Trečiadienis, 25 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Latvijoje iškils paminklas Mindaugui

Skirmantas Pabedinskas, www.lrt.lt
2012 04 07 21:54
17
tripadvisor.com nuotr.

tripadvisor.com nuotr.

tripadvisor.com nuotr.
tripadvisor.com nuotr.

Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai.

Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją.

„Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai. Tačiau tai, ką radome Agluonos bazilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“, – kalbėjo Rėzeknės–Agluonos diacezijos vyskupas Janis Bulvis.

„Jo ryšiai su Agluona mums labai svarbūs. Žmona Morta esą kilusi iš šių apylinkių, ji buvusi kilmingo pilies valdytojo dukra. Po jos mirties Mindaugas keliavęs į Agluoną ir jį užklupę sąmokslininkai“, – pasakojo Agluonos gyventoja Lidija Agluonietė.

Sumanymas pastatyti paminklą sulaukė didelio dėmesio ir palaikymo

„Tai tokio svarbumo paminklas, kokio Latvijoje dar nėra. Šis projektas labai įdomus. Dalyvavau konkursinių darbų vertinimo komisijoje. Žiuri vertino vienbalsiai, o tai būna retai. Esu įsitikinęs, kad jį pastatysime“, – tvirtino Latvijos menų akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas.

„Mūsų kultūros bendrija su džiaugsmu sutiko žinią statyti paminklą karaliui Mindaugui. Daugelis žino legendą apie Lietuvos karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos žūtį. Tai abiem šalims svarbus istorinis faktas“, – kalbėjo Latgalijos kultūros bendrijos valdybos pirmininkas Peteris Keišas.

„Tai svarbus įvykis mūsų šalims, bendrų šaknų parodymas. Mes esame dvi baltų šalys, ir jeigu globalizacijos laikais nebūsime kartu, galime dar labiau išsiskirti“, – įsitikinęs politologas Kristianas Rozenvaldas.

Konkurso nugalėtoju pripažintas vilnietis Vidmantas Gylikis kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu.

„Manau, kad šis paminklas yra reikalingas abiem tautoms. Ši iniciatyva, kuri kilo iš latvių ir lietuvių pusės, sveikintina ir reikalinga. Vytautas Didysis čia atsiuntė domininkonus, čia padovanojo jam dovanotą Konstantinopolio imperatoriaus paveikslą, kuris garbinamas visoje Latvijoje. Ir tai jis padarė dėl to, kad karališkieji daiktai ėjo į karališkas vietas, t.y. į vietą, kur buvo nužudytas ir palaidotas Mindaugas“, – sakė Paminklo Mindaugui iniciatyvinės grupės narys Rimantas Gudelis.

„Aš labai tikiuosi, kad mums pavyks išjudinti projektą, kuris vykdomas jau antrus metus, iš dabartinio taško. Mes iš esmės jau turime ir vietą, ir projekto visą planą, visą maketą“, – teigė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

Paminklas bus statomas už paaukotas lėšas. Bronzinis paminklas kainuotų per 300 tūkst. litų. Jis turėtų iškilti 2013 metais, per 750-ąsias Mindaugo žūties metines.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Latvijoje iškils paminklas karaliui Mindaugui
  2. Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
  3. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  4. Rengiama Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvų studija

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Alvydas Butkus says:
    10 m. ago

    “Tačiau tai, ką radome Agluonos bazilikoje, gali būti Lietuvos karaliaus Mindaugo kapas“
    Agluonos bazilikoje nieko nerasta, net neieškota. O toji spėjamoji kapavietė dabartinės bazilikos šventoriuje rasta dar tada, kai šios bazilikos nebuvo. Pabedinskas rašo, kaip tikras žurnalistas: girdėjo, kad skambino, bet nežino, kas ir kurioj parapijoj.

    Atsakyti
  2. Alvydas Butkus says:
    10 m. ago

    Idėja puiki ir remtina, vienijanti abi baltų tautas.
    Priminsiu, kad latviai atmetė Lenkijos siūlymą statyti Daugpilyje paminklą “Pirmosios Žečpospolitos” karaliui Steponui Batorui Rygos prijungimo prie ART jubiliejaus proga. Latviškų žemių buvimas ATR sudėtyje latvių istorikams nei džiaugsmo, nei pasididžiavimo neteikia (plačiau žr. http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-716X/2011/1/93-103.pdf).

    Atsakyti
  3. Žygeivis says:
    10 m. ago

    Plačiau čia:

    Mindaugas ir latgaliai. Agluona – spėjama Mindaugo žūties ir palaidojimo vieta
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=47&t=1396

    Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    10 m. ago

    Gali būti, kaip paprastai yra Lietuvos istorijoje, suklaidintų detalių.
    Agluona manytina yra iš sembų žodžio “agla ar agluo” – lietus. Taigi, Morta tikėtina yra sembė iš Agluonėnų. Kryžiuočiams galutinai užkariavus Sembą Agluonėnų savininkas sembis persikėlė į Agluoną Latgalijoje, kartu buvo perkeltas ir Mindaugo kapas į Latgalą. Taigi Mindaugas tikėtina, kad Mortai mirus vyko į Agluonėnus prie Priekulės ir pakeliui buvo su vaikais nužudytas.
    Gali būti, kad Mindaugas Mortai buvo antrasis vyras, o Treniota buvo Martos sūnus su pirmu vyru, taigi Mindaugas buvo jam patėvis. Tokiu atveju Mindaugo nužudymas gali būti organizuotas ne Daumanto su Treniota, o Mozūrų kartu su Kryžiuočių ordinu, taip pat labiau tikėtina, kad Daumantas galėjo valdas turėti kur netoli Prūsijos, todėl kad išvengtų Mindaugo likimo su kariauna pasitraukė į Pskovą. Maždaug tuo pačiu laiku ta pačia kryptimi – į Agluoną galėjo tekti pasitrakti ir Mortos giminei, ypač po Treniotos nužudymo.
    Gali būti, kad Mindaugas buvo nužudytas ne 1263, o metais anksčiau, t.y. 1262 metais. Treniotos žygiai į mozūų ir kryžiuočių žemes, Zemovito nužudymas, o jo sūnaus pagrobimas yra tik kerštas už Mindaugą.

    Atsakyti
  5. Iš šalies says:
    10 m. ago

    Dar “Vilna” neskaitė gudų visokių “gali būti”. Ne be reikalo ir toks pseudonimas. Tik visa tavo, brol, bėda, kad praleidai progą paminėti, jog kryžiuočiai Sembą galutinai užkariavo po Didžiojo prūsų sukilimo (1260-1274), vadinasi, gerokai po Mindaugo mirties. Ir kur tu, veltinio gabale, radai užuominų, kad Sembos prūsai ar jų dalis būtų krausčiusis iš kryžiuočių nukariautos Prūsijos į kryžiuočių nukariautą Latgalą? Ir dar per visą kryžiuočių nenukariautos Lietuvos teritoriją.
    Šiaip siūlau “Vilnai” perrašyti senąsias kronikas. Ar bent jau pasiūlyti jas ignoruoti, kad galėtų visur kišti savo “gali būti”.

    Atsakyti
  6. Saulės Vilna > iš šalies says:
    10 m. ago

    Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, neteisus esi.
    Na, kas dėl senųjų kronikų, tai nei perrašyti jų, nei ignoruoti nėra reikalo. Tereikia jas ne lenkiškai “čitoti”…
    Beje, tuo aš jokiu būdu nesu prieš paminklo Mindaugui Latvijoje statymą. Atvirkščiai, esu už kuo platesnį jo pagerbimą Latvijoje, Baltarusijoje, bet ne su lenkiškų “čitojimų” turiniu.

    Atsakyti
  7. Patrimpas says:
    10 m. ago

    Gerbdami braliukus latvius jų vardus galėtume taisyklingai rašyti: profesorius Osvalds Zvejsalnieks, politologas Kristijans Rozenvalds. Visiškai padoriai atrodytų, tuo labiau kai daug kur originalia kalba skaitome narkomanais tapusių įvairių popkaraliūkščių pavardes. Bet kuris žemaitis kitaip net nesugalvotų garbingų latvių vardų ištarti, ar ne? Pykit – nepykit, bet kai rusai iš mūsų tėvavardžių pasuose buvo pradėję daryti jonovyčius ir antanovyčius tikrai jausmas buvo nekoks. Vardus nederėtų “apdrožinėti” pagal kalbos choreografų įgeidžius.

    Atsakyti
  8. Iš šalies > Vlnai says:
    10 m. ago

    “Na, kas dėl senųjų kronikų, tai nei perrašyti jų, nei ignoruoti nėra reikalo. Tereikia jas ne lenkiškai “čitoti”…”
    Man nurodyk bent vieną senąją XIII-XIV a. kroniką, parašytą lenkiškai :))

    Atsakyti
  9. Iš šalies > Patrimpui says:
    10 m. ago

    Tai gal ir lenkų pavardes patarsi “taisyklingai rašyti”? Kaip kad jie to reikalauja?
    Latviai lietuvių pavardes irgi priderina prie savo kalbos morfologijos. Koks nors “Eduardas Vilkas” ten rašoma “Eduards Vilks”. Todėl mes latvių pavardes turim rašyti su lietuviškomis galūnėmis. Juo labiau, kad istoriškai jos yra bendros, tik latvių kalboje sutrumpėjusios.

    Atsakyti
  10. Saulės Vilna> Iš šalies says:
    10 m. ago

    Neapsimetinėkite, – “lenkiškai” reiškia suprasti “lenkiška istorine sąmone”.

    Atsakyti
  11. Patrimpas says:
    10 m. ago

    Patarėjui patarčiau paaiškinti kodėl Lietuvos dienraščiai rašo “Mikhaell Jackson” arba “V.Hauston”, bet nerašo “pan Tomashevkij” arba “Viktor Uspatskych”? Ta aplinkybė kad kai kurie latviai rašydami lietuviškas pavardes jas sulatvina dar nėra pretekstas kai kuriems Lietuvos plunksniams “atsidėkoti” tuo pačiu. Tokiu atveju mes esam leišiai, o latviai yra zirga galvas.

    Atsakyti
  12. Galindas says:
    10 m. ago

    Pritariu, kad nereikia prolenkiškomis interpretacijomis vadovautis. Jie net 13 a. Mozūriją priskiria sau Lenkijai, kada dar tik vyko kova dėl apsikrikštijusių kunigaikštysčių apjungimo. Tradenis ne šiaip sau išleido savo dukterį už Mozūrijos kunigaikščio, o dėl to, kad laikė dar savo gentainiais ne pilnai suslavėjusiais. Plockas prie Vystulos ir Polockas ant Dauguvos yra tų pačių gentainių, dabar vadinamų baltais, įkurtų miestų dar iki krikščionybės.

    Atsakyti
  13. Iš šalies > Patrimpui says:
    10 m. ago

    “Ta aplinkybė kad kai kurie latviai rašydami lietuviškas pavardes jas sulatvina dar nėra pretekstas…”
    Ne “kai kurie”, o visi, kadangi tokios yra nelatviškų vardų rašymo taisyklės latvių kalboje. Aplatvinamos visos nelatvių pavardės ir vardai, įskaitant ir Maiklo Džeksono. Lietuvių kalboje taip pat yra latviškų vardų ir pavardžių rašymo taisyklės bei tradicijos, todėl nereikia maivytis ir išsidirbinėti.
    Veltinio gabalui: ar Livonijos vokiečių 13 a. kronikos irgi buvo rašytos “lenkiška maniera”? Turbūt ir Maskvos rusai 12-14 a. savo metraščius rašė “lenkiška maniera” 🙂

    Atsakyti
  14. Naivus says:
    10 m. ago

    Patrimpas: Gerbdami braliukus latvius jų vardus galėtume taisyklingai rašyti: profesorius Osvalds Zvejsalnieks, politologas Kristijans Rozenvalds.

    Įsitraukiu į diskusiją: gal galėtumėte, gerbiamasai, dar pridėti instrukciją, kaip tokias jūsų užrašytas latvių pavardes lietuviškai linksniuoti? “Gerbdami braliukus latvius”, kilmininką turbūt turėtume tarti “Osvaldso Zvejsalniekso”? O jei pavardė “Briedis”, tai kiti “pagarbūs” linksniai bus “Briediso”, “Briedisui” ir t.t.?

    Atsakyti
  15. Galindas says:
    10 m. ago

    Dienraščių pavardžių rašymas nėra taisyklė, bet provicialumo ir nuolankumo kitiems pavyzdys. Dar prieš 15 metų, kai pradėjo originalo kalba rašyti vyko diskusija, tačiau kadangi dauguma dienraščių buvo nusistatę rašyti originalo kalba, tai taip ir liko. Berods, tik “Respublika” rašo sulietuvintai, o skliausteliuose įdeda originalo formą. Turėtų visi taip rašyti tik sulietuvinta forma. Priešingai elgiantis yra mūsų kalbos darkymas ir naikinimas. Mes turime didžiuotis išsaugoję tiek įvairių žodžių formų, galūnių ir priesagų, nes lietuvių kalba yra raktas į kitų kalbų raidą ir net istoriją.

    Atsakyti
    • Arūnas Rasakevičius says:
      10 m. ago

      Alkas.lt taip pat sulietuvina, jei ką…

      Atsakyti
  16. Ženklas says:
    10 m. ago

    Tautiečiai, geriau po 100 litukų paaukokite paminklo karaliui Mindaugui pastatymui. Tai bus Dievams ir Deivėms
    patinkantis darbas.

    Atsakyti

Komentuoti: Iš šalies > Patrimpui Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

2022 05 06
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
Aptarta Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis ir parama jiems

Aptarta Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis ir parama jiems

2022 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui
Lietuvoje

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę
Lietuvoje

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo
Lietuvoje

Vilnius ieško išeičių dėl stringančio statinių atnaujinimo

2022 05 24
Ministro dėmesys – Alytaus keliams
Lietuvoje

Ministro dėmesys – Alytaus keliams

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Gyventojai dar skolingi 33,6 mln. eurų GPM

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Kas yra peptidai ir kodėl turėtumėte naudoti jais praturtintą kosmetiką?
  • Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 682; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 632; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 618; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 548; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 487; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 428; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, šią savaitę kartu su Prezidento Gitano Nausėdos delegacija lankydamasis Baku, su Azerbaidžano skaitmeninės plėtros ir transporto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Proproanūkė apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Povilas apie A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • Diedas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Stepanas apie Baltijos jūros dugne rastas kelių milijonų eurų vertas lobis
  • Saulės Vilna apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis
efoto.lt nuotr.

Pavasaris keliuose: būkite saugūs, netapkite statistika

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai