Vasario 18 d. Latvijos gyventojai dalyvavo referendume dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba ir apsisprendė – antros valstybinės kalbos nebus.
Preliminariais duomenimis 75,05 proc. referendume dalyvavusių Latvijos piliečių balsavo prieš rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijos kalba, už pasisakė 24,63 procentai balsavusiųjų.
Iš viso prieš rusų kalbą kaip valstybinę balsavo 750,159 tūkst. rinkėjų, už – 246,245 tūkstančiai. 3190 balsavimo biuletenių pripažinta negaliojančiais.
Rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 087 284 Latvijos piliečių arba apie 70,37 proc. visų rinkimų teisę turinčių Latvijos gyventojų.
Balsavimas prasidėjo 7.00 val., o urnos uždaromos 22.00 val.
Nuo pat ryto buvo pastebėtas didesnis rinkėjų aktyvumas nei per referendumą dėl Seimo paleidimo. 12.00 val. duomenimis, balsavo 414 tūkst. 867 žmonės, arba 26,85 proc. šalies piliečių, – tai 140 tūkst. žmonių daugiau nei per referendumą dėl parlamento paleidimo.
16 val. duomenimis, balsavime jau dalyvavo 784 847 žmonės, arba 50,79 proc. bendro rinkėjų skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys.
Iki 20 val. savo valią referendume visoje Latvijoje buvo pareiškę 63,54 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių, Rygoje balsavo net 72,11 proc. rinkėjų.
Pirminiais duomenimis, viso referendume balsavo 66,34 proc. balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
Taigi, prie balsavimo urnų šiandien buvo atėję 1 026 451 žmonės. Labai aktyviai buvo balsuojama Rygoje – čia balsavo 72,56 proc. balsuoti galėjusių asmenų.
Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 54,54 proc. rinkėjų, Vidžemėje – 64,41 proc., Žemgalėje – 51,5 proc., Latgaloje – 45,83 proc. Rygoje iki 16 val. balsavo 54,22 proc. rinkėjų.
Rygoje balsavo 10 tūkst. 140 rinkėjų (24,75 proc., Vidžemėje – 121 tūkst. 137 rinkėjai (29,6 proc.), Latgaloje – 62 tūkst. 158 rinkėjai (26,33 proc.), Kuržemėje – 62 tūkst. 313 rinkėjų (30,45 proc.), Žiemgalėje – 67 tūkst. 619 rinkėjų (29,14 proc.).
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turėjo balsuoti daugiau nei 770 tūkst. žmonių – pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
Latvijos prezidentas A. Berzinis, šeštadienį viešėjęs Lenkijoje su darbiniu vizitu. Savo balsą atidavė šalies ambasadoje Varšuvoje.
„Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“ – pranešė jo atstovė Liga Krapane.
***
Balsavimo rezultatai Latvijoje (prieš Konstitucijos pataisą dėl valstybinės rusų kalbos):
Ryga – 63,8 proc. (Vasario 19 d. 18 val. duomenys)
Daugpilis – 14,4
Jelgava – 74,2
Liepoja – 79,8
Ventspilis – 79,7
Visa Latvija – 74,8
Daugiau žinių ČIA.
Balsavimas užsienyje – 79,2 proc.
Daugiau žinių ČIA.
Susiję straipsniai:
- Latvija valstybiniu lygiu sustiprino latvių kalbos apsaugą
- Grupė Lietuvos Seimo narių paragino Latvijos lietuvius balsuoti prieš antrosios valstybinės kalbos įvedimą
- A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
- A. Bėrzinis: Kas neigia latvių kalbą, kaip vienintelę valstybinę kalbą, tas neigia ir Latviją
- A.Juozaitis. Latvija kryžkelėje
- Č.Iškauskas. Latvija praranda suverenitetą, o mes?
- Lietuva ir Latvija vieningai sieks bendrų tikslų
- Latvijoje renkami parašai už tai, kad mokyklose visų dalykų būtų mokoma latvių kalba
Ta proga siūlau paklausyti Youtube.com dainos surenkam Svetvakars
Dainos vertimas
Svētvakars
Mūzika – R. Pauls, vārdi – I. Ziedonis
Šī Dieva zeme* ar Gaujas lejām**, (Ši Dievo žemė su Gaujos slėniais)
Ar stārķa ligzdām un kurmju ejām. (Su gandralizdžiais ir kurmių landom)
Ar Cēsīm, Talsiem*** un jaunām sejām, (Su Cėsimis, Talsais ir jaunais veidais)
Ar ļaužu balsiem un Raiņa dzejām****. (Su žmonių balsais ir Rainio eilėm)
Par verga algu es tajā sirgšu, (Už vergo algą aš joje vargsiu)
Par indes malku es viņu pirkšu. (Už nuodų gurkšnį aš ją pirksiu)
Ar zelta atslēgām es slēgšu, slēpšu, (Aukso raktais rakinsiu, slėpsiu)
Kā puskauts āzis par viņu brēkšu. (Kaip nepribaigtas ožys dėl jos bliausiu)
Šo liktens zemi šais svētvakaros, (Šią likimo žemę šiais šventvakariais)
No manas dvēseles kāds noņem nost. (Nuo mano sielos kažkas nuima)
Ak, svētā brīve, kā tad es jūtu, (O šventoji laisve, kaip tada pajuntu)
Cik, esmu nesis to smago grūtu. (kiek esu nešęs tą sunkią naštą)
Kad tā vairs nav tik cik melns aiz naga, (kai jos nebėr nė per nago juodymą)
Tad es tik jaušu, cik bija smaga. (tik tada pajuntu, kokia buvo sunki)
__________________________
* Aliuzija į Latvijos himno žodžius Dievs, svētī Latviju ‘Dieve, laimink Latviją’.
** Gaujos upės slėniai yra statūs ir gilūs; gamtovaizdžio grožiu jie lyginami su Šveicarija.
*** Latvijos miestai
**** Janis Rainis (1865-1929) – latvių poetas, Maironio amžininkas ir jo tam tikras atitikmuo latvių literatūroje.
Na, žinok, tokios čia tavo primenamos agonijos: “dieve, laimink Latviją”, šiandien jau skamba žiauriai. Okupacinės prožydreligijos metodiniai teologiniai mokymai tokiomis verkšlenimų dainelėmis (Baltams šaukiantis žydreliginių apgailėjimų) privedė lig to, kad vok. Liuter proto stantų metodu užguiti Latviukai tiek užguiti, kad primena tylius užguitus vargšiukus ir kitataučiams kitakalbiams jau ir ruskos miuzikės fone. Tas pats Latvių kultūraliginis povas Paulsas visą gyvenimą ruseliams daineles fortepijanino – savo ruskais koncertais šaukėsi savo Tautai bėdą.
–
Rytai, tau gal dar reikia “laimintis” ?, bet jau ne Latviams.
CHA
http://www.youtube.com/watch?v=cDnCrHyI_pk
viskas, jau isspresta, dauguma balsavo pries, ramu, Latvijoje yra tik viena valstybine kalba, ir ji yra latviu. O Lindermanas turetu buti teisiamas uz kurstyma nacionalines neapykantos ir deportuotas is salies. Rusai beje irgi ji nuteise ir deportave, neaisku kur ji iskraustyt reiktu 🙂
Katastrofijus yra įdomiai pasisakęs tuo klausimu (pas Žygeivį, kur gal n minčių atrodo kaip ir nevertintinos, bet iš visų jų gali būti ir kokia nors viena kita istorijos įvertinta mintis).
Paskaitykite.
Į Šiaurės Korėją pas savo ideologinius brolius.
Pastebėkite – vieno pagrindinių kosmopolitizmo stūmėjų pavardė yra Lindermann:
http://www.lrytas.lt/-13295509091329447280-rusų-kalba-netapo-latvijos-valstybine-prieš-tai-pasisakė-78-proc-piliečių-atnaujinta.htm
Lindermann,Kac…(kituose šalyse pasižvalgę gal ką panašaus rastume)…vien už tokį sugretinimą ,manau ,mane laikas ant kuolo.
sveikinam mūsų brolelius latvius .
Valio! Valio! Valio! Valioooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooooo!
INFORMACIJA(svarbu): Tautų genocidas turi įvairias formas. Viena baisiausių genocido formų yra mažiau skaitlingos tautos sunaikinimas okupuojant ,atimant, užimant jos gyvenamą teritoriją ir masiškai apgyvendinant (kolonizuojant) žymiai skaitlingesnės tautos gyventojais. Kai raudonieji rusai grubiai, kruvinai okupavo Lietuvą, Latviją, Estiją, tuo pačiu metu, kartu su rusų okupacine armija, į šias šalis masiškai pradėjo plūsti “vyresnieji broliai” gyventojai rusai. Ir Estijai, ir Latvijai, ir Lietuvai prievartinė rusiška asimiliacija buvo pagrindinis faktorius nulėmęs siaubingą demografinę situaciją, turinčią visus tautų genocido požymius.
Referendumas Latvijoje dėl okupacinės rusų kalbos statuso įrodo okupantų sąmoningą siekį ASIMILIUOTI latvius. Būtina tarptautinėje erdvėje teisiškai įforminti prievartinę asimiliacija,nes ši genocido forma yra labai pavojinga.
Dabar latviams reikia kelti referendumą dėl rusu gyvenimo teisėtumo Latvijoje.