Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Rasos šventės kelias (audio)

www.alkas.lt
2012 06 20 19:54
8
JonasTrinkūnas | asmeninė nuotr.

JonasTrinkūnas | asmeninė nuotr.

Jonas Trinkūnas | asmeninė nuotr.
Jonas Trinkūnas | asmeninė nuotr.

1967 metai laikomi Rasos šventės atgimimo metais. Tuomet vasaros saulėgrįžos dieną Kernavėje būrys romuvių pradėjo šio gražaus mūsų protėvių papročio atgimimo kelią. O šiais metais Rasos šventė bus švenčiama jau keturiasdešimt penktąjį kartą. Dvidešimtmečiams, dvidešimtpenkiamečiams tuomet rengusiems pirmąją Rasos šventę dabar jau septyniasdešimt. Ką jiems reiškė tuomet Rasos šventė? Kaip ir kodėl jie pradėjo ją švęsti? – Rasos šventės atgimimo 45-mečio proga Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas klausė šventės atkūrimo pradininko, Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus – Jono Trinkūno.

– Kodėl bendraminčių būrelis siekdamas atgaivinti baltiškus papročius tuomet ėmėsi  būtent Rasos šventės rengimo, juk lietuvių kalendoriuje netrūksta ir kitų svarbių švenčių?

– Joninių šventė švenčiama vasaros Saulėgrįžos dieną, buvo žinoma ir populiari jau nuo seno, bet ji buvo gerokai degradavusi, ypač  sovietiniais metais. Romuviai ėmėsi šitos šventės atkūrimo ir sutaurinimo, įsitikinę, jog šventėje slypi daug rimtesnis paveldas, negu tik alaus gėrimas ir laužų deginimas. Kraštotyrininkai romuviai buvo surinkę istorinę bei etnografinę medžiagą, kurios pagrindu galima buvo grįžti prie gilesnių ir prasmingesnių vasaros saulėgrįžos šventės tradicijų.

– Kaip  šventei prigijo Rasos šventės vardas?

– Daugelis lietuvių tradicinių švenčių yra pridengtos bažnytinių šventųjų vardais. O kadangi sumanymas buvo atkurti senąsias vidurvasario šventės tradicijas, tai rūpėjo surasti ir gražinti tos šventės senąjį pavadinimą. Buvo žinomi keli šios šventės vardai – Joninės, Kupolinės, Rasos. Mes apsistojome ties Rasos vardu. Šį pasirinkimą sustiprino etnografiniai aprašymai, liudijantys, kad saulėgrįžos rytą prausiamasi rasa. Rasai vasaros saulėgrįžos rytą priskiriama nepaprasta galia, su ja atliekami apeiginiai veiksmai.

Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.

– Kokius pagrindinius Rasos šventės bruožus išskirtumėte?

– Mes siekėme, kad švenčiantieji būtų tikri šventės dalyviai, o ne kokie pasyvūs žiūrovai, stebėtojai.  Rengiantis šventei buvo mokomasi tradicinių dainų. Šventėje dainavo patys dalyviai, o ne pakviesti dainuojantys ansambliai. Sukrauti laužus, iškelti stebules ir kitą šventinę įrangą taip pat turėjo patys dalyviai. Šventė pradedama nuo kupoliavimo – visi  pasklinda po pievas, renka žolynus, pina vainikus, tuo metu dainuojamos kupoliavimo dainos. Visi susirenka ant aukščiausio šventimo vietos kalnelio ir palydi besileidžiančią Saulę, giedodami Saulės palydėjimo dainas. Po to užkuriama aukuro ugnis. Pagerbiamos gamtos galios, senovės dievai. Nuo aukuro ugnies uždegamas didysis šventės laužas. Skamba dainos, šokami šokiai. Apie vidurnaktį einama prie vandens – upelio  ar ežero, ir jame paleidžiami plukdymui vainikėliai su ugnelėmis. Miegoti niekas neina, nes reikia sulaukti ryto Saulės. Pasirodžiusi tekanti Saulė sutinkama su dainomis jau ant kalnelio, prausiamasi rasa.

– Ar galima sakyti, kad anuomet Rasos šventės šventimas tarsi įgalino ir kitų švenčių šventimą?

– Iš tikrųjų, Rasos šventės atgaivinimas pastūmėjo ir kitų tradicinių švenčių gilesnių prasmių ieškojimus. Seni šventimo pavidalai buvo jau prarandą savo gyvybingumą ir prasmingumą. Pavyzdžiui, romuviai pradėjo švęsti Vėlines ant senųjų pilkapių, kurie buvo gerokai primiršti. Buvo atgaivinta ir pavasario Jorės šventė, skirta pavasarinių gyvybinių galių budinimui. Tai jau atsitiko po Rasos šventės atgaivinimo. Iš tiesų Rasos šventė buvo tarsi ženklas, tarsi postūmis veiksmo, kuris išjudino tautos gyvybines galias.

Kuomet 1970 m. sovietinis saugumas uždraudė Rasos šventės šventimą Kernavėje, ją jaunimas ėmė švęsti slapta įvairiose Lietuvos vietose.

– Kas buvo 1967-ųjų metų Rasos šventės dalyviai ir kiek jų buvo?

– Pirmoje – apie šimtą, bet jau kitais metais žmonių skaičius patrigubėjo ir vis didėjo.

Pagrindiniai organizatoriai buvo filologai, kraštotyrininkai, romuviai. Apie Rasos šventės pradžią gerai yra parašęs Algirdas Patackas: „Rasa – centrinė ir svarbiausia indoeuropiečių genties šventė, metų vainikas. Lietuviškoji, baltiškoji Rasa išliko mūsų savimonėje ir mūsų laikais yra naujai atgimusi 1967 m. Kernavėje. Rasos krikštatėviai – Vilniaus kraštotyrininkai romuviečiai. Galima drąsiai teigti, kad šitokiu pavidalu – kaip inteligentijos,  šviesuomenės šventė – niekur kitur Europoje nėra švenčiama. Ir šitai įvyko gaivališkai, nepaisant nepalankių, kartais atvirai priešiškų aplinkybių“.

– Kas ypatingo buvo Rasos šventėje? Daugelis to meto šventės dalyvių kalba apie ypatingą šventinę dvasią.

– Tuomet, 1967 metais švenčiant Rasas, visi šventės dalyviai jautė, kad dalyvauja kažkokiame esminiame vyksme, kuris turės įtakos jų tolimesniam gyvenimui ir likimams. Atrodo, tartum visi suprato, kad su Rasos švente prasideda dvasinis lietuvių sąjūdis.

Atgaivinamoje šventėje stengėmės atrasti ir išgyventi tuomet ir gamtoje esantį aukščiausią pakilimą. Tai, kad šventė švenčiama gamtos aukščiausio klestėjimo metu, jai savaime teikia šventumo. To meto šventumą labai aiškiai perteikia šviesos perteklius gamtoje. Tuolaik ugnis, vanduo, rasa, augalai ir visa kas gyva įgauna didžiausią galią. Geriausiai tai išreiškia paparčio žiedo mitas. Radęs paparčio žiedą gali tapti visažinančiu. Taip žmogus priartėja prie dieviškumo.

– 1967 m. Rasos šventę Kernavėje buvo uždegtas aukuras? Kodėl aukuras, o ne laužas?

Aukuras tuomet buvo įkurtas būtent  norint pabrėžti ugnies šventumą. Jau tada, užkurus aukurą, buvo prisiminti ir pagerbti protėviai ir senieji dievai. Tuo metu jaunimą traukė ir pagarbą kėlė Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė, su savo žaliaisiais piliakalniais ir ąžuolynais. Svarbiausia susirinkusiems buvo senosios saulėgrįžos Rasos šventės atgaivinimo siekis. Tuo metu tai buvo natūralus dvasinis poreikis, atsiradęs dėl degradavusių, suvienodėjusių sovietinių lėbavimo švenčių, ir tik vėliau ši šventė buvo paversta kone politine, nes pradėti persekioti šventės rengėjai, draudžiamas šventimas.

– Etnologas Libertas Klimka teigia, jog atnaujintoje Rasos šventėje yra daugiau kūrybos, negu autentiškų papročių. O tikroji šventė yra beveik išnykusi. Kaip jūs vertinate tokią nuomonę?

– L. Klimka nedalyvavo pirmose Rasos šventėse, todėl jis sprendžia tik apie kai kuriuos šventės elementus, kuriuos jis mato šiandien. Jis neteisus, sakydamas, kad senoji šventė išnykusi. 2003 metais  Lietuvos liaudies kultūros centras išleido didoką knygą „Sekminių – Joninių papročiai ir tautosaka“, kurioje gausu tradicinių saulėgrįžos šventės papročių. Romuviečiai atkurdami Rasos šventę, naudojosi panašiais šaltiniais. Labai gera Jono Balio knyga „Lietuvių kalendorinės šventės” (1993 m.). Net aukuro įvedimas į Rasos šventę susijęs su liaudies papočiu, kurį Balys aprašo skyrelyje „Namų židinio įžiebimas“. Skirtumas tik tas, kad romuviečiai Joninių laužą uždega nuo aukuro ugnies, o tradicijoje, židinio ugnelė uždegama nuo Joninių laužo. Rasos šventei galima prikišti tik viena – ne visi žinomi papročiai buvo atgaivinti.

Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.

– Kodėl sovietinis saugumas taip persekiojo liaudies tradicijas ir Rasos šventės organizatorius?

– Pirmiausia, sovietinėje sistemoje buvo netoleruojama jokia idėjinė saviveikla. Galima buvo daryti tik tai, kas buvo valdžios kontroliuojama. Dar galima manyti, kad komunistus labai erzino sakraliniai šventės akcentai. Atkuriamoje Rasos šventėje buvo vengiama gerti svaigalus. Būtent tuo ir skyrėmės nuo alumi putojančių Joninių. Juk ryto Saulės nesulauksi nuvargintas alaus. Prisimenu, saugumiečius labiausiai erzino tai, kad jaunimas negirtuokliavo, o tik dainavo liaudies dainas.

Rasos šventė yra įteisinta, turime laisvadienį. Lieka tik visai nedaug – noro švęsti prasmingai.

Susiraskite gražų kalnelį ar kaimo sodybą ir su artimiausiais draugais praleiskite trumpiausią vasaros naktį. Ta proga išmokite pats ir draugus išmokykite keletą Rasos šventei skirtų dainų. Pradėti galite nuo šios:

„Per dzidzį dvarų saulė tekėjo“, (Kūlgrinda):

[mp3 url=”http://alkas.lt/uploads/2012-06-20-rasos-sventes-kelias/Kulgrinda-Per-dzidz-dvaru-saule-tekejo.mp3″]

Pajauskite kupančios gamtos galias, prisiminkite protėvius, užkurkite Šventą Ugnį. Lai ji sušildo Jus ir veda protėviu keliu.

– O ką Jūs pats veiksite trumpiausią vasaros naktį?

– Ketinu vykti į Kernavę bei kartu su kitais Rasos šventės pradininkais ir bendraminčiais birželio 23 dienos vakarą pagerbti protėvius ir Dievus prie Kernavės ugnies aukuro.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  2. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  3. Rasos šventė Kernavėje
  4. Prisiminkime 2000-ųjų Kernavės Rasos šventę (video)
  5. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  6. Rasos šventė Verkiuose
  7. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  8. Šventinis Krivio sveikinimas (audio)
  9. Vilniuje – tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“
  10. Anglijos lietuvių Romuva kviečia į Rasos šventę Londone
  11. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  12. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  13. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  14. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  15. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  16. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  17. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  18. BTV laidoje etnologės ragino prisiminti senuosius lietuviškus Rasų papročius (video)
  19. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  20. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. SAULĖ says:
    11 metų ago

    DIDŽIOJI SAULĖ,RASOS,KUPOLĖS,JONINĖS-nuo šiol SAULĖS vis mažės ir mažės iki SAULĖGRĮŽOS.Tuomet SAULĖS daugės iki DIDŽIOSIOS SAULĖS.ŽEMĖS RATAS aplink SAULĘ

    Atsakyti
  2. Gintautė says:
    11 metų ago

    Nelabai svarbu, kiek yra kūrybos, kiek autentiškumo, svarbu, kad šventė mūsiška, tikra savo dvasia. Vaikystėje prie laužo prisidegdavome šakelę ir sukdami ratu sugalvodavome norą, o tada šakelę įmesdavom atgal į laužą ( taip močiutė liepė), o jei turite sopulį paimkite žalio medžio šakelę, jai viską pasakykite, apsukite ratu ir įmeskite į laužą. Gražios šventės:)

    Atsakyti
    • Zenonas says:
      11 metų ago

      Ačiū už gerą burtą. Kaip tik labai svarbių šiems ir kitiems metams norų turiu.
      Dar labai pildosi norai, kai Rasos šventės ryte tekant Saulei, žiūrint tiesiai į ją, sugalvojami rimti norai. Saulės yra nepaprastos galios.

      Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Kiek teko matyti šventos baltų Ugnies aukurų, nežinau, kurie būtų iš jų autentiškiausi ar ne, gal ir nesvarbu, tačiau man patys gražiausi – į viršų smailėjančio stačiakampio formos. Iš baltiškų dausų baltiškai žiūrint, jame įmatytum Žemės ženklą taryt Saulės ženkle. Be to, tokiame aukure Ugnis, priešingai nei degdama grynai ant Žemės, neišdegina joje esančių gamtos gyvuolių.
    Ech, viskas skaudžiai pamiršta per 600 negarbingų metų.

    Atsakyti
    • Zenonas says:
      11 metų ago

      Nėra jau visai taip negarbingi tie metai – invazijai priešinomės, kaip galėjome. Juk savąjį Tiesos, Garbės supratimą, pagarbą ir meilę Gamtos gaivalams išlaikėme kažkur giliai giliai, ne žodžiuose, o sieloje – tai kažkoks ypatingas jausmas, nenusakomas paprastais žodžiais.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        11 metų ago

        Štai, kaip tik esu kažkada kažkur girdėjęs būtent Jono Trinkūno tokią mintį (nors tiksliai neatkartosiu), kad REIKĖTŲ baltiškus likusius jausmus kaip tik ir TIK paprastais savais žodžiais drąsiai, nebijant klysti, nusakant įvardinti.
        —
        Ir kaip tik vakar teko Laimė pabuvoti šventėje ant Altoniškių (Kauno raj.prie Zapyškio) piliakalnio, kurią surengė Zapyškio gamtagarbiai. Štai kaip tik ir visai netyčia nugirdau vienos mergos pokalbį. Ji kažkaip sako kitai “pagoniškai” apsirengusiąjai : Aš užaugau pas močiutę, kuri mane “padarė” prisiekusia krikščione…, kur jūs baltai buvote, kodėl jūs aplamai apie savo išgyventą sunkiai randamą pagonystę taip nepaprastai mažai kalbėjote ir kalbate.
        —
        Ar čia pirmučiausia, vis tik, turi būti jausmas PAJUSK, o ne, vis tik, SUPRASK save ?

        Atsakyti
  4. Viktor Kapinus says:
    10 metų ago

    Dekui !
    Labai gerai !!!

    Atsakyti
  5. Xtre(M)e says:
    10 metų ago

    kam jos svenciamos?

    Atsakyti

Komentuoti: Xtre(M)e Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi | lrt.lt nuotr.

Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi

2023 01 17
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

2023 01 03
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Šunys | pixabay.com, Nogi Jinna nuotr.

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo fejerverkų?

2022 12 31
Tortas | pixabay.com, Couleur nuotr.

Šventiniams kepinias pravers kelios gudrybės

2022 12 31
Kokių kosmetikos priemonių geriau vengti?

Šventinę nuotaiką pakels geras makiažas

2022 12 31
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Šventėms ruoškimės atsakingai

Prie šventinio stalo svarbus saikas

2022 12 31
Neringos švyturys | neringa.lt nuotr.

Neringa naujuosius pasitiks be fejerverkų

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida
  • Troliai apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą
  • Užimti sergantį mažylį padės išmanūs sprendimai
  • Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Šaltuoju metu svarbu rūpintis savo akimis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
5
Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi | lrt.lt nuotr.

Sausio 15 d., renginyje „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino klaipėdiečius prijungimo prie...

Skaityti toliau

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 06
5
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Po Trijų karalių yra įprasta nupuošti per šventes mus džiuginusius kalėdinius medelius, tad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip elgtis...

Skaityti toliau

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 03
0
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdė tikslines išvykas į šalies miškus, tikrino eglučių pardavimo punktus, medienos sandėlius, miško...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida
  • Troliai apie Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose
  • O gal apie Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų
  • Nuoroda apie R. Jasukaitienė. Kuo kvepia mirtis?
  • Stambokas, apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

Kitas straipsnis
Kuktiškių herbas

Kuktiškių miestelis švenčia 625 metų sukaktį (programa)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai