybėje vėl madas diktuojančius tautininkus, – pokalbis su profesorium A.Bumblausku“.

…Ir pabaiga: – Ką pasakysite apie viešus įtarimus, kad pasisavinote daugiau nei pusę milijono (kiti šaltiniai teigia, jog tai Lietuvos URM davė apie pusę, o Kultūros pridėjo dar pusę – LVM), skirtą šiam projektui? – Jie sklinda iš tos pačios „tautininkiškos“ stovyklos, kurios ideologiją kritikuoju aš ir mano bendraminčiai. Kaip matome, tai stovyklai jau nebeužtenka pasakyti, kad esame Lietuvos išdavikai. Pasirodo, esame dar ir vagys. Vienintelis šių kaltinimų pagrindas – tai, kad dėl techninių kliūčių projektas nestartavo numatytu laiku. O kokie yra kiti šių veikėjų argumentai, jie galės paaiškinti teisėsaugai, į kurią ruošiamės kreiptis“.

O dabar, skaitytojau,  paspauskite nuorodą ir įsitikinsite patys – svetainė yra. Veikia, nė kiek neapsunkindama skaitytojo nei oraliniais hipertekstais, nei vaizdais, nei informacija… pagaliau, kiek gi galima apie ją kalbėti?

3. Nusibodo. Bet blogiečiai puola iš kitos pusės

Nepaisant visko, GB parašo arba yra dar dviejų įspūdingų leidinių bendraautorius.

2010 m. pavasarį Užsienio reikalų ministerijoje balandžio 15 dieną pristatyta į lietuvių kalbą išversta knyga „Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569“, supažindinanti su mažai tyrinėtu LDK Kunigaikštystės paveldu Ukrainoje. Susirinkusius sveikinęs užsienio reikalų viceministras E.Ignatavičius padėkojo knygos sudarytojams ir pasidžiaugė, kad 2009 metais ji pripažinta geriausia knyga istorine tema Ukrainoje (ukrainiečių kalba).

O jau 2011 m. pabaigoje pasirodė dar viena nuostabi knyga, išversta iš ukrainiečių kalbos „1621 m. Chotyno mūšis – mūšis dėl Vidurio Europos“. Dera pastebėti, kad abiejų knygų leidyba rūpinosi viešoji įstaiga „Istorinės atminties akademija“. Vieni jos steigėjų (2008 m.) – Vilniaus universiteto profesoriai Alfredas Bumblauskas, Edvardas Gudavičius, direktorė G.Kirkienė.

O, Ukraina! Mūsų kunigaikštystės sunkios dalios bendražygė. Geras, šiltos simpatijos jausmas abipusis. Pasak šias knygas išleidusios leidyklos „Baltija Druk“ vyriausiojo redaktorius Virginijaus Strolios, Ukrainoje 15 proc. pasitikėjimo įgyji vien dėl to, kad esi lietuvis.

Tačiau, kaip griaustinis iš giedro dangaus atidundėjo iš Kijevo dar vienas gal ne tokio šaipokiško (klaida, turėtų būti „šapokiško“ – LVM) stiliaus užsipuolimas.

Pasirenkite, skaitytojau, turime galimybę patys įbristi į tą purvą kuriuo tykšta  gerb. GB aplinka.

Moksliniame „Ukrainos istorijos žurnale“ („Украинскй историческй журнал“, 2012/4) pasirodė Ukrainos istoriko Petro Saso (Сас) – ką, gi, tenka vadinti tikru vardu – skundas. Savo rašliavoje mokslų daktaras P. Sasas, atseit, net 200 mokslinių publikacijų autorius (kuo neįmanoma patikėti, nes netgi prof. A. Bumblauskas įvairiais duomenimis tokių tėra parašęs nuo 1 iki 10), taigi, Petras Sasas pasakoja apie nuostabias istorijas, susijusias su dalyvavimu leidybos projekte, skirtame Chotyno mūšiui. Kai kurias jo „mintis“ čia ir atpasakosime.

Ukrainoje mūšio 390-osios metinės buvo minimos valstybiniu lygmeniu, todėl minėtam leidiniui buvo skirta 25 tūkst. dolerių. Lygiagrečiai į projekto finansavimą įsijungė Lietuvos URM, matyt, nė neįtardama kitų dosnių finansuotojų, ir dabar nustatyti, kiek buvo išleista Lietuvos lėšų nėra galimybės. Kaip ten bebūtų, „Baltija Druk“ knygą išspausdino 2011 metais. Ši knyga, kaip ir kiti Istorinės minties akademijos leidiniai fatališkai išskiria iš kitų tuo, jog nei ant viršelio, nei tituliniame lape nėra autorių pavardžių. Net atrodo, jog leidykla specialiai stengiasi „nuasmeninti“ autorystę. Tokia taktika jau atrodė įtartina leidžiant „Ukraina: Lietuvos epocha. 1320 – 1569“ ukrainiečių kalba. Šešių autorių pavardės buvo išspausdintos 176 puslapyje, nenurodant, kokį indėlį įnešė kiekvienas.

Kažkas panašaus atsitiko ir su „Chotyno mūšiu“. Autoriai nurodyti titulinio lapo antroje pusėje: Petras Sasas, Genutė Kirkienė ir Alfredas Bumblauskas. Pastarasis nurodytas kaip trijų puslapių baigiamojo žodžio autorius. Niekas nebūtų sužinojęs, G. Kirkienės indėlio, jeigu Sasas apdairiai nebūtų nurodęs savojo įnašo. Taigi, užsiėmus aritmetika: GB indėlis 3 psl., Kirkienės – kiek daugiau nei 30 psl., Saso – per 180 psl., įskaitant plačią bibliografiją, surinktą Lenkijos, Rusijos Ukrainos ir Prancūzijos archyvuose.

„Ukrainos istorijos žurnale“ rašydamas apie GB, Sasas atkakliai teigia, kad profesoriaus atsiradimas tapo siurprizu. Atseit, GB pasirodė prieš pat knygos spausdinimą. Matyt, sutapo, kad tada Saso baigiamasis žodis buvo išmestas be jokių paaiškinimų, o jo vietoje įdėtas GB tekstas. Pasak Saso, skirtingai nei visa knyga, jis parašytas esė stiliumi ir nesusijęs su pagrindiniu tekstu. Tik pagrasinus atsiimti viską, Saso pabaigos žodis į knygą buvo grąžintas.

Suprantama, Sasas tapo įtarus tarytum koks šapokininkas arba tautinis nacionalistas. Jis ėmė domėtis, kaip atrodo vertimas į lietuvių kalbą. Sasui pasirodė, jog dingo nuoroda į kukloką GB indėlį, tačiau jis tapo visaverčiu knygos lietuvių kalba autoriumi. Autorystė liko tik Bumblauskui ir Kirkienei, nes prie Saso pavardės dingo autorystės kopiraitas ©. Sasui pasirodė to maža: jis teigia, kad pažeisdami jo autorines teises, naujieji autoriai pakeitė knygos struktūrą – Kirkienė savo 8 pozicijų šaltinių sąrašą sujungė su 200 pavadinimų Saso bibliografija, taip sąrašas pasidarė bendras…

Be viso to, kaip siaubingas nonsensas pasirodė, P.Saso laiško redakcijai pabaigoje pridėta Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus Rimanto Karecko rašto fotokopija, kuriame leidyklos vardu atsiprašoma, dėl visų nesusipratimų, suverčiant kaltę kitiems autoriams ir leidyklai „Baltija Druk“.

Šito net baisiausiame sapne neįmanoma susapnuoti. Gerbiamas Alfredas Bumblauskas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiaus, Belgijos (nieko sau!) Karūnos ordino Komandoro kryžiaus, trijų Lenkijos kryžių kavalierius (iš viso 5, prašom atleisti, jei kokį ordiną praleidau), o dar visokių valstybinių komisijų, skirstančių, dalijančių, gaunančių narys… Vagis?! Tai neįmanoma, toks žmogus negali būti nė pakaltinamas.

Kaip šviesos spindulėlis nuskambėjo žinia, kad išganingasis nesenkančio iždo Lietuvos URM-as finansavo dar vieną projektą, kuriame dalyvavo gerb. GB ir kiti ne mažiau gerbiami istorikai. Knyga vadinasi kukliai, paprastai: „Lietuvos istorija“, ir pristatyta kaip būsimas aistrų ir diskusijų objektas ne tik Lietuvoje, bet ir, tikriausiai,  visose pasaulio ambasadose. Taip pasakyta todėl, kad atkaklūs maironininkai ir šapokininkai neketina nusileisti.

Man, mums, trūksta žodžių (tikiuosi ir jums, gerb.  skaitytojau)! Mes privalome apginti. Mes turime protestuoti, eiti į gatves ir aikštes. Ir jeigu negalime protestuoti oraliniu būdu, protestuokime hipertekstiškai: rašykime laiškus – prezidentei, premjerui, seimui, prokuratūrai… Taigi, nuteis. Tokį žmogų… Turėkime vilties…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  2. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  3. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  4. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  5. Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje)
  6. A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
  7. Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių
  8. R.Čekutis. Panerių istorijos parodija
  9. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  10. A.Andriušaitis. „Ekzekutorius“ – šiurpi žudiko išpažintis
  11. R. Gajauskaitė. Okupacija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 37

  1. Idėja says:
    9 m. ago

    jei jau GB patiko AK išdaigos paleidžiant lietuvos belaisvius vien apatiniais, tai gal pani GB nesupyks jei pagave kovo 11 vien apatiniais pravarisim Gedimino aikšte.Na ne od morza do morza, bet vis šiektiek.

    Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      Do Warszawy, arba do dupy…

      Atsakyti
  2. Inga Baranauskienė says:
    9 m. ago

    Sasas – ne vienintelis ukrainiečių istorikas, nukentėjęs nuo Bumblausko ir co. Panašų nutikimą praeitą pavasarį pasakojo Jelena Rusina. Žodžiu, fabrikėlis įsisukęs. Gerai, kad nors pradėta traukti faktus į dienos šviesą.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      ne Ukrainieciu, o Galieciu arba Galiciju

      Atsakyti
      • Inga Baranauskienė says:
        9 m. ago

        Ne galiečių, bet haličėnų, jeigu tamstai taip norisi. Bet p. Rusinai tai netinka – ji iš Kijevo, o ne iš Haličo.

        Atsakyti
        • Prusas says:
          9 m. ago

          halicas yra per slavizmo prizme perejes Galijos vardas kuris sutinkamas dar Herodoto istoriniuose pasakojimuose, taip kad neverta uzbrezti ivykiu ties Vilenzciznos ikurimu ir is to laikotarpio imti zemiu, daiktu bei zmoniu vardus laikant juos pirminiais

          Atsakyti
        • Prusas says:
          9 m. ago

          betgi as ir nekalbejau vien tik apie Galija ar Galeja, as kalbejau apie Ukrainos vardo gavima

          Atsakyti
          • Nors... says:
            9 m. ago

            Pimiausia tai nors “apsirengtum” lietuviškai – nedarkyk kalbos, rašyk lietuviškomis raidėmis.

          • Prusas says:
            9 m. ago

            as nesu rastininkas, as – ziniu pateikejas

          • Kažin says:
            9 m. ago

            Matosi, kad neraštingas “raštininkas” – net nesupranti, kas parašyta…

          • Prusas says:
            9 m. ago

            na reikia atidziau skaityti…daznai pasideti kablelius pagal konteksta ir pan. as nesiruosiu kitaip rasyti taigi teks jums tenkintis tokiu rasymu koki pateiksiu

  3. G.P. says:
    9 m. ago

    Šitą straipsnį reikia platinti visur, kur tik įmanoma.

    Atsakyti
  4. Kaunietis says:
    9 m. ago

    Gėda prieš Ukrainą. Gėda dėl tokios Lietuvos…

    Atsakyti
  5. Algimantas says:
    9 m. ago

    Jau seniai matom, kad GB persidavėlis, bet kad dar ir vagiliauja? OHO tipelis – nejaugi jam už tokius mokslinius darbus kaimynai dar mažai sumoka?

    Atsakyti
  6. A.S. says:
    9 m. ago

    Dėkui autoriui. Tas Jūsų aprašomas GB typelis daro gėda. Ir kuo jį vaikystėje maitino, ką jam skaitė vakarais tėveliai? Maironio jis tikrai negirdėjo…

    Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      argi Gejui Bernui gali rupeti koks nors Maironis?

      Atsakyti
  7. gintas says:
    9 m. ago

    Puikus tekstas, aukštos kokybės sarkazmas.

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Lenkų dievo kiaulinis šnipas.

    Atsakyti
  9. savas says:
    9 m. ago

    Kas tas bumbliauskas nežinau,man tai-0,o Toporovą žinau ir man atrodo šiam žmogui laikas LIETUVOJ pastatyti paminklą,ar kitaip JĮ pagerbt,………………………

    Atsakyti
    • Kažin says:
      9 m. ago

      Manau taip pat – V.Toporovo neįamžinimas iki šiol yra didžiausias valdžių kultūrinio neišmanymo faktas, gėdingas apsileidimas.

      Atsakyti
  10. Kažin says:
    9 m. ago

    Bet, berods, Bumblausko komsija yra neseniai ir Landsbergį apdovanojusi, tai gal raginti jį atsisakyti tokio žmogaus komisijos duoto apdovanojimo.
    O šiaip tai klausimas dėl autorystės klastojimo ir lėšų panaudojimo yra Valstybės kontrolės ir prokuratūros kompetencijos, taigi reikia reikalauti Prokuratūros pagal straipsnyje pateiktus faktus pradėti ikiteisminį tyrimą.

    Atsakyti
  11. suvalkietė says:
    9 m. ago

    Dar vadinasi žemaičiu. Gėda turėtų būti visiems žemaičiams dėl tokio savo kraštiečio.

    Atsakyti
  12. lietuvis says:
    9 m. ago

    Įdomu kodėl gerb. Marius Kundrotas nepanoro pagerbti šio mūsų didžiavyrio savo “inkvizicijos” lauže, išbraukęs jį iš siūlymų sąrašo?

    Atsakyti
  13. daiva says:
    9 m. ago

    L.V.Medelio straipsniai visada teikia visapusišką skaitymo malonumą: ir aktualūs, ir tikslūs, ir elegantiškai sarkastiški. Ir dar, kaip jau darosi ypač reta pastaruoju metu mūsų žiniasklaidoje, išlaikoma didžiulė pagarba skaitytojui. Laukiame jūsų straipsnių.

    Atsakyti
  14. Prusas says:
    9 m. ago

    na uz koki 1000 litu ir as per savaite toki Gejaus Berno puslapi sukurciau

    Atsakyti
  15. Prusas says:
    9 m. ago

    Chatyne ir Katyne (kautynes), Smolenskas ir Smalininkai (smalinimas), Mazeikiai ir Mozhaiskas (mazas), Chelmas ir Kulmas (kelmai), Trakai ir Trakija (traukimas), Leipalingis/Liepiskiai ir Lipeckas (liepa) yra senosios Lietuvos etnines zemes

    Atsakyti
  16. Prusas says:
    9 m. ago

    kas nezino tai Gejus Bernas (Gay-Bern) yra zymus mokslininkas gamtos mokslu srityje

    Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      Gay-Berne

      Atsakyti
  17. p.s. says:
    9 m. ago

    Labai jau A.Bumblauskui smagios lenkiškos premijos ir lenkiški medaliai.

    Atsakyti
  18. Marta says:
    9 m. ago

    na, paspaudžiau aš tą nuorodą į “Virtualus istorinis Vilnius” ir, o siaube, papuoliau ant straipsnio: “Kuris vilnietis labiausiai išgarsėjo pasaulyje – Oginskis, Dzeržinskis ar Zappa?” Pamaniau, kad tai jumoras. Kurgi. Bandoma skaitytojui įteigti mintį, kad kraugerys, teroristas, KGB įkūrėjas ir lietuvninkų naikintojas Dzeržinskis buvo vilnietis, suprask – lietuvis… iš tokio teksto.
    Nors iš tikrųjų tai iš Minsko atvykęs lenkų plikbajoris, kurio šeimos herbe juodas erelis ir liudija jo tikrąją kilmę, nes LDK bajorų herbuose nebuvo juodo erelio. Dzeržinskis iš tikrųjų mokėsi Vilniaus gimnazijoje, bet buvo išmestas ir kaip ir dauguma žinomų nevykėlių, na kaip ir mokslų nebaigęs geležinkelių plėšikas Stalinas, ar kad ir kaip mūsų Paleckis, tapo revoliucionieriu. Kas nemoka kurti, tas griauna ar iš kitų atiminėja.

    Daugiau įrodymų nė nereikia. Nereikia būti tautininku, kad pasipiktintum tokiu akiplėšišku melu, kurio tikslas – klaidinti pasaulį.
    Labai gaila kad Lietuva prarado tokį žemaitį kaip Bumbliauskas. O juk toks charizmatiškas ir gražus vyras buvo. Visos mergos buvo jį įsimylėjusios Istorijos fakultete. Gerai pamenu, nes studijavau kaip tik tada, kai jį paskyrė į dekanatą, berods Andropovo laikais. Bet laimėjo didžiojo žemaičio širdį lenkaitė. Jos tėvai turėjo nuosavą didelį namą prie Dzeržinskio g.Putnos sustojimo tarp daugiauksčių… viename iš jų aš tada gyvenau, o mano draugė nuomavosi garažą A.B. uošvių kieme. Tadėl ir žinau, kad šios unijos tarp lenkės ir žemaičio garbei gimusi duktė buvo pavadinta JOGAILĖS vardu.

    O tai dar kartą patvirtina kaip asmeniškumai nulemia požiūrį į istoriją ir kitus politinius motyvus. Mišrios vedybos – štai jums ir naujas internacionalistas. Viskas labai paprasta. Todėl ir revoliucionieriai bolševikai siekė būtent tokių kraujo garantijų: apvesdindavo lietuvius komunistus su savo dukromis. Beje, kas buvo Paleckio senelė?

    Atsakyti
    • suvalkietė says:
      9 m. ago

      Labai ačiū už vertingą informaciją. Dabar viskas aišku iš kur šiam žemaičiui tokia meilė Žečpospolitai. Bet juk Pilsudskis irgi buvo iš Žemaitijos.

      Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Matyt šnipas dažnai atkartoja tai, ką nugirsta iš zlotinių uošvių.

      Atsakyti
  19. Zalieska says:
    9 m. ago

    Manau,kad šioje nuotraukoje Bumbeliauskas bando nusakyti, kad ruošiasi lenkų pagalba( lenko ranka padeda ant jo kaušo laikyti karūną) tapti Jogaila II .Sakmė tokia, kad tvirtas lietuvos žemaitis krito prie lenkiškos skylės.

    Atsakyti
  20. Klajūnas says:
    9 m. ago

    Taip, Zalieska. Nori malonumų, tai čiulbėk pagal dūdelę.

    Atsakyti
    • Zalieska says:
      9 m. ago

      O su ją galima 100 kiškių sukviest?

      Atsakyti
  21. arvydas damijonaitis says:
    9 m. ago

    Kodėl nutylimas RAUDONŲJŲ NACIŲ (NKVD-KGB,50 proc. žydų tautybės nusikaltėliai, lietuvšaudžiai ) siaubas? Gal todėl, kad žydams verslininkams Holokausto tragedija tapo bizniu.? Raudonųjų nacių nusikaltimų mastai šimteriopai didesni nei rudųjų nacių..Po 1945 metų Lietuvoje raudonieji naciai sunaikino milijoną lietuvių, Ukrainoje,1932-33m.,ginkluotos Kremliaus akcijos „HOLODOMOR“ metu, jie badu numarino 11 milijonų ukrainiečių. Tuo metų Kremliuje darbavosi 80 proc. žydų tautybės nusikaltėlių.

    Atsakyti
  22. Sviestas sviestuotas says:
    5 m. ago

    „[…] gerb. Bumblauskas (toliau patogumo dėlei vardą trumpinsime – GB) “

    „Gerbiamam GB okupacijos terminas nepatinka […]“
    „[…] gerb. GB kukliai užsiminė,[…]“
    „[…]gerb. GB kritikai nesiliovė […]“ ir t.t.

    Taigi, prašosi dar viena santrumpa – GGB (gerb. gerb. Bumblauskas = gerbemiausias Bumblauskas).

    Atsakyti

Komentuoti: Prusas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

2022 05 24
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

2022 05 24
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

2022 05 23
Karas Ukrainoje | Alkas.lr ewkrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 22 12:40

2022 05 22
Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos

Ukrainiečių gyvūnai Lietuvoje dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

2022 05 19
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
Kultūra

Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą

2022 05 25
Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
Gamta ir ekologija

Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos

2022 05 25
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  • Lietuvos moksleiviai drauge su kitais europiečiais jungsis į tarptautinį Europos kino klubą
  • Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 686; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 636; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 626; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 447; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis peržiūrėta: 267; komentarų: 0
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 260; komentarų: 7

Kiti Straipsniai

A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 24
3
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Delfi 2022 05 22 paskelbė žinutę, jog Vokietijos intelektualai laišku paragino Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos politikus neteikti Ukrainai ginklų, nes...

Skaityti toliau

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

by Kristina Aleknaitė
2022 05 24
1
700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių. Šiandien...

Skaityti toliau

Prezidentas vyksta į Davoso ekonomikos forumą

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Gitanas Nausėda gegužės 23-25 dienomis Šveicarijoje dalyvaus Davoso pasaulio ekonomikos forume, kuriame pasaulio politikos ir verslo lyderiai aptars padėtį, susiklosčiusią...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

Kitas straipsnis
Liejamos žvakės | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Vasario 2-oji – Perkūno diena

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai