Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

www.alkas.lt
2013 01 10 12:33
19
Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“

V.Savukyno knygos viršelio fragmentasKodėl Rykantų bažnyčia buvo užburta ir kodėl tuo buvo taip tikima, kad net kunigai joje nelaikė mišių? Kokias paslaptis slepia piktasis ponas Čičinskas? Kokiais lietuviais galėjome tapti ir kodėl tapome tokiais, kokiais esame? Atsakymai į šiuos klausimus – LRT laidų vedėjo Virginijaus Savukyno knygoje „Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII – XIX amžiaus Lietuvoje“.

„Knygoje prikeliamas iš užmaršties tas reikšminis pasaulis, kuriame XVII-XIX amžiuje gyveno ir pagal kurį orientavosi lietuvių bendruomenė. Iš mitų ir fantastinių pasakojimų atkuriami kintantys „savojo“, „svetimojo“ ir „kito“ santykiai. Parodoma, kaip įsivaizduojama tautinė tapatybė buvo grūdinama įkaitusioje istorijos kalvėje“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas, Vilniaus Universiteto profesorius Kęstutis Nastopka.

Iš pirmo žvilgsnio skirtingas temas – Rykantų bažnyčios istorija, Čičinsko legenda, „bambizo“ figūros, XIX amžiaus nacionalizmo formavimasis ir t.t. – jungia bendra tapatybės tema: kaip skirtingais laikotarpiais bendruomenė apibrėžia savus ir svetimus. Knygoje parodoma, kaip buvo pereita nuo konfesinės prie kalbinės lietuvių tapatybės.

„V. Savukyno lietuvių tapatybės istoriniai ir semiotiniai tyrinėjimai parašyti kaip tik laiku. Jie atveria sudėtingus pokyčius santykiuose tarp kalbų, religijų, luomų, neprarandant pagrindinio klausimo: kaip tęsiasi tautos tapatybė, kaip ji išsilaiko ir kaip ją reikia toliau išlaikyti. Tai išsamus ir dabarčiai reikalingas įnašas“, – sako Ohajo (Ohio) universiteto profesorius Algis Mickūnas.

Tai jau antroji kultūros antropologo išsilavinimą turinčio V.Savukyno knyga. 2004-aisiais išleistoje knygoje „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai“ jis analizavo politinių mitų atsiradimą ir įsigalėjimą. Lietuvių tapatybės temas V. Savukynas nagrinėjo ir kelerius metus rengtoje televizijos laidoje „Tapatybės labirintai“, už kurią buvo apdovanotas žurnalistine premija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje pristatoma V.Žuko knyga apie Molėtų kraštą
  2. Išleista knyga apie marginimą – tekstilės dažymo teoriją ir praktiką
  3. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  4. Trakuose bus pristatyta R.Dichavičiaus knyga „Laisvės paženklinti“ ir fotoparoda
  5. „Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą
  6. Atnaujintas Kernavės muziejus skatina didžiuotis Lietuvos istorija
  7. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  8. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  9. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  10. Trakai kviečia susipažinti su Lietuvos karo aviacijos istorija
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  13. D.Lavrinovičius: mokytis lietuvių kalbos reikia
  14. Lietuvos istorija pristatoma trijuose Europos miestuose
  15. Rašyti – tai kopti į kalno viršūnę
  16. A.Šileikos romano „Pogrindis“ lietuviškas vertimas jau iškeliavo į spaustuvę
  17. Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią
  18. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  19. A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
  20. Žmogaus teisių stebėjimo institute vyks diskusija apie liberalizma ir patriotizmą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. artojas says:
    9 m. ago

    as kazkaip abejoju,kad toje knygoje rasime ka gero.. ypac kai vakar paskaiciau sita… http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/virginijus-savukynas-net-vincas-kudirka-gedijosi-savo-lietuviskai-kalbanciu-tevu-599-294767 asmeniskai man, tai liudna del tokiu dalyku..

    Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      Kam liūdėti dėl mėšlo?

      Atsakyti
      • suomis says:
        9 m. ago

        Man labiau liūdna, kad alkas visoiių glušių rašliavas retransliuoja.

        Atsakyti
  2. Pikc says:
    9 m. ago

    Na, mano galva, Savukynas yra toks veikėjas, kurio darbus reiktų vertinti panašiai, kaip Š..Liekio.

    Atsakyti
  3. Galindas says:
    9 m. ago

    Nereikia liūdėti, Artojau, o reikia veikti. Juk išlieka tik kovojanti valia – tuo vadovavosi Vincas Krėvė ir sukūrė nuostabius paveikslus. LIETUVIAI NUO 19 A. PRADĖJO KOVOTI: IDĖJOMIS, SUKILIMAIS IR T.T. Tai Fridriko Nyčės idėja, ji veikė Krėvės kūrybą. Juk 17 a. prasidėjo intensyvus lietuvių iš viso baltų asimiliacijos periodas, kur ypač darbavosi Lenkija Jei 16 a. pabaigoje Daukša ir kiti leido lietuviškas knygas tai 17 a. literatūra jau buvo maišyta lenkų-lietuvių kalba maldaknygės leidžiamos. IŠ kunigaikštystės kanceliarijos buvo išstumta lotynų laba ir pakeista lenkų, nors pati Lenkija ir toliau naudojo lotynų kalbą. Įdomu ar Savukynas apie tai rašo.

    Atsakyti
  4. Šiuolaikinis says:
    9 m. ago

    V.Savukynas:
    “Kai tik buvo iškelta mintis, kad lietuvių tautai priklauso tik tie, kurie moka ir kalba lietuviškai, tai liudijo, kad prasideda kova dėl lietuvių vardo. Juk visi žinome, kad anuomet save lietuviais vadino ir lenkiškai kalbantys bajorai. Beje, knygoje keliu mintį, kad jų tapatybė taip greitai nunyko ne vien dėl polonizacijos, bet ir todėl, kad lietuvių vardą galutinai monopolizavo lietuviakalbiai.”

    Ne lietuviakalbiai monopolizavo lietuvio vardą,bet savaime suprantama logiška tiesa.Juk žmogų dvasiškai apibūdina jo pasaulietinė kultūra,išpažystama religija ir politinė pasaulėžiūra,bet ne jo kilmė.Tautybės sąvoka būtent ir yra skirta apibūdinti konkretaus žmogaus dvasią pasaulietiniu aspektu,o jo protėviai čia nei prie ko.Taip tautybės sąvoką supranta praktiškai visos šiuolaikinės Europos tautos,neišskiriant ir pačių lenkų.Taigi lenkiškai kalbančių bajorų tariamai lietuvišką tapatybę „sunykdino“ ne lietuvakalbiai,bet šių bajorų gilesnis mąstymas,atsakant į klausimą“kas yra žmogaus tautybė?“.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    9 m. ago

    Kokio mentaliteto yra Savukynas, ar jis gali ką nors gilesnio, nemiesčioniško pasakyti, galime spręsti iš jo vedamų laidų, jų lėkštumas, paviršiškumas neišpasakytas. Taigi tikėtina toks yra ir jo kalbėjimas apie lietuvių tapatybę knygoje.
    Beje, šioje informacijoje taip ir nėra pasakyta, kągi jis tokio pasakė apie lietuvių tapatinimąsi.
    Iš jo ko kito, kaip pagiedojimo Lenkijai, atrodytų tikėtis neturėtume. Galbūt rinkdamasis su Lenkija susisiejusias temas tikisi, kad pagaliau Lenkija ims ir jam kabinti ordinus už lietuvių “tapatinimus”…, kaip Bumblauskui, Gelūnui, kitiems tapatintojams…

    Atsakyti
    • Kažin says:
      9 m. ago

      Manau atvirkščiai negu “Šiuolaikinis”, kad lenkiškai kalbančių bajorų lietuvybę “sunykdino” ne gilesnis, o lėkštesnis šių bajorų mąstymas.

      Atsakyti
  6. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    9 m. ago

    “Dėl lietuvių vardo monopolizavimo lietuviakalbiais” ?! O kaip gali būti kitaip?!
    Šaltiniai liudija, kad nuo pat lietuvių krikšto 1387 metais mūsų krašte buvo sunaikintos mūsų protėvių šventyklos ir užgęsinti visi aukūrai. Senųjų šventyklų vietoje, iš šių statinių akmenų, buvo pastatytos naujojo tikėjimo šventyklos.
    “Krikšto” metu buvo sunaikinti ir visi rašytiniai šaltiniai bei raštas. Taip mes “praradome” istorinę atmintį.
    Ačiū mūsų M.Mažvydui, S.Daukantui, K.Donelaičiui, J. Basanavičiui ir kitiem didžiavyriams, kurie atgaivino šią atmintį ir kurie padėjo pamatus mūsų lietuviškai dvasiai atgaivinti lietuvių širdyse ir krūtinėse?
    Ko dėti lenkų sulietuvėję, ar lietuvių sulenkėję bajorai? Neatiduokime kitiems tai, kas per amžius yra iškovota mūsų garbiųjų vyrų!

    Atsakyti
    • ergo says:
      9 m. ago

      Taigi, taigi: lietuviai monopolizavo lietuvių vardą DDD

      Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      ne jusu, o musu, nes jusu yra stolypinas, muravjovas, leninas, uzpaskixas, putinas, ivanas duraciokas

      Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      man tavo visi sitie kliedesiai panasus i kgb projekta iveliant sumaisti i tikrosios istorijos tyrinetoju gretas…net romanovas i tai pasinese…kol kas sito idiotizmo tikslu dar nelabai atseku bet ausys jau matosi

      Atsakyti
  7. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    9 m. ago

    V.Savukynas rašo:”Kokia lietuvių tapatybė buvo iki krikšto, sunku pasakyti. Turime mažai istorinių šaltinių. Tad jei norime šį klausimą rimtai tyrinėti, reikėtų pasitelkti mitologijos tyrimus ir, be abejo, semiotiką, nes antraip ši problematika bus labai sunkiai išsprendžiama”.
    Visiškai sutinku su Tamsta. Šią srytį niekas mūsuose netyrinėjo ir, mūsų laikais, bent jau specialistams, neleidžiama net artintis prie šios temos. Kitaip jie neteks visų titulų, apdovanojimų ir duonos. Ši tema buvo TABU sovietiniais laikais, tokia pat yra ir mūsų laikais. Būtent todėl neranda pripažinimo ir mano atrasti III-sis ir IV-sis geofiziniai dėsniai, kadangi jie yra atrasti per mūsų ikimindauginę praeitį. Pripažinųs mano pasaulinio lygio atradimus, privalėtų pripažinti ir garbingąją mūsų ikimindauginę praeitį, apie kurią Tamsta ir kalbi.
    Tamsta rašai toliau:”Kaip kito lietuvių tapatybė po krikšto – irgi labai įdomus klausimas, bet absoliučiai netyrinėtas”. Kila tas pats klausimas -kodėl netyrinėtas? Atsakymas tas pats- iki šių laikų galioja TABU!
    Suprantama, tyrinėjant mūsų praeitį, peršokti per šimtmečius ir palikti juos visiškai netyrinėtus, yra nusikaltimas prieš mūsų praeitį, prieš mūsų protėvius, kurie žuvo dar didesnio genocido metu nei tai buvo Stalino laikais.
    O jeigu šia tema ir parašoma kokia knyga, tai ji neverta ir surudijusio skatiko, nors ją parašė ir turintis net profesoriaus vardą!

    Atsakyti
    • ergo says:
      9 m. ago

      Abu prajuokinot. O kokia buvo lenkų tapatybė iki krikšto? Arba vokiečių? Arba romėnų? Pirma užduodamas idiotiškas klausimas paskui liejamas prakaitas “moksliškai ” įrodinėjant

      Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      tai parasyk tuos visus savo atrastus 4 desnius…tik kiekvienam skirk po 4 sakinius ne daugiau nes nieks neskaitys

      Atsakyti
  8. Saulės vilna says:
    9 m. ago

    Iki krikšto lietuviai save vadino vardu, kuris skambėjo “žimonys/žmonys” ar “žimogos/žmogos”, kurie lygintini su dabartiniu lietuvių kalbos žodžiu “žmonės”. Tačiau lietuvių tarmėse šis žodis skambėjo ir su pradiniu š/s, t.y. “šimonys”/”simonys” ar “šimonys”/simogos, o taip pat be šių pradinių garsų, t.y. tik “monys” ar “mogos”. Dar seniau lietuviai save vadino “tautais/”taučiais”, kas tais laikais reiškė tą patį, ką vėliau imta vadinti bajorais.
    Tiek taučiai, tiek žmonės yra lietuvių kalbos žožiai. Taigi, lietuviai save tapatio kaip taučiai, vėlau kaip žmonės ir pagaliau Mindaugo laikais pereita prie dabartinio vardo – lietuviai.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      simonys nuo zydisko vardo simonas, tad netikiu tavo visais siais isvedziojimais

      Atsakyti
  9. arvydas damijonaitis says:
    9 m. ago

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
    • jutas says:
      1 m. ago

      Lietuvos istorijos vagystės vyksta be paliovos. Štai iš interneto buvo ištrintas Pandėlio baudžiauninkų himnas. Pakeistas Pandėlio apylinkių žalumos grožiu, pavadinant tai himnu.Baudžiauninkų vargų aprašymo nebeliko. Mat prisireikė nulakuoti poną.

      Atsakyti

Komentuoti: Pikc Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai

Tarptautinė kokteilių diena: istorija ir receptai

2022 05 13
Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį

2022 05 13
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centuose daugės paslaugų

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
Lietuvoje

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
  • Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
  • G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui
  • J. Zvonkuvienė. Apie žemaičių mešką

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 490; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 478; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 469; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 452; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 382; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 367; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

by daiva
2022 05 18
0
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Pranešimas skaitytas  2022 m.  gegužės 13 d. Lietuvos  nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje vykusioje  mokslinėje  konferencijoje  „Neginkluotas  pasipriešinimas:  prielaidos, patirtys, retrospektyva...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
5
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Aplinybių galia apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai