Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2012 10 29 23:05
46
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.
Velinės | V.Daraškevičiaus nuotr.

Spalio mėnuo – vėlių metas. Tuo metu dažniau lankome kapus, tvarkome juos ir gražiname – ruošiamės svarbioms apeigoms. Lietuvių Vėlinės arba Ilgės yra seniausia mūsų protėvių minėjimo šentė. Praeityje metų bėgyje protėviai buvo paminimi net keletą kartų. Šiandien tai sutraukta tik į lapkričio pirmą ir antrą dienas. Bažnyčia lapkričio 1-ąją yra paskelbusi privaloma švente – Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. Tačiau tradicija yra žymiai senesnė ir dažnam lietuviui labiau rūpi paminėti savo mirusiuosius.

Vėlinių prasmę giliai ir prasmingai apsakė G.Beresnevičius: „Vėlinės yra didžiulė atodanga, mirusiųjų tėvų ir protėvių išžengimas mūsop. Prasiveria amžinybės vartai ir pro juos dar syk pamatome, patiriame didžiulės meilės srautą, prieš kurį turime išstovėti, išbūti, degindami žvakutes ir jausti – jie mus tebemyli, tokius, kokie mes esame. Kiekvieną sunkesnę savo gyvenimo akimirką patiriame jų pagalbą, paramą, jie yra ir jų buvimas realus, kaip ir gyvųjų dalyvavimas“.

Šiandien mes savo protėvius dažniausiai suvokiame, kaip artimiausius – tėvus, motinas ir prosenius. O juk ta „didžiulė atodanga“  yra ištikrųjų labai didžiulė. Romuviečiai jau prieš keletą dešimtmečių atgaivino paprotį lankyti pilkapius miškuose.

Švenčionėlius supa pušynai, kuriuose kūpso šimtai pilkapių. Tai tikras milžiniškas kapinynas, gentainių užmirštas jau prieš keletą šimtmečių. Romuviečiai lanko tuos pilkapius, uždega daugybę žvakių, gieda mirusiųjų minėjimo giesmes. Mes žinome tik tiek, kad ten ilsisi senosios Lietuvos kūrėjai, pradininkai.

Bet reikia nepamiršti pagerbti ir senuosius vadus. Pakeliui į Švenčionėlius prie Liūlinės dunkso milžinkapis – didžiulis 30 ar 40 metrų skersmens pilkapis. Jis dar netirtas, bet neabejotinai saugantis svarbų, gal Nalšios valdovo kapą.

O kur mūsų didžiųjų Lietuvos valdovų kapai? Gediminas, Kęstutis ir kiti valdovai tikrai buvo didieji, valdę galingą ir plačią Lietuvą. Pasaulio valdovai visada stengėsi įspūdingai įsiamžinti, statydamiesi sau mauzoliejus ar įspūdingus antkapius. Bet mūsų karalių įamžinimo tarsi nėra. Vilniuje yra Gedimino kapo kalnas, bet tai ko gero tik legenda. Gal būt atsakymą galima rasti mūsų senojoje religijoje? Romuviečiai kiekvieną sekmadieninį 17 valandą renkasi ant kalno ir uždega pagarbos mūsų valdovams ugnį.

1983 m. archeologas Vytautas Urbonavičius Obelių ežero pakraštyje (Ukmergės raj.) aptiko daug degintinių palaidojimų liekanų – papuošalų, kaulų, angliukų. Viskas buvo po vandeniu. Archeologas tuomet iškėlė spėjimą, jog čia buvo laidojami sudeginti mirusieji. Tik neseniai archeologai rado dar panašių palaidojimų vandenyje. Vykintas Vaitkevičius su Laurynu Kurila 2011 m. paskelbė straipsnį „Mirusiųjų deginimo papročio refleksijos: padavimas apie Migonių piliakalnį“. Straipsnyje cituojamas 1888 m. E.Volterio užrašytas padavimas apie Migonių piliakalnį, kuriame sakoma: „Kai kas iš šeimos numirdavo, uždegdavo ant piliakalnio viršūnės laužą ir jo kūną sudegindavo, kūno pelenus, jei mirusysis buvo šaunus, narsus ir naudingas šeimai ar giminei pats vyriausias mesdavo į upę, o tada visi dalyvaujantieji gerdavo vandenį, kad atmintų jį ir kad mirusiojo narsa pereitų  į likusiuosius“.

Vykintas Vaitkevičius eilę metų gilinasi į „vandenų archeologiją“, rengia ekspedicijas Neries pakrantėmis. E.Volterio užrašytą padavimą jis laiko papildomu įrodymu, jog po sudeginimo mirusieji buvo laidojami vandenyje. Visai taip, kaip tai daroma šių dienų Indijoje.

Toks lietuvių senovės laidojimo būdas paaiškina, kodėl archeologai Lietuvoje daugelyje vietų neranda jokių palaidojimų, tarsi ten niekas negyventų.

Vanduo – tai gyvybės pradžių pradžia. Mūsų liaudies dainose vanduo minimas dažniau negu ugnis. Vanduo senojoje lietuvių pasaulėjautoje gal buvo dar svarbesnis nei ugnis.  Beveik kiekvienoje liaudies dainoje teka upės, upeliai, mirga jūros marios ir pan. Sakmėse viskas prasideda vandenyse, taip ir žmonės gimsta vandenyje, o po mirties vėl turi susiliesti su vandeniu. Vandens pasaulis buvo tarsi kitas pasaulis, bet jis buvo gyvybiškai ir sakrališkai susijęs su žmonėmis.

Laidojimo vandenyje užuominų galima rasti ir liaudies dainose. Aukštaičių dainoje sakoma: „Vai kad aš plaukiau per jūres marias, per jūres, per mareles. Kuo tolyn plaukiau, to gilyn grimzdau, vis drumstus vandenėlis…“ Kitoje dainoje sakoma: „Leidžiau vainikų gilion Dūnelėn; Vainikų ėmė ir pats nuskendo. Buvo mergelė marių kuojelė, buvo pajaunėliai marių ešerėliai, O muzikantėliai sūrūs vėjeliai …“

Vilnius buvo Lietuvos valdovų sostapilė. Čia Šventaragis įkūrė svarbiausią šventvietę.

Lietuvos metraštyje rašoma: „Ir pasirinko didysis kunigaikštis Šventaragis labai gražią vietą girioje prie Neries, kur Vilnia įteka į Nerį, ir prašė savo sūnų Skirmantą, kad toje vietoje būtų įtaisyta ugniavietė, kurioje jį mirusį sudegintų“.

Galima manyti, jog mūsų didžiųjų valdovų kapai Vilniuje yra  vandenyje – Neryje ar Vilnelėje. Tad nueikime Vėlinių metu ant upės kranto ir pagerbkime mūsų valdovus mintimis arba tinkama giesme.

Apeiginė folkloro grupė „Kūlgrinda“ – „Rauda Gediminui“:
[mp3 url=”https://alkas.lt/uploads/2012-10-29-j-trinkunas-paminekime-protevius-ilgese-ir-velinese/12-Rauda-Gediminui-Kulgrinda.mp3 ” width=”350″]

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  2. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  3. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  4. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  5. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  6. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  7. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  8. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia
  9. M. Nargėlaitė. Apie Ugnies reikšmę atgimimui
  10. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)
  11. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  12. Kelias į anapus: per žemę, ugnį ar vandenį
  13. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  14. Rasos šventės kelias (audio)
  15. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  16. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  17. V.Lukšas. Helovino tradicijos grąžina gyvybę mūsiškėms
  18. R.Regelskytė. Ar reikia numirti, kad patektum į Rojų?
  19. A. Patašius. 1956 metų Vėlinės Kaune
  20. J. Vaiškūnas. Vėlių ženklai ir Vėlių Tauta
  21. Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia į Vėlines Dvarciškiuose
  22. Žvakutė ant užmiršto kapo 2010
  23. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  24. Tesujungia mus Šventas Vėlinių vakaras (video)
  25. Baltų Krivulė
  26. Vilniaus Etninės kultūros centras kviečia pagerbti užmirštas vėles
  27. I. Gudmonaitė. Tibeto liepsnų ataidai, Vėlinės
  28. A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią
  29. Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“
  30. Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę

ALKO TURINYS

Pastabos 46

  1. Vaidilosvainis says:
    8 m. ago

    O man patinka mintis, kad protėvių pagonių Lietuvoje kapinių praktiškai nebuvo iš viso, nes artimieji buvo laidojami savo giminės sodybose, be jokių antkapių, o visas papuošimas-pažymėjimas buvo virš kapo pasodintas medelis. Anuometinėj Lietuvoj mums šiandien įprastos kapinės-atitarnavusių kūnų sąvartynai- buvo tik labai jau kur nekur, jose buvo laidojami tik visokie benamiai svieto perėjūnai. Savo Žemę visą gyvenimą puoselėję protėviai pasilikdavo savo išpuoselėtoje Žemėje amžinai.

    Beje, visai neseniai perskaičiau tokią mintį: sodinant medžius sodybose žmonės prisimindavo, galvodavo, detaliai įsivaizduodavo kokį nors mielą, artimą jau mirusį giminaitį. Mirus žmogui, jo sensorika palaipsniui, bet gana greitai dingsta, o jausmai lieka,- tik įsivaizduokite, kaip gali ilgainiui patapt gūdu. Bet žmogaus siela jaučia artimų žmonių mintis, blogos mintys apie ją tą gūdumą didina, geros- šviesina. Tik apie mirusį žmogų paprastai tegalvoja giminaičiai ir tie tik retsykiais. Nes žmogus apie mirusius negali galvoti nuolat. Tai išmanieji protėviai sugalvojo paprasčiausią triuką,- medžiams perduota gera mintis apie išėjusius savo artimuosius yra daug silpnesnė, nei žmogaus, tačiau jį- nuolatinė. O nuolatinė medžių mintis neišvengiamai prišaukia artimųjų dvasią, jie tuomet nuolat gali būti šalia, saugoti, moraliai palaikyti ir tuo pačiu padėti palikuonių siekiams realizuotis… Man ši mintis- nė ne hipotezė, nes per daug graži. O ją juk iš šiandien nėra neįmanoma iš lėto Lietuvoj atgimstančiose sodybose atgaivinti.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Psichodelika. Diagnozės paprašyk pas psichiatrą. Mano darbo ir draugų aplinkoje nesu sutikusi nė vieno panašiai klejojančio žmogaus, įdomu būtų sužinoti, kiek tokių asabų yra Lietuvoje ir kokiomis profesijomis jie verčiasi. Paplaukęs neturėtų būti ką nors vertingo nuveikusi persona…

      Atsakyti
      • Mantas says:
        8 m. ago

        Nelabai Jūs, Amelija, įsiskaitote į senojo prigimtinio mąstymo esmę. Kokiam priklausote tikėjimui, ar esat be jo – visgi reikėtų gerbti kitų nuomonę, įsitikinimus. Anksčiau, ar vėliau kiekvienas mes subręstame ir mąstome apie egzistencijos esmę. Ar vien tik materialiniai daiktai patenkina Jūsų poreikius?

        Atsakyti
        • mrs says:
          8 m. ago

          Kodėl kiekvienas? Suabejočiau, ar kryžiuočių sektantai kada nors subręsta 😉

          Atsakyti
      • G pavardės nesakysiu says:
        8 m. ago

        tamstai vis knieti pasisakyti apie savo aplinką – jei ne paslatis, kur gi taip pavyko įsimuilinti? 😀

        Atsakyti
      • Kęstutis says:
        8 m. ago

        Paprašiau artimųjų, jei numirčiau ar žūčiau, tai mane sudeginti ir pelenus išberti į ežerą… Ir kad man jokių kapų :). Kam žemę teršt… Energetiškai – kapai nepalanki vieta. Vladislovaičio mintys man priimtinos…

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Perskaičius Tavąjį Ugnies ir Vandens tandemą, kyla klausimas, o kodėl ne į tekantį vandenį – kai nuneštų į minėtas jūras mareles? Ar dėl to, kad ežere labiau atsispindi dangystė?

          Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 m. ago

        Pati, kaip galima suprasti iš tavo komentarų, dirbi įstaigoje, dirbančioje prieš Lietuvą?
        Nes viskas, netgi lietuviškos sakmės ir panašūs mintyjimai tau jau atsiduoda blogiu.

        Atsakyti
        • Amelija says:
          8 m. ago

          Sakmės, legendos ir padavimai yra tautosaka, vertintina kaip žodinė liaudies kūryba, atspindinti TO METO požiūrius į tikrovę, aplinką, anuometinį pasaulio civilizacijos suvokimą. Dalis jų leidžia pažinti primityvios gyvensenos ir to nulemtos mąstysenos būklę, bet negali turėti jokios įtakos šiandienos tikrovėje. Palyginimui: juoda katė perbėgo kelią – nesiseks, niežti kairį delną – gausi pinigų… Kas dar tiki panašiais prietarais? Net vadinamieji oro spėjimai pagal senolių pastebėjimus nustojo vertės, nes industrializacija pakeitė klimato formavimąsi. Taigi gyventi sakmių ir pan. pasaulyje – geriausiu atveju psichologinis bėgimas nuo tikrovės. Blogiau, kai tai virsta sąmoningu savęs (ir kitų) apgaudinėjimu. Taip imama artėti prie mąstymo neadekvatumo.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Amelija:
            “Taip imama artėti prie mąstymo neadekvatumo.” “Sakmės, legendos ir padavimai…”

            Jei apie mąstymą, tai, manau, nesugebėsite paaiškinti kuo skiriasi ‘legendos’ nuo ‘sakmių’ ar ‘padavimų’.
            Neiskabinėju prie žodžių, mūsų kalba yra mąstymo priemonė. Svetimų kalbų žodžių įterpimas gadina jūsų mąstymą.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            O kas tau sakė, kad visa tai yra priimama kaip šimtaprocentinė ir neginčyjama tiesa?
            To nėra – kalbama apie gamtajausminę kulktūrą, kuri mus išlaikė per amžius ir tapome seniausia Europos, o gal net viso pasaulio tauta.
            Ir kas sakė, kad dabar yra nustatinėjama yra šimtaprocentinė ir nei kiek neginčytina tiesa?
            To nėra ir dabar.
            Taigi tas santykis tarp žinių ir tikrovės tada ir dabar nei kiek nepaneigia anų žinių, nes mokslas to dar nepaneigė.
            Pvz., spėjimų dėl orų, nes net meteorologai dažnai juos kartoja kaip galimus variantus – ilgalaikių spėjimų meteorologai dar neturi kuo pagrįsti.

          • leitis says:
            8 m. ago

            apie seniausią pasaulio tautą gal nesvaik. daug senų tautų. nereikia rasinių teorijų. jau buvo.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Kodėl rasinių?
            Jus ten, Rasiejoje, ir toliau blūstate ir tokiom pasenusiom sąvokom, o juk istorikų yra seniai nustatyta, kad mūsų kalba yra beveik identiška indoeuropiečių.

          • leitis says:
            8 m. ago

            turbūt neskiri žodžio “rasė” nuo žodžio”rusas” ar “Rusija”. o kas dėl indoeuropiečių, tai tokios kalbos nebuvo ir nėra. tai kalbų grupė ir kiekvienas mokinys tai žino.

          • mykolas says:
            4 mėn. ago

            Amelija, savo mąstymu einate teisinga linkme. Pirma tikrovė, paskui kurią seka papročiai, kažkada tai baigiasi legendomis. Įsivaizduokite akmens amžių, žiemos metą. Miršta žmogus. Kur jį dėti? Šalia gulės, smarvės neapsikęsi, laikysi prie namo – lapės suės. Net ir su šiuolaikiniu kastuvu pabandykite prie -10 laipsnių iškasti jam duobę. Nepavyks. Išeitis buvo rasta. Kai kuriuose ežeruose būdavo neužšalančių vietų (akivarų). Ten ir nuleisdavo mirusius, jei taip žiemą, kodėl to nepratęsti ir vasarą? Taigi, pirmieji palaidojimai būdavo vandeyje. Ilgai žmomių atmintyje išlikdavo prisiminimai – kapų ežeras (mogil’noje), vėlių ežeras (vel’je).

          • Žemyna says:
            4 mėn. ago

            O! Ar ne iš čia kilęs ir BY vietovardis Mogiliovas (miestas)?

      • frankie says:
        7 m. ago

        Profesija IT, amžius <30 m. Vaidilosvainiui pritariu visiškai.
        Na, o kokia gi ta jūsų aplinka, draugai? Kaip atradot alkas.lt?

        Atsakyti
  2. Ženklas says:
    8 m. ago

    Protėvių gerbimas, savos giminės vardų atmintis,bendravimas šventiniu Ilgių ir Vėlinių laiku( šventuoju laiku pagal M. Elade) su vėlėmis per pagoniškas apeigas yra mūsų tautos savastis ir įpatinga jausena. Kryžiaus subiaurotai Amelijai to nesuprast.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Kryžius negali nieko subjauroti. Jis – kančios ir prisikėlimo ženklas. Siūlyčiau paskaitinėti ne tik pseudoistorikų kūrinėlius, bet ir Šventąjį Raštą. Žinoma, jei skaitysite kaip “sakmę”, nieko ir ten neatrasite.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 m. ago

        Tas “Šventasis raštas”, žydelių nokopijuotas nuo įvairių tautų (dar pridedant savo kūrybos), yra ne daugiau kaip pasakaitė saviems iškelti.
        Ir tik.

        Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 m. ago

        Biblijoje dėstoma viena, o derinys su kančios atvaizdu ant kryžiaus išugdo pasąmonėje krikščionių nuožmumą. Galėčiau pateikti daug pavyzdžių apie krikščionių piktadarystes. Vien tai, kad tariamas ‘Kristus’ nukentėjo nuo romėnų o Vatikanas yra Romoje, rodo kokiu tikslu buvo sukurtas ‘ideologinis virusas’ vadinamas krikščionybe. Beje, Biblijos ‘skaitytojai’ įsteigė daug krikščioniškų religijų. Kuri iš jų ‘teisinga’?

        Atsakyti
      • mykolas says:
        4 mėn. ago

        jeigu Kristų būtų pakorę, ką mes šiandien garbintume? Kartuvių virvę?

        Atsakyti
  3. Vincas says:
    8 m. ago

    Smagu, kad jaunimas vis daugiau buriasi, domisi ir dalyvauja panašiuose renginiuose.

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Kiek kažkiek esu pastebėjęs, tai nepasiduodanti baltiškų Dievų dalis – slypi Romuvių sielose, kurios skirtingos, tačiau tobulai vieningos globojant Dievus. Baltiški Dievai ir jų ženklų paveldas šiandienybėje kaip dyvų dyvas tuo gyventi ir žavėtis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      Vilmantai,
      nei dievų, nei mirusių sielų nėra ir niekada nebuvo, nes gyvenimas prasideda gimimu, o baigiasi mirtimi.
      Iš dulkės į dulkę – kaip sako kyžiokai.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Daug ką jie sako, tačiau mes gyvenkim lietuviškai.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          8 m. ago

          Ir aš sakau – lietuviškai, t.y. su sveiku protu ir neišsigalvojant jokių nesamų dalykų, pvz., dievų.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Na, gerai, pabandysiu nuleisti kartelę žemiau konkrečių lietuviškų Dievų:
            Ateis laikas, kai teks tapti ne parazitais ir susigrąžinti simbiotinius santykius su Gamta – kokius palaikė mūsų protėviai senovės Baltai. (Tai ne mano žodžiai). Vadinasi, ateis laikas, kai taps didžiuliu nusikaltimu iš Ąžuolo gaminti kryžių.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Nėra, nebuvo ir nebus jokių dievų.
            Nuo to pradėk ir gyvenimas taps aiškesnis.

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Norint suvokti Dievą reikia pirmiau suvokti save.
            Kai suvoki koks esi nereikšmingas, tai suvoki, kad tavo vertė yra lygi visų kitų gyvybės apraiškų vertei. Nesvarbu ar tai gyvūnas, augalėlis ar vienaląstis – visi mes gavome Dievo dovaną gyvybę.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Na, gerai, Tu, tarkim, iš Dievo gavai, o aš iš Dievų. Tačiau kyla barterinis klausimas, ar todėl reikia lig gyvenimo pabaigos jaustis skolingu?

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Džiaugtis 🙂

          • Bartas says:
            8 m. ago

            Skaitau Jūsų visų mintis ir džiaugiuosi nenuilstančios dvasios kuryba…. gerbiamas Kemblys mano,-kaip supratau,-esąs “toks nereikšmingas”. Mano gyvenimo patirtis rodo,kad žmogus -jo būtis,- esąs toks kokį pats priimi pasaulį ir gimdai troškimus (taikiu ar priešišku)pagal supratimą.. Taigi Pasaulį įgalus pakeisti-sukurti-sutverti. Manau žinote apie minties galią?. Jos įtaką fiziniams v”y”ksmams-Kūrėjo galia mumyse. Stebuklavimas,tai ne man,-sakysite. Kas yra stebuklas?
            Stebuklas, bet koks statistiškai netikėtas naudingas, teigiamas įvykis (vikipedia) .Ko tai susilaikiau nuo savo ,stebuklo, apibrėžimo! “Stebuklais apkvailintais” tamsias būtybes įkalindavo ambicijaas turinčias būtybės. Jos stodavosi ant jų pečių ne iš reikalo ar butinybės ,bet iš juose atrastos tuštybės;garbės,valdžios,padėties,keršto ir t.t Taip tūrėjo atsitikti,tokia yra nepermaldaujamas pusiausvyros dėsnis,.
            Nesumenkinkite savęs! Pasaulyje kriksčionys ir ne tik jie šimtmečiais skiepyjo “draugams” kuriuos aplankė savo religiją. O religija suriša. Mane ir mano šeimą išlaikė dešimtmetį,kol visiškai sužlugdžiusi ją išbarstė po visą pasaulį ką pelenais,ką atskiriant. Bažnyčios uždavinys visais laikais buvo- skaldyti ir valdyti “aklu tikėjimu”. Tuo pačiu modeliu naudojasi ir valdžia. Nepasitikėjimas,nepilnavertiškumas,saviplaka,perdėtas kuklumas,nuožmus nugalėtojas,drovumas,nesantūrumas ir t.t. tokias kraštutines savybes skiepyjamos visą civilizuotą gyvenimą. Būties dovana ne nuo Dievo,o nuo nėra nuo ko,nes būtis negali būti asmeninama. Asmeniname daiktus kuriems galime suteikti dvasinių savybių vardus..Pats žmogus to nesuvokdamas Y-r_a viso jį supančio iliuzorinio pasaulio kūrėjas. . neitikėtinos žinios mus pasiekia kanalais kuriais atiteka savo ribotumo šliuzus atvėrusiems asmenims. Ribotumo pripažinimo pančiai suvaržo labiau nei plieniniai! Tad pažinimas jus išlaisvins. Dalinkimės vieni su kitais dovanomis kurias dykai gauname. Dykai ir atiduokime,nes taip kur kas lengviau eiti per gyvenimą

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Mintis, kad būtis negali būti asmeninama – pribloškianti. Labai labai, be asmeninių asmeniškumų pritariu.

          • Istorikas says:
            8 m. ago

            Pats tik kartoji ir kartoji, kad nėra Dievo ar dievų, bet nepateiki jokių argumentų. Įrodyk savo teiginį (tikėjimą).

          • Bartas says:
            8 m. ago

            Įrodyti,kad nėra dievų?!Pats prašymas yra labai geras,nes protas reikalauja fizines kategorija atitinkačių dalykų-tai yra suprantamų. Kaip galima aiškinti žmogui tai kas nėra jam prieinama,pagal supratimą. Vaikystėje sakydavo- Užauk,o tada matysime….. pasakysiu tik tiek,kad subrendęs pats juoksitės iš savo klausymo. Nėra kur skubėti. Viskam savo laikas,vieta ir saikas.

  5. G pavardės nesakysiu says:
    8 m. ago

    Gal ir taip, bet.. Iš kur taip tiksliai ir užtikrintai žinai?!

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      Paslaptis. 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Kaip sakytų Artūras Gotautas, greičiau ne paSlaptis, o paTirtis.

        Atsakyti
  6. Pilypas ne iš kanapių says:
    8 m. ago

    Gerai kai Amelija pasako savo nuomonę: racionalią, sumaterelėjusią ir sustabarėjusią, 19-20a. išvystytą mintį – tai sukelia diskusiją. Tačiau norėčiau Tavęs paklausti, kaip suvoki virpesių ir masės dvilypumą, kuriuo užpildytas visas eteris ir kosmosas. Iš viso ar gali suvokti elektromagnetinius virpesius ir elementares daleles, būnančias šioje būsenoje tame pačiame sekundės milijardiniame laike?
    Krėvė rašo “Pratjekbudoje”, parašytoje ir išspausdintoje 1913 m. Vilniuje: “Kas aš esu, kad išdrįsau amžinos jaunatvės panorėti, amžino gyvenimo? -Saulės vėmalas esu, dangaus atmata, žemės mėšlas!…” Aš norėčiau būti “saulės vėmalu” ir “dangaus atmata” – elementarių dalelių substancija -siela, kuri ir grįžta į beribį kosmosą po žemiškos mirties. Nejaugi tu nori ir likti tik “žemės mėšlu”?

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Žmogus turi nemirtingą sielą ir trumpaamžį kūną. Dievas jam davė laisvą valią rinktis gėrį arba blogį. Mąstyti 19-20 amžiaus kategorijomis būtų seklu ir neišsamu. Perskaitykit šv. Benedikto regulą, Tomą Kempietį, šv. Teresę Akvilietę. Iš dvidešimtojo amžiaus – Editą Štein. Labai praverstų ir dabartinio Popiežiaus mąstymai, kol jis dar buvo J. Razingeris. Užsidaryti nuo 2000 metų filosofinio lobyno ir svaičioti apie elementarEs(!) daleles, remtis V. Krėvės jaunystės ieškojimais – tai kurti savo pasaulį iš padrikų fragmentų, neigiančių vienas kitą, pritemptų norimai koncepcijai pagrįsti. Dovanokit, atsiduoda horoskopais ir lošimu su antpirščiu prie geležinkelio stoties. Jau geriau nevaidinti vandens užkalbėtojo, o pasieškoti rimtesnių užsiėmimų. Neįsižeiskite, gal Jūs geras statybininkas ar transportininkas, bet filosofas nekoks.

      Atsakyti
      • Istorikas says:
        8 m. ago

        Deja, “Amelija”, būtent tradicinė, dogmatinė krikščionybė, kurią jūs taip uoliai ginate ir propaguojate labiausiai ir atsiduoda naftalinu. Tačiau net ir krikščionybė nėra tokia siaura, kokią jūs pristatote – pasiskaitykitt bent jau Teilhardą de Chardiną. Tada gal suprasit, kad holistinis pasaulėvaizdis, su kuriuo jūs taip uoliai kovojate, nėra svetimas net ir krikščioniškajai minčiai: materijos ir dvasios, sielos ir kūno, dangaus ir pragaro dualizmai, kurie apibrėžia tradicinę krikščionybę (katalikybę), jau nueina į praeitį. Dar labiau tai akivaizdu fizikos, chmijos, biologijos, kosmologijos mokslų baruose. Visi naujausi pasiekimai remiasi holistine pasaulėžiūra. Negi nieko nežinote apie Šeldreiką, Caprą, Bohmą, Prigoginą ir daugybę kitų mokslininkų?

        Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        8 m. ago

        Gamta – vienintelė knyga,kurios kiekvienas puslapis prasmingas.
        Visos kitos knygos bevertės,jau vien,kad jos yra knygos..
        ” Baž­ny­čia pa­gar­biai ver­ti­na įvai­rių tau­tų kul­tū­ri­nį ir et­ni­nį pa­vel­dą. Kaip mo­ko Va­ti­ka­no II Su­si­rin­ki­mas, iš kiek­vie­nos tau­tos pa­pro­čių ir tra­di­ci­jų, iš­min­ties ir mo­ky­mo, me­no ir įvai­rių moks­lo ša­kų Baž­ny­čia pe­ri­ma vi­sa, kas ga­li pa­dė­ti skelb­ti Kū­rė­jo gar­bę, nu­švies­ti Iš­ga­ny­to­jo ma­lo­nę ir de­ra­mai tvar­ky­ti krikš­čio­niš­ką­jį gy­ve­ni­mą (plg. Dek­re­tas dėl Baž­ny­čios mi­si­jų veik­los „Ad gen­tes“, § 22). Šį pro­ce­są Baž­ny­čia va­di­na įkul­tū­ri­ni­mu ”
        Tad Lietuvą toliau “įkultūrina” Vatikanas ir visi jo pakalikai 🙂
        ” Atkūrus Nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. Mergelei Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas. Šis aktas reiškė, jog į Šiluvos Dievo Motinos, nuolat savo užtarimu lydėjusios tautos kelią į laisvę, rankas atiduodamos ir Nepriklausomybės viltys bei lūkesčiai. ”
        Kol nebus anuliuotas paaukojimo aktas,arba pakeistas į “Lietuvišką aktą”,tol Lietuvoje bažnyčios veiks Vatikano,o ne Lietuvos labui..
        Ar Amelija knygos taip užprogramavo,viska matuoti kitų mintimis?

        Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 m. ago

      Amelija:
      “Žmogus turi nemirtingą sielą ir trumpaamžį kūną.”

      Kodėl ‘Sielą’? Gal ‘Vėlę’ ar ‘Dvasią’? Yra ir dar vienas žodis lietuvių kalboje, kuris su paminėtais sudaro asmens sąrangą. Tų, kurie rašė Bibliją, turbūt kalba buvo skurdesnė, jei teigė apie nemirtingą ‘Sielą’.
      Pasmalsausiu, kokia kalba skaitėte Bibliją, ar jos vertalą?

      Atsakyti
  7. mykolas says:
    4 mėn. ago

    Nėra įrodyta, kad, žmogui mirštant, iš jo kažkas ypatingo išeina, palieką kūną. Viskas, apie ką kalbama,įsikalbama, yra siekiamybė, pramanai, kliedėjimai.Tūkstantį kartų pakartotas melas tampa teisybe, juk jūs tą žinote. Dailininkai piešdavo Kristų. Jei kažkas suabejodavo, iš kur dailininkas žino, kaip Kristus atrodė prieš tūkstantį metų, tokiam duodavo per galvą:neabejok, iš aukštybių be žodžių perdavė. Viskas persunkta ir šiandien fantazijomis.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 mėn. ago

      Pr. a. 2-je pusėje fotografas iš ?UA išgarsėjo savo nuotraukomis, kuriose matėsi žmogaus galvą juosiantis šviesos ratilas. Abejoju, ar iki Perestrojkos apie tai viešai kalbėta. O neviešai, per ,,balsus”, bei įv. grupelėse – pasakojo.
      To meto fotografai geriau žino, ar įmanoma buvo su jų turėta technika ką nors tokio sufalsifikuoti. Iš fizikos pusės toks ratilas neturėtų būti neįmanomas, turint galvoje, jog žmogus yra energijos ,,puodynė”, ir jos laukas, tartum apsiaustas, supa jo kūną, ją fiksuoja įv. sveikatą tikrinanti aparatūra. Tik reikia, kad susidarytų šviesos ratilui užfiksuoti reikiamos sąlygos. Akimis kito žmogaus energijos nematome, bet dažnai ją jaučiame, ir mums arba jauku, arba nemalonu šalia būti.
      Kiek pamenu, tas f-grafas aiškino, jog kažkas jį pamokė, kaip juostelę jautresnę padaryti. Ji, berods, net nespalvota buvusi.
      Kitas reiškinys – po žmogaus mirties kambaryje atsirandantis malonus kvapas. Ne tik Šv. Marijos mirties vietoje jis buvo. Ir dabartinių paprastų žmonių kambaryje, kur buvo slaugomas ir mirė, atsiranda.

      Atsakyti

Komentuoti: Vilmantas Rutkauskas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

2021 02 19
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Vasario 16-ąją – Lietuvą pasiekė sveikinimai iš viso pasaulio

2021 02 16
Vasario 16-osios eitynės Kaune | M.Patašiaus nuotr.

Vasario 16-ąją kviečiama švęsti virtualioje erdvėje

2021 02 16
Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Dar vienas žingsnis link saugesnių tekstilės gaminių

2021 02 13

5 pasiūlymai smagioms ir išskirtinėms Užgavėnėms (video)

2021 02 11
Netekome tremtinio, visuomenininko, poeto Mindaugo Babonio

Netekome tremtinio, visuomenininko, poeto Mindaugo Babonio

2021 02 10
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

Netekome garsios kraštotyrininkės Emilijos Brajinskienės (video)

2021 02 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas
Gamta ir ekologija

Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę

2021 02 25
Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas
Lietuvoje

Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą

2021 02 25
Siunta | omniva.lt nuotr.
Lietuvoje

Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

2021 02 25
Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais
Lietuvoje

Ministrė Pirmininkė susitiko su „PKN Orlen“ vadovais

2021 02 25
A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų
Lietuvoje

A. Armonaitė: Darbuotojų testavimas leis greičiau visiems išeiti iš karantino suvaržymų

2021 02 25
Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Lietuvoje

Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

2021 02 25
Sportas, plaukimas | smm.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: pasirengimas olimpinėms žaidynėms – išskirtinis ir neįprastas

2021 02 25
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • (Ne)Kaunietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Nustebino? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Turint skolininkų – svarbiausia per ilgai nedelsti
  • Saugant ir tvarkant valstybinius parkus ministerija kviečia įsitraukti visuomenę
  • Lietuvos baseinai liko nuošalyje, valdytojai prašo Vyriausybės atnaujinti veiklą
  • Pašto siuntos gavėjų nepasiekia ir dėl siuntėjų klaidų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1550; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 993; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 894; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 791; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 769; komentarų: 10
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 654; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 19
6
T. Galinis. Gyvieji ir mirusieji

Problema ne ta, kad nuo Covido yra mirštama. Ir ne vien nuo Covido, bet ir nuo daugybės kitų ligų. Mirštama,...

Skaityti toliau

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

by daiva
2021 02 16
0
post.lt nuotr.

Vasario 16 d. minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Ugnis dar tik įsiplieskia? apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • O tokia galimybė patinka? apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • (Ne)Kaunietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Nustebino? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
Kitas straipsnis
Festivalio plakatas

Kaune prasideda tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai