Teigiama, kad geras inkilas yra tas, kuriame paukščiai išperi sveiką ir gausią jauniklių vadą. Jis turi būti saugus, apsaugoti nuo plėšrūnų ir išlikti toks, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Taip pat turi būti nebrangus, paprastas pagaminti ir išlaikyti, nesudėtingas prižiūrėti ir ilgaamžis. Tad kaip atrodo „geras“ inkilas? Kaip jį pasigaminti pačiam? Visas inkilo gaminimo subtilybes vaizdo reportaže atskleidžia Lietuvos ornitologų draugijos narys Darius Musteikis.
Daugelis paukščių inkilų, išskyrus varnėnus, nevalo. Jie kasmet krauna naują lizdą ant senojo. Todėl inkilus reikia laikas nuo laiko išvalyti. Inkilus kai kurie paukščiai naudoja ir rudenį bei žiemą (zylės, bukučiai, geniai) – juose nakvoja.
Daugumos inkilų matmenys, išskyrus angos, nėra itin svarbūs. Natūralioje aplinkoje nepasitaiko idealių būstų ir paukščiai prisitaiko prie įvairos dydžio natūralių perimviečių kaip ir prie inkilų. Svarbesni yra angos, pro kurią į inkilą patenka paukštis, išmatavimai.
Susiję straipsniai:
- Žaliojoje girioje įrengti dirbtiniai lizdai miško paukščiams
- Kabinant inkilus reikia nepamiršti privačios paukščių erdvės
- Kurapka – 2012 metų paukštis
- Per dieną paukščiams sulesinama apie 100 kilogramų lesalų
- Atlėgus šalčiams, pamažu bunda gamta
- Tvarkomas Novoraisčio ornitologinis draustinis
- Botanikos sode vyks inkilų kėlimo akcija
- Žemės dienai artėjant
aciu