Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais

Rokas Sinkevičius, www.patriotai.lt
2012 07 11 12:32
9
Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.
Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“.

Gavęs signalinį naujos knygos egzempliorių apie jos pasirodymą savo tinklaraštyje pranešė Smolensko srities Informacinės politikos ir visuomeninių ryšių pagrindinės valdybos viršininkas Vladislavas Kononovas. Jis paminėjo, kad monografija išleista pagal valstybinę knygų leidybos programą, skirtą Smolensko 1150 metų jubiliejui paminėti. Ši programa pirmiausia skirta paremti „fundamentalius darbus, kurie ne vieną dešimtmetį bus naudojami kaip populiarios kraštotyrinės literatūros šaltiniai.“

„Pergyventi dėl to, kad Smolensko gyventojų šaknys tik sąlyginai slaviškos, nereiktų. Kas dabar apgailestauja, kad anglai ir saksai iš tiesų nėra Didžiosios Britanijos autochtonai? Nebent išdidžiųjų britų palikuonys prancūziškoje Bretanės provincijoje. O mus, smolenskiečius, galima tiktai pasveikinti su tapatybės pasitikslinimu. Ačiū Šmidtui,“ tinklaraštyje rašo valdininkas.

Knyga skirta pirmiausia specialistams, todėl išleista palyginti nedideliu 1000 egzempliorių tiražu. Dalis jo sugrįš pas leidėjus – į Smolensko valstybinį universitetą. Tačiau tarp entuziastų internete jau kyla kalbos apie galimybes gavus knygą nuskenuoti ir patalpinti viešai.

Krivičių vardas siejamas su Smolensko-Polocko ilgųjų pilkapių kultūra, užėmusia didelius plotus Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose nuo VIII amžiaus iki X amžiaus vidurio. Rytuose jie siekė rytinių galindų žemes. Kartu vyko baltiška migracija į šiaurės rytus, apie ką liudija savita Pskovo ilgųjų pilkapių kultūra.

Krivičiai
Krivičiai

Jau IX amžiaus viduryje prasidėjo sudėtingi stiprėjantys dviejų etnosų – slavų ir baltų (t.y., krivičių – krievių?) sąveikos procesai, kuriuos lydėjo materialinės kultūros suartėjimas ir slaviška kalbinė asimiliacija. Asimiliavimo židiniais galėjo tapti miestai, kartu buvę ir galios – politinio ir bažnytinio elito – centrais. Matyt, ilgainiui krivičių vardu imti vadinti ne tik baltai, bet visi vietiniai gyventojai, tiek baltai, tiek slavai.

Dnepro ir Dauguvos aukštupiuose ilgųjų pilkapių kultūra išnyksta IX a. pab.-X a. pirmojoje pusėje, ir tuo pat metu atsiranda visai nauji paminklai – apvalūs pilkapiai su degiminiais palaikais. Šie pilkapiai nekildinami tiesiog iš ilgųjų, bet siejami su slavais.

Po XII amžiaus krivičiai rusų metraščiuose nebeminimi. Nuo tol šių kraštų gyventojai imti vadinti poločianais, smolianais, tai yra, ne pagal etninius ir kultūrinius, o pagal teritorinius požymius, kaip ir likusioje senosios Rusios dalyje. XIII a. pirmoje pusėje Polocko kunigaikštystė buvo prijungta prie Mindaugo Lietuvos valstybės, o galutinai ją prijungė Vytenis 1307 metais.

Pasak baltiškojo paveldo Gudijoje puoselėtojo Aliaksejaus Dzermanto, „krivičius galima laikyti pagrindiniu baltarusių etnoso susidarymo dėmeniu: ir todėl, kad jie užėmė didžiausią būsimo baltarusių etnografinio arealo dalį, ir todėl, kad padarė didžiausią įtaką baltarusių tautos etninio savitumo bei valstybingumo formavimuisi.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai (I)
  2. A. Dzermantas: Gudai – tai slaviškai kalbantys baltai. II
  3. Marijai Gimbutienei – 90 (video)
  4. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  5. V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva
  6. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (II)
  7. A.Dzermantas. Tradicinės etninės religijos atgimimas Baltarusijoje (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. jpn says:
    10 m. ago

    Jau seniai egzistuoja mokslinė hipotezė,kad slavai atsirado,maišantis autochtonams baltams su klajokliais skitais (indoeuropiečių iranėnų gentys).

    Atsakyti
  2. Romas says:
    10 m. ago

    pietryčių Lietuvos “lenkai”, kur jūsų “autochtonizmas”. Siaubas , žemėlapyje jūsų nėra. Tomaševski, kelk klausimą EU. Lenkai dingo.

    Atsakyti
  3. Jorė says:
    10 m. ago

    Kad krivičiai yra baltų etnosas seniai žinoma, bet malonu, kad mokslininkas prof. J. Šmitdas išleido knygą ir ją gerai rekomendavo nemokslinei visuomenei. Jis eina rusų kalbininkų Toporovo, Ivanovo ir kitų pėdomis, kaip istorikas, archeologas. Kalbinikai, archeologai, o dabar ir genettikai visa tai patvirtina, kad slavai susidarė iš periferinių baltų besimaišant su klajoklinėmis tautomis :iranėnais, vėliau hunais, na ir tiurkų palikimas. Vadinasi, nei lenkų, nei pseudolenkųapie Vilnių niekada nebuvo, o apie Varšuvą visada buvo jotvingiai, kol jų persikrikštiję baltai -lenkai jų visiškai neasimiliavo, padedant Romos popiežiui.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      10 m. ago

      ne visai taip, tas maisymasis vyko tik mongolu ordu siautejimo metu, o pries tai visa si teritorija buvo sesli ir vienalytiskai baltiska, slavai atsirado i sias zemes atsikelus graiku kolonistams ka labai graziai aprase Herodotas, jis netgi rase kad kremlius buvo ikurtas baltu, bet atsikrauscius graikams ta vietove pakeite ne tik kalba bet ir paprocius, nors aplink maskva vis dar gyveno senieji baltai, tada ta graiku baltu misraine susimaise su siauromatais gyvenusiai tarp Dono ir Volgos ir sukurusi slaviska-rusiska kalba galutinai kuri buvo panasi i Skitu, bet skirtinga (tuo metu dar nebuvo ukrainieciu kalbos, o be to ne Skitai susimaise kremliuje su graikais)…veliau volgarai-bulgarai (buve siauromatai) patrauke uzkariauti savo dalines tevynes Graikijos ir ten isnaikintu Traku-Trojenu ir Daku zemese ikure savo pirmaja slaviska valstybe pavadinta atsikeleliu vulgaru vardu Bulgarijos karalyste, kuri prieme kriksta is savo proteviu graiku ir sukure rasta religijai skleisti, ta religija sklido i siaure ko pasekoj susikure cekai-slovakai-lenkai (buve androfagai-zmogedros), tuo metu Lietuva (tada ji buvo vardu Gudija) dar laikesi, bet dar po 300 metu apie 880m pietine jos dalis neatsilaike pries spaudima is karolingiu ir ortodoksu bei taip pat buvo priversta priimti kriksta, tuo metu karolingiai androfagus perkrikstino is graikisko i romeniska krikscionybe taip ten gime kotolikiski cekoslavolenkai, o Ruse krito pirma del nepalankios gynybai geografines aplinkos – ji buvo ne miske o stepese, po jos seke Pamare, kuri kad ir miskinga bet is vakaru (karolingiu), siaures (suevu germanu) ir rytu (lenku) buvo apsupta zmogzudziu tautomis, butent del jos ir buvo pradeti vykdyti vykingiu zygiai i romeniskos krikscionybes pakrantes, taip pat tai buvo ir ne tik karines ekspedicijos is Sembos, bet ir mokslines bei tiriamosios-zvalgomosios, kurios pasiekdavusios ne tik Kanaru salas bet ir Siaures Amerika

      Atsakyti
  4. jpn says:
    10 m. ago

    Lietuvių kalbos plotai dar šešioliktame amžiuje siekė Minską (jo apylinkėse galime rasti nemažai lietuviškos kilmės vietovardžių-Skirmantava,Narbutava,Dounary(Daunorai), vietoves gerokai į pietus nuo Gardino-Vialikija Ejsmanty (Didieji Eismantai),atskiros lietuvių salos-net Oršą dabartinėje rytų Baltarusijoje.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      9 m. ago

      visa Baltarusija dabartine buvo laikoma pagoniu krastu, o tai reiske Lietuva ir Lietuviu kalba, vienintelis Polockas kaip ir Pskovas-Pleskava jau buvo apkrikstinti graikiskai

      Atsakyti
  5. hipotezė says:
    10 m. ago

    Smolenskas ir Vitebskas pagrindiniai baltų genčių krivių-krivičių miestai. Iš čia ir kilo Baltų Rusios pavadinimas, tam kad atskirti juos nuo Kijevo Rusios. Kai kurie istorikai teigia, kad ir Riurikas, pakviestas valdyti Nauugardą, buvo ne skandinavas, bet Prūsas iš parusnės. Jo sūnus Vladimiras (Valdemiras)Valdė Kijevą, pakrikštijo jį 6 amžiuje ir paskleidė šią religiją krivičiams kartu juos suslavindamas.

    Atsakyti
  6. Zemaitis says:
    10 m. ago

    Dabar parodykite nors viena veikala ar senoves rasta iki 1800m kur buvo naudojamas zodis BALTISKAS,BALTU,BALTAI….

    Atsakyti
    • Ričardas says:
      9 m. ago

      negali jie nieko parodyt, nes kazkoks vokietis negaledamas istart SARMATAI, mus baltais pervadino…

      Atsakyti

Komentuoti: Zemaitis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 12 18:15

2022 05 12
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00

2022 05 11
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
„Burbiškio dvaras. Istorija, kultūra, paveldas“ | A. Labenskytės nuotr.

Išleista knyga apie Burbiškio dvarą

2022 05 02
P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

P. Ablamskis. Už ką gudai kaunasi „Ukrainos fronte”?

2022 05 01
Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

2022 04 30
Keičiama prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarka

Keičiama prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta mediena tvarka

2022 04 29
Knygos „Laiko jungtys“ pristatymas

Knygos „Laiko jungtys“ pristatymas

2022 04 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose – opi problema

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • hurom sulčiaspaudės apie Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiavimas aukštosiose mokyklose – opi problema
  • Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
  • Geram kepsniui svarbus ir laikas
  • Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 592; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 556; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 464; komentarų: 13
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 460; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 427; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 394; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 17
1
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Politinis strateginis lygmuo ES užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi nesėkme: Vengrija neatšaukia savo veto rusiškos naftos embargui. Lietuva pareiškė, kad...

Skaityti toliau

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 12 18:15

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 12
4
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Žiurkė kampe. Putinas. Tą suprato ir JAV prezidentas Baidenas, kuris visada siekė padėti Ukrainai apsiginti ir tuo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • hurom sulčiaspaudės apie Kaip išsirinkti sultis ir kokias gerti sveika?
  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Koks grožis! apie Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

Kitas straipsnis
„Velnio akmuo“ – velniškiausias vasaros savaitgalis jau čia pat!

„Velnio akmuo“ – velniškiausias vasaros savaitgalis jau čia pat!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai