Dalis patriotiško jaunimo Kovo 11-ąją paminėjo Vilniuje, Rašytojų klubo salėje vykusioje diskusijoje „Koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai?“. Į renginį surinkusių žmonių gausa leido suprasti, kad šis klausimas daugeliui lietuvių dar ir šiandien yra aktualus. Patriotiško jaunimo sambūrio „Pro Patria“ organizuotoje diskusijoje taip pat dalyvavo ir Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, sąjūdininkai bei Seimo nariai.
„Patriotiškumas yra įsipareigojimas bendruomenei. Nors istoriškai bendruomenės forma kito, jau porą amžių vienintelė reali politinė bendruomenė yra tauta su jos kuriama valstybė. Atsiranda tuo abejojančių, siūlančių įsipareigoti kitokiems vienetams, tačiau kol kas naujo lojalumo objekto paieškos lieka bevaisės“, – diskusijos dalyvių dėmesį atkreipė VU politikos mokslų studentas Vytautas Sinica.
Anot jo, patriotiškumas, kaip įsipareigojimas tautai ir jos sukurtai valstybei, vargiai atsiejami. Patriotas pirmiausiai įsipareigoja būti neabejingu politinės bendruomenės reikalams ir dalyvauti juos sprendžiant. Tačiau toks įpareigojimas kelia pavojų patriotizmą sutapatinti su pilietiškumu, o tautą su vadinamąja pilietine visuomene.
„Vaikantis seną analogiją – sovietmečiu irgi galėjome būti pilietiški, dalyvaudami komunistų partijos veikloje ir paklusdami primestai tvarkai. Tačiau aišku, kad aktyviai domėtis viešaisiais reikalais – politika – nėra gana. Būtinas normatyvumas – atsakymas sau, kas ir kaip turi spręsti politinius klausimus”, – pabrėžė V. Sinica.
Šiandien viešojoje erdvėje pasigirsta pasisakymų, kuriuose priešinama krikščioniška religija ir patriotiškumas. Šių teiginių problemiškumą diskusijos metu aptarė Ateitininkų federacijos ir studentų korporacijos „RePublica“ narys Audrius Makauskas, pabrėždamas, kad pasaulis matė daugybę liūdnų pavyzdžių, kai krikščionybės nepašvęstas patriotiškumas virsdavo zoologiniu reiškiniu.
„Patriotiškumas – pats būdamas dorybė – yra išvestinis iš teisingumo dorybės, liepiančios atiduoti kiekvienam tai, kas jam iš tikro priklauso. Taip ir tėvynei turime atiduoti savo pastangas ir darbą jos kultūriniam ir politiniam klestėjimui užtikrinti. Patriotiškumas yra ne antgamtinis, o prigimtinis dalykas. Bet su žmogaus prigimties ignoravimu, ar juolab bandymais ją išrauti, Bažnyčia nesutinka. Tai liečia ne tik tautos ir tautiškumo dalykus. Šiaip ar taip, tai ne katalikiškuose darželiuose berniukai nuo mažens pratinami vaikščioti su suknelėmis. Vis tik akivaizdu, kad geru patriotu gali būti ir nebūdamas krikščionimi – patriotiškumas yra ne apreikštojo tikėjimo, o prigimties dalykas. Bet štai jei nori būti geru krikščionimi, patriotiškumas jau nėra pasirinkimo dalykas: šią dorybę, kaip ir kiekvieną kitą, būdamas krikščionis, praktikuoti privalai“, – sakė A. Makauskas.
Diskusijos metu dėmesio sulaukė ir abi ta pačią dieną vykusios eitynės Vilniaus Gedimino prospektu. VU politikos mokslų studentas Vytautas Keršanskas teigė, kad Kovo 11-oji tapo paradų diena, kur tiek vieną, tiek kitą pusę atstovaujantys žygeiviai neša žinią, kad būtent jų patriotiškumas yra geriausias.
„Patriotiškumo samprata šiandien skaldoma, kas sukuria dar didesnį visuomenės susipriešinimą ir taip tautai sunkiu metu. Bet liūdniausia, kad šis deklaratyvus patriotiškumas apsiriboja tik šventiniu laikotarpiu, todėl už atrodytų tvirtų šarvų slypi apmaudi tuštuma. Tačiau juk valstybinės šventės negali tapti tik dienos, skirtos deklaruoti meilę tėvynei, o likusieji metai – meilei sau”, – tvirtino V. Keršanskas.
Anot jo, šiandien kairieji Lietuvos intelektualai vis aršiau siekia įdiegti patriotiškumo, kaip įsipareigojimo respublikai ir jos institucijoms, o ne bendruomenei – tautai – sampratą. Pasak pranešėjo, šie intelektualai teigia, kad lietuviai neteisingai koncentruojasi į kultūros ir tapatybės išsaugojimą, vietoje politinių institucijų puoselėjimo ir naujos, paneuropinės, tapatybės kūrimo. Liberaliosios kairės požiūris, jog kiekvienas yra laisvas pasirinkti savo tapatybę, spjauna į visą iki šiol lietuvių kurtą, o šimtamečių okupacijų metu sunkiai saugotą kalbą, kultūrą ir istoriją.
Renginyje atkreiptas dėmesys ir į Europos Sąjungos problemas bei jų aktualumą šiandieninei Lietuvai. VU politikos mokslų studentas Linas Kojala, prisimindamas šiandieninę Graikijos situaciją, pastebėjo, kad ši šalis gali būti suvokiama kaip simbolinis Vakarų klestėjimo pradžios, o šiuo metu – visapusiško dekadanso taškas.
„Valstybė – vienintelė patvari politinės bendruomenės egzistavimo forma – Graikijos atveju jau praktiškai išnyko. Desperatiškai bandant ją išgelbėti laikomasi vienintelio principo: makiaveliškojo „tikslas pateisina priemones“. Demokratija jau paaukota ant aukuro savo pačios gimtinėje. Juk šalį valdo piliečių nerinktas, bet politiniams žaidimams neva atsparus technokratas, Atėnuose bus „dislokuoti“ veto teisę sprendimams turėsiantys finansų stebėtojai iš užsienio, o parlamento rinkimų datą svarstoma paprasčiausiai nukelti. Visa tai vainikuoja groteskas: politiniai lyderiai lyg užsikirtusi plokštelė pabrėžia demokratijos vertybę, nors patys stumia ją į paribius“, – teigė L. Kojala.
Diskusijos dalyvis kėlė klausimą, ar neatrodo, kad esame tolerantiški priimdami ir garbindami viską, išskyrus tai, kas sukūrė mus pačius? Anot jo, religiniai pamatai pradėti klibinti jau seniai, tačiau dabar atėjo laikas ir Romėnų teisei – kai kurie Vokietijos politikai jau drįsta siūlyti šariato teisę kaip ginčų sprendimo priemonę. „Apie tokio „progreso“ būtinybę kalba net Kenterberio arkivyskupas. Iš kitos pusės, ar tai turėtų stebinti, jei viskas, kas mums liko, yra hedonizmo ir ekonomizmo kriterijai?“, – klausė L. Kojala.
Diskusijos metu kalbėjęs signataras Algirdas Patackas akcentavo, kad į renginį susirinkę studentiško amžiaus žmonės yra pirmoji karta, kuri turės kurti Lietuvą laisvės sąlygomis. „Kelios iki jūsų gyvenusios kartos už laisvę nuolatos kovojo. Tačiau jūsų kartai tenka nemažesnė užduotis – turėsite kurti Lietuvą laisvės sąlygomis“, – sakė A. Patackas.
Renginio metu taip pat kalbėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, signataras Zigmas Vaišvila, visuomenininkas Alvydas Medalinskas, seimo narys Naglis Puteikis ir kiti.
Taip dar neesame visiškai laisvi nes daugiau kaip prieš 600 metų atėją okupantai dar ir po šei dienai kišasi į valstybės reikalus t.y. Krikščionybė, nors sako į akis, kad pripažysta kitas religijas, o užakių ir toliau kiršina tautos žmones, nes jiems terūpi pinigai. čia iš vinos moters sužinojau, kad jos giminaitis dar jaunas kunigas visai neseniai išvažiavo į Vatikaną dirbti, o kai jinai paklausė kodėl važiuoja ten dirbti? Tai jis atsakė, kad Lietuvoje per mažas biznis Vatikane daugiau eina uždirbti. Tad belieka sykį žmonėms susirinkus pareikšti savo laisvą valią ir pastatyti bažnytinkus į savą vietą, užtenka čia visokių nurodinėtojų ir kiršintojų, turim patys tvarkys ir turėti bei apginti savo nuomonę….
krikščionybė -sėkmingiausias visų laikų verslo projektas.Nemanau ,kad jie be kovos ką užleis,nes pinigai kaip žinom “nekvepia”.
Tiesą sakai, bet kovoti su jais reikia, nes Lietuva – lietuviams, o ne kryžiuočiams! :01:
nemanau kad kažkaip tai reikėtu kovoti su tikinčiais krikščionimis.Tuo labiau,kad jie yra tautos .Ir daugelis ne pati blogoji .Čia manau reikalingi sekantis veiksmai.Nacionalizuoti bažnyčių turtą,paliekant tik kulto pastatus nuomos teisėmis .Kurių visą materialinę dalį tvarko vadybininkai ,skiriami tikinčiųjų bendruomenių.Dvasininkai (visų rangų) gali užsiimti tik dvasiniais reikalais.Visos religinės bendruomenės Lietuvoje ,gali priklausyti tarptautinėms religinėms organizacijoms(tame tarpu ir Vatikanui ) tik dvasiniais reikalais.Tai yra tikėjimo tiesų derinimu.Bet jokių administravimų ,skyrimų ,bendro turto Lietuvoje, ar panašiai.Gal tada kokia tai dalis ir taps tikrai Lietuvos krikščionimis .
Kiek šioje keverzonėje ne pagarbos Lietuvių kalbai,tiek pat ne pagarbos Lietuvai…
“Pro patria” kalba apie pagarba Lietuvai,gal pirma Lietuviškai pasivadinkite,paskui pradėkite kalbėti LIETUVIŠKAI..
“Patriotas”- TĖVYNAINIS..
Posakis iš Gintarinės posakių skrynios: “aš labiau bijau šimto avių armijos,vedamos liūto,nei šimto liūtų armijos,kuria veda avis..”
Kieno “tėvynainis”? “Patriotas” ir “tėvynainis” prasmė šiek tiek skiriasi. Jei jau taip norisi atsisakyti bent menkiausių svetimybių, reiktų bent jau sukurti naujus žodžius, o ne painioti esamų žodžių prasmes.
Tėvynainis – Tėvynės ainis,Tautietis – Tautos ietis,Valstietis – Valstybės ietis,Pilietis – Pilies ietis ir t.t…
Mantas – Man Ta,Tauta – Tau Ta.. 😉
Dažnai Vatikanui – Va Tik Anam vergaujant užteršiama Lietuvių Šventoji kalba..
Gerbkime ir Tausokime Lietuva Lietuviškai..
Valstietis – nuo žodžio valsčius. 🙁
Ir aš manau, kad neverta krikščionybės sieti su mūsų tauta. Tas, kam rūpi tautos reikalai, tikrai nesitenkins pažadu, kad Kristus atėjo išganyti visų žmonių, vadinasi, ir visų tautų. Juolab, kad Testamento šaknys vis dar tebesimaitina iš tų pačių požemio upių, kaip ir Koranas, ir Šariatas. Nemanau taip pat, kad tautai iškilti padės tik konfrontacija su kitomis tautomis. Vienintelis kelias, vienintelis būdas – gerti iš savo giliųjų šaltinių – iš tautosakos, iš liaudies savimonės, iš liaudies mąstysenos, atsigręžti į savo praeitį ir teisingai ją vertinti.
Gerbiamam A. G. siūlau pasitikrinti orfografiją – reikia rašyti “nepagarba” , “lietuvių”, “lietuviškai”, “pagarbą”, o jeigu sąmoningai nepaisėte rašybos taisyklių, tai ar nenusižengėte savo paties teisingumo principui?
“konfrontacija”,”orfografiją”,”principui” ne pagarba Lietuvių kalbai,be Lietuviškos sąžinės,su prasta sau žinia(sąžine) ..
Posakis: Dar niekas nepasiklydo Tiesiame kelyje..
teisingai jaunimas kalba, Ko prisikabinote seni perdylos prie ne esminių dalykų….
❓ Štiša.
Hans’ui esmė? Susirinkusiems poprokupacinės bož nycos celibazėj?
Rašytojų klubo salėje, panašu, buvo teaptarinėjami ir nycinės galios okupaciniai slėpsniai. Pronyciniai kryžių misionieriai vis siekiamybėje tepasišovę okupantkrikščioniškai tebenorminti Lietuvą.
O taip, vyručiai. Iškelsite šūkį „Lietuva – be krikščionių“, išnaikinsit 80 nuošimčių Lietuvos gyventojų (krikščionių), ir štai tada tapsite laisvi ir nepriklausomi? Dori ir darnūs?
Gėdytumėtės. Gal verčiau į save pasižiūrėkit – kiek vaikučių Lietuvai užauginot, ar žmona ta pati, kiek pavargėlių sušelpėte, ar kokį nors tikrą, juntamą darbą dėl savo Tėvynės padarėte? Ne prie kompo ekrano komentuodamas, o pats asmeniškai.
Algirmantai, visos tamstos žinios apie Bažnyčią – iš agentūrų VBS (viena boba sakė) arba GTS (girdėjau taisydamas santechniką). Jei norite kritikuoti, tai nors šiek tiek pasidomėkite. O tai dabar tokį „briedą“ liejate. Apie ponaitį Rutkauską jau nė nekalbu – šiuo atveju nebent vaistukai padėtų.
O dėl straipsnio, tai sutinku – reiktų kalbėti, rašyti lietuviškai ir pavadinimus susigalvoti lietuviškus. Vis dėlto, lazdos neperlenkim. Neįmanoma dabar būtų apsieti ne lotyniškų terminų medicinoje ar graikiškų kompiuterijoje, ar pan. Ir juk tikrai ne senovinės lotynų ar graikų kalbos mums šiandien grėsmę kelią. „Suvalgys“ mus anglų kalba. Lygiai taip pat ne krikščionys ir ne Katalikų Bažnyčia yra Lietuvos bei lietuvybės priešai. Būtent ji, Bažnyčia, iš esmės vienintelė kovojo už lietuvybę tais laikais, kai tai buvo iš tikrųjų pavojinga. Kovoja ir dabar. Nejaugi tikrai nesuvokiate, jog tikroji grėsmė mums visiems – ne krikščionys ir jų kunigai, o visi tie vakarietiškieji tolerastai ir piderastai? Beje, jie tikrai ne krikščionys, jie bedieviai.
……Kažkada tai “lenkėjome”,vėliau “rusenome”,dabar “anglėjame”,bet yra nemaža dalis žmonių kurie Dega Lietuva čia ir dabar,toje pačioje Lietuvoje…
Grėsmė yra įvairi Lietuvoje-Lietuvai,bet visa grėsmė prasideda nuo kiekvieno savęs..
Posakis iš Gintarinės posakių skrynios: “Didžiausia gyvenimo prasmė yra skirti Jį tam,kas tesis ilgiau nei pats Gyvenimas..”
Pritariu Artūrui Gotautui. Beje Aguona, aš ne prieš žmones kurie tais kažkątais išpažysta, o prieš bažnytininkus kurie manipuliuoja masėmis ir iš jų sukčiavimo būdu išvilioja pinigus, beje, ką paie kunigą buvau parašęs yr tikra tiesa, nes pati bendradarbė papasakojo, o tai yr jos giminaitis, dar čia dabar dėl tos bažnyčios turtų pavogimo, čia apie tą kur sudegė, tai kunigai per tiek laiko sukčiavimo būdu iš žmonių išvilioją turto, kurį žmonės užsidirbę savo kruvinu darbu ir dar iš jų šaipomasi ir tyčiojamasi, tad nereikia čia aiškinti….