Trečiadienis, 29 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

R.Dediala. Pamiršta Vasario 16-osios pergalė

Ričardas Dediala, www.alkas.lt
2012 02 16 01:52
40
Andrioli. Lietuvių sugrįžimas

Andrioli. Lietuvių sugrįžimasVasario 16 d. – ypatinga Lietuvos istorijai data, tačiau suklysite pamanę, jog kalbėsime apie 1918 m. Lietuvos įvykius. Ši diena Lietuvos viduramžių istorijoje žymi kiek nepelnytai užmiršto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio karių pergalę prieš Vokiečių ordino livoniškąją šaką. Taigi šią dieną sukanka lygiai 742 metai nuo 1270 m. vasario 16 d. Karusės mūšio.

1270 m. žiemą Livonijos magistras Otas fon Liauterbergas susidūrė antrą ir paskutinį kartą su Traidenio lietuvių kariauna. Šio susirėmimo pasekmes puikiai iliustruoja Romo Batūros sudaryta didžiausių Ordino pralaimėjimų Rytų Baltijos regione XIII a. lentelė, kurioje Karusės mūšis užima šeštą vietą iš dvidešimt dviejų pateiktų mūšių. Todėl ir priminsime kiek kitokius, bet irgi pergalingus Lietuvai vasario įvykius.

Plačiausiai mūšio eigą nusakantis šaltinis – Eiliuotoji Livonijos kronika (toliau – ELK), kuri jam skiria net 193 eilutes (pavyzdžiui, Saulės kautynėms skiriamos 107 eilutės), o dar devyni šaltiniai pažymi iš esmės tik patį faktą, jog toks mūšis vyko ir gana skurdžiai nusako kai kurias aplinkybes.

Istoriografija šiuo klausimu gana neišsami. Plačiausią šio mūšio analizę atliko Rokas Varakauskas, kuris apžvelgė ne tik visus šaltinius, bet ir mūšio pasekmes Vokiečių ordinui bendrame kovų kontekste. Šį darbą papildo kiek prieštaringa Zigmo Raulinaičio studija „Lietuvos raiteliai“, kurioje autorius modeliuoja įvykius, pasiremdamas žinomomis analogijomis. Verta pastebėti, kad naujausioje Artūro Dubonio monografijoje „Traidenis“ tik užsimenama apie mūšį, bet gilesnių įžvalgų nepadaroma. Šūsnyje įvairių istorikų darbų galima aptikti tik smulkių pastabų, paminėjimų, komentarų, kurie mums ir leidžia susidaryti kuo pilnesnį vaizdą.

Kas galėjo lemti lietuvių norą pulti Saremos salą, kuri yra beveik už 450 kilometrų nuo Lietuvos? Atsakymo reikėtų ieškoti visų pirma grobio siekime. ELK atskleidžia, jog toji žiema buvo labai šalta, kad net motinoms vaikai sušalo. Apskirtai XIII a. antrojoje pusėje vis dažniau šaltiniuose galima aptikti vėstančių orų paminėjimus, o XIV a. net vadinamas „Mažuoju ledynmečiu“. Sarema, kuri buvo apgyvendinta jūreivių, tiesiog masino ten žygiuoti kaimynus atsiriekti dalies jūreivių pelno. Juo labiau, kad Sarema lietuvių buvo puolama ir anksčiau, todėl funkciniu aspektu tai buvo grobiamasis žygis.

Tuo pat metu, kai lietuviai keliavo į Saremą, likimas netikėtai nusišypsojo Vokiečių ordinui, nes 1270 m. žiemą magistras Otas fon Liauterbergas įsiveržė į Žiemgalą, kad palaužtų vienuoliktus metus kovojančius žiemgalius. Magistrui atvykus į vietą (tikėtina, jog atžygiuota į Mintaują, o iš ten – į Tervetę, kuri nuo seno buvo žiemgalių pasipriešinimo židinys), jam netikėtai buvo pranešta apie lietuvių karius. Šią informaciją jis gavo iš „draugystės vedamo“ išdaviko, kuris galėjo būti ir lietuvis, nes minima, jog Livonijos kraštą laikęs svetimu, ir žiemgalis, nes, anot Z. Raulinaičio, tai galėjo būti žmogus iš Mežuotnės ar jos apygardos, nes Upmalės žiemgaliai ir lietuviai nepasižymėjo didele draugyste. Magistras tuo metu jau buvo kažkur tarp Mintaujos – Mežuotnės – Tervetės trikampio. Tad Otas pasinaudojo proga ir su savo kariuomene grįžo į Rygą sutelkti jėgų.

Toliau iš šaltinių žinome, jog per tris dienas lietuviai nuvyko iki Estijos pajūrio ir užpuolė Saremos salos gyventojus. ELK neatskleidžia žygio maršruto, tačiau iš aprašymo daroma paprasčiausia loginė išvada, kad žygiuota žemynine dalimi, nes kalbama apie magistro norus pasitikti priešą, žygiuojat jo pėdomis. Tuo metu prie jo koalicijos jungėsi vietiniai gyventojai ir taip truputį mažiau nei per parą buvo pasiektas Viko kraštas, kuris driekėsi prie pat jūros. Viko žemė buvo Estijos vakaruose (dabar tą teritoriją apima Lenės apskritis). Taigi, jeigu jota iš Rygos lietuvių pėdsakais link Viko ir tikėtasi juos pasitikti grįžtančius, neabejotinai veiksmas vyko – atsižvelgiant į tai, jog abi pusės galų gale susitiko viena prieš kitą – žemyninėje dalyje. Lietuvių kariauna, anot ELK, traukėsi iš Saremos, kai Ordinas su sąjungininkais iš Viko patraukė į vakarų pusę pasitikti įsibrovėlių. Apskritai šis žygio krypties neaiškumas įsivėlė dėl istoriografijoje pasitaikančio teiginio, jog Sarema buvo pasiekta užšalusios Rygos įlankos ledu. Dažnai čia prisimenamas 1219 m. žygis, bet visgi tokios eigos pagrįsti šaltiniais beveik neįmanoma. Tikslinant duomenis aiškėja, jog lietuvių kariaunos maršrutas turėjo būti apie 350 kilometrų, taigi trijų dienų žygio metu prireikė įveikti daugiau nei po 100 kilometrų per dieną, o tada pereitas Monės sąsiauris ir pasiekta Saremos sala.

Magistras skubiai organizavo didelę koaliciją, sukviesdamas žemių būrius. Aišku, kad prie jo jungėsi lyviai, latgaliai, estai. Kronikinkas tiesiogiai jų nemini, tačiau gana iškalbinga žinutė apie viso krašto liaudies prisijungimą tik parodo vietinių gyventojų aktyvų dalyvavimą šioje akcijoje. Be šių pašauktinių buvo vyrų iš Doparto (dab. Tartu) ir Lealio (dab. Lihula) žmonės, kurios vedė šių miestų vyskupai Fridrikas ir Hermanas, Revelio (dab. Talino) danų kariuomenė, kuriai vadovavo krašto vietininkas Zivertas.

Tuo metu, kai lietuviai patraukė atgal, prieš save jie išvyko didelį būrį priešininkų. Iš tiesų nėra aiški tiksli susidūrimo vieta, nes tarp žemyno ir Saremos dar yra Muhu sala, tačiau iš užuominos, kad susitikta ant ledo (palikus Saremą), galime konstatuoti, jog abi pusės buvo kažkur tarp Saremos ir Muhu salų. Lietuviai, matydami prieš save priešą, tučtuojau pasirinko gana primityvų, tačiau sumanų rogių vilkstinės gynimo būdą – apsitvėrimą rogėmis iš visų pusių.

Tokia taktika primena viduramžių kariuomenių taikytą „wagenburgą“ – vežimų užtvarą gynybai nuo kavalerijos atakų. Žinoma, kad negalėdami lygiaverčiai pasipriešinti raitelių rikiuotei, lietuviai naudojo įvairias užtvaras ir gamtines kliūtis. Tokie defenzyviniai kovos būdai komplikuodavo raitelių kovą ir neretai priversdavo juos kautis pėsčiomis.

Magistras Otas išrikiavo savo pajėgas: vyskupai su jiems paskirtais Ordino broliais stojo į kairįjį sparną, talinietis Zivertas su saviškiais stojo į dešinįjį, o centre turėjo išsirikiuoti pagrindinės Ordino pajėgos. Už jų nugarų pašauktiniai kariai iš įvairių žemių.

Pirmieji puolė riteriai, tačiau lietuviai staigiai pasitraukė už rogių ir priešas įsipainiojo tarp rogių užtvaros, kur jų žirgai buvo nudurti. Antrieji atakavo magistro atvesti kariai, tačiau Lealio ir Doparto vyskupai su Revelio riteriais nepajudėjo. Mūšio įkarštyje žuvo magistras Otas fon Liauterbergas. Po jo mirties į kovą įsitraukė vyskupai su Revelio kariais. ELK autorius be 52 žuvusiųjų riterių pamini 600 kritusių karių.

Pilnas rankas grobio prisikrovę lietuviai ir netekę, anot šaltinių, 1600 karių patraukė namo. Toks milžiniškas žuvusiųjų skaičius, be jokios abejonės, yra netikslus. Nesigilinant į skaičių pateikimo šaltiniuose problematiką, galima nurodyti kelis pavyzdžius. Antai 1223 m. Jumeros kautynėse žuvo 600 estų, 1228 m. Folkvino žygyje į Tervetę žuvo 1600 pagonių, o 1246 m. kare su Svetapolku kryžiuočiai paėmė 600 žirgų. Beje, šaltiniai fiksuoja, kad paprastai būdavo pasirūpinama žuvusiais mūšyje. Juo labiau, jog toks literatūrinis topas žinomas visose kronikose.

Sudėtinga nustatyti karių skaičių abiejose pusėse. Vienintelis Z. Raulinaitis bandė modeliuoti galimus variantus. Nors jo skaičiai gana netikslūs ir hipotetiniai, tačiau leidžia susidaryti šiokį tokį vaizdą. Tikėtina, jog Vokiečių ordinas turėjo nuo 3000 iki 3500 karių. Lietuviai, atmetus nelabai tikslų žuvusiųjų paminėjimą, galėjo turėti apie 2000 vyrų. Nors šie skaičiai tik kai kuriais aspektais gali būti pagrįsti ir tai tik hipotezė, joks mums žinomas šaltinis nieko išsamiau pasakyti negali.

Karusės mūšis bent trumpam laikui pakirto Vokiečių ordino livoniškosios šakos galybę ir parodė lietuvių taktinį pranašumą atviroje kovoje. Vokiečių ordino nusilpimą ir neorganizuotumą puikiai iliustravo tų pačių metų įvykis, kai į Livoniją įsiveržė lietuviai ir nukovė keršto troškimo vedamą naująjį krašto magistrą Andrių Vestfaleną su 20 riterių.

Ši pergalė atvėrė naujas galimybes kovų fronte – taikingesnį laikotarpį Lietuvos santykiuose su Vokiečių ordinu, kuris po 9 metų vėl bus sutriuškintas to paties Traidenio žmonių. Toji 1270 vasario 16 d. pergalė svetimame krašte parodė didelį to meto žmonių ryžtą nepasiduoti sunkiausiomis sąlygomis. Tad su vasario 16-ąja!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valdovų rūmuose bus paminėtos Smolensko atgavimo – 400-osios metinės
  2. T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos
  3. T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
  4. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  5. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  6. J.Trinkūnas. Į Prūsų žemes grįžo Kryžiuočių ordino magistras
  7. M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai
  8. Prūsų kraujo paveldėtojai
  9. Mėlynųjų Vandenų mūšis
  10. Šveicarijos menininkų darbai LDK
  11. Ekranuose pasirodys dokumentinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“
  12. Aptarti Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-ųjų metinių minėjimo renginiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 40

  1. Inga Baranauskienė says:
    10 metų ago

    Ačiū už puikų straipsnį.

    Atsakyti
  2. Pranas says:
    10 metų ago

    Keista,kai savė praded klijout, lietoviams plėšėkų etiketė.O ordins vaizdoujams,kap tautų gynies.Eilėnė smegenų plovykla.

    Atsakyti
    • zemaiciu zydas says:
      10 metų ago

      No to tiep I bou. Lytuvie visum kor iej, bobikis nuzodie, muzikiuks ispreivartava, I karvis issivarien. A ne tiep?:D

      Atsakyti
  3. zemaiciu zydas says:
    10 metų ago

    Pernai per velykas aliuminio krokodilo rinktines eilinis Juozas Gediminaitis ir neeilinis Adelaidas Rope vykdydami EU taikos palaikymo misija Helmando provincijoje pietvakariu Pustunu provincijoje sunaikino Ali Babos vilkstine, nukove du kovotojus, bei ju asila ir neutralizavo vezima su kupranugariu suriu is kurio kaip zinoma, Ali Babos teroristai gamina kura raketoms, sunaikinusioms ne viena nepilotuojama NATO drona. SVESKIME SIA ISIMINTINA DATA!!!

    Atsakyti
    • Joze Gediminaitis ir A.Rope says:
      10 metų ago

      Paskutiniam žydui .Gal če bombulį padars miegoje ant Medvegalę piliakalnę ir sapnavė.

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        10 metų ago

        Tabmeigtu, namaisyk…

        Atsakyti
        • janušonis evaldas says:
          10 metų ago

          🙂 nieka bloga šiam straipsny nėr.Nereik mislėt,ka mūsų protėvė no visa svieta apsigyne užkutendami priešo,-so didžioj dien jum ,prietelė,už mūsų viosu laisvė….

          Atsakyti
          • zemaiciu zydas says:
            10 metų ago

            laisvi yr dalyks sudietingiesnis nei gal apsiroudeit…

  4. Žygeivis says:
    10 metų ago

    Spaudos klaidos:

    Apskirtai XIII a. antrojoje pusėje – apskritai

    Kronikinkas tiesiogiai jų nemini – kronikininkas

    vyrų iš Doparto (dab. Tartu) – Lealio ir Doparto vyskupai – manau, kad turėtų būti Dorpato (?)

    žmonės, kurios vedė – kuriuos

    kare su Svetapolku – manau, kad teisingiau rašyti Sventapolku

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      10 metų ago

      Patikrinau papildomai: Tartu estiškai senovėje vadinosi Tarbatu, o iš čia atsirado pavadinimas Dorpatas.

      Atsakyti
  5. Žygeivis says:
    10 metų ago

    Paskaičius šį straipsnį ir peržiūrėjus dar krūvą kitų – apie garsiausius Lietuvos Valstybės mūšius nuo pat pirmųjų ir baigiant partizanų kovomis – man kilo idėja, ar nevertėtų surinkti į vieną vietą chronologine tvarka visus spaudoje (internete) jau skelbtus straipsnius apie tuos mūšius bei iliustracijas ir sudėti į “Alką” atskiru skyreliu (pradedant R. Batūros straipsniu apie garsiausius 13 amžiaus mūšius, kur jis parodo kiek riterių kuriame mūšyje žuvo). :).

    Tai būtų tikrai įdomi ir puiki Lietuvos Valstybės istorinė “paroda” ir kartu daug kam tikra mokomoji priemonė (pvz., ir aš tikrai neatsimenu daugelio svarbių mūšių, jų aplinkybių ir kitų detalių – tik paskaitau Lietuvos istorijos kalendoriuje priminimus 🙂 ).

    P.S. Pasižiūrėjau, kad vien mano svetainėje jau esu surinkęs tokių virš dešimties, ir neabejoju, jog, pvz. Tomas rastų dar daugiau.

    Atsakyti
    • Autorius says:
      10 metų ago

      Ačiū Žygeiviui už mistype pastebėjimą žodžiuose. Iš tikrųjų galima rasti istoriografijoje daug paminėjimų apie mūšius, tačiau kokybiškos analizės nėra. Kartais maža vieno autoriaus pastaba pakeičia požiūrį į visą eigą. Kad ir Karusė… dažniausiai istoriografijoje autoriai pateikia nuorodą į R. Varakausko straipsnį, kuriame, žinoma, yra išsami informacija, tačiau vis dėlto nuosekliai analizuojant šaltinius ir iki dabar parašytus darbus, galima aptikti įvairių įdomių vertinimų ir susidaryti pilnesnį vaizdą, tačiau tokių darbų nėra daug. Štai išėjo J. Vaičenonio “Lietuvos karyba”, kurioje iš esmės sukonspektuotas ir labai sutrumpintas Varakausko straipsnis. Tuo labiau kai kurie susidūrimai dažnai tampa tik statistika, o iš tikrųjų ten slepiasi labai smagūs (kartais humoristiniai) įvykiai.

      Atsakyti
    • lamatas says:
      10 metų ago

      Toks tinklapis buvo .Ten buvo surinkti visi mūšiai nuo seniausių laikų,baigiant partizaniniu judėjimu.Trumpi mūšių aprašymai ,dalyviai ir taip toliau .Vadinosi “Lietuvos mūšiai”.Norėjau pasidalinti nuoroda ,nes turiu įsidėjęs naršyklėje.Deja išaiškėjo nemalonumas .Tinklapį kažkas sunaikino.Atsidaro šitokia nesąmonė…http://kovos.geobitas.com/xiii-xv/musiai-su-kalavijuociais/rygos-musis/

      Atsakyti
      • Žygeivis says:
        10 metų ago

        Deja, kaip tik tai yra pagrindinė interneto blogybė – iš vienos pusės žiūrint, labai lengva dėti tekstus ir nuotraukas, lengva dalintis informacija, visi, kas nori, gali susipažinti greitai ir nemokamai, bet lygiai taip pat lengva per kelias sekundes sunaikinti daugelio metų darbą.

        Ir daugybė informacijos prapuola – kai kada negrįžtamai.

        Kaip tik todėl palaikau tuos, kas stengiasi savo kūrinius atspausdinti knygų ar straipsnių pavidalu.

        P.S. Gal būt kas nors dar turi išsaugojęs kopiją tos sunaikintos svetainės “Lietuvos mūšiai”., arba bent jau joje buvusios informacijos?

        Atsakyti
        • Vladas says:
          10 metų ago

          Neteisingas argumentas popierinei leidybai — visai nesunku išsaugoti skaitmeninę kopiją, net kelias atsargas skirtingose vietose.

          Atsakyti
      • Vladas says:
        10 metų ago

        Tiksliau vadinosi „Lietuvos kovos dėl vietos po saule“. Tūkstantmečiui pašvęstas, palyginti labai tvarkingas ir dalykiškas vadovėlis. Rašiau autoriui, klausdamas, kas nutiko, kuo galima padėti — neatsakė. http://kovos.geobitas.com/ nebėra nė domeno, bet viešosios įmonės ABSD Kaune buveinė http://www.absd.lt/ tebeveikia, nors irgi be naujienų, be veiklos žymių. Gal kas pažįstate, kol išlikusi medžiaga?

        Atsakyti
  6. Žygeivis says:
    10 metų ago

    Beje, atkreipkite dėmesį, koks atskiras ir gana įdomus skyrius atsirado rusiškame D E L F Y J E prieš pora dienų:

    LDK
    http://r u.d e l f i.lt/vkl/

    (kažko niekaip nuoroda neįsideda, nors ji tikrai verta dėmesio)

    P.S. Gaila tik, kad mane, kaip ir kasmet prieš Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, DELFIO “gėjiniai tolerastiniai adminai” ir vėl “užbanino” ir lietuviškame, ir rusiškame Delfyje. Parašyčiau komentarų – o dabar tik “veidaknygėje” tenka rašyti… 🙂

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      Rašyk per proxy.

      Atsakyti
  7. Kurmis says:
    10 metų ago

    “tučtuojau pasirinko gana primityvų, tačiau sumanų rogių vilkstinės gynimo būdą – apsitvėrimą rogėmis iš visų pusių.” – na jau, iki dabar šis “primityvus” būdas yra vadinamas “žiedine gynyba” ir sėkmingai naudojamas karyboje iki dabar.

    Atsakyti
  8. Vilna says:
    10 metų ago

    Gali būti, kad Saremas Lietuvai mokėjo duoklę, dar nuo laikų iki Livonijos ordino įsikūrimo, juk Traidenis Daugpilį laikė savo širdimi (tėviške). Todėl galbūt į Saremą vyko ją rinkdamas, kaip nesumokėtą. Be to, apskritai iki Livonijos įsikūrimo prekyba Dauguvos žiotyse ir įlankos zonoje galėjo būti kontroliuojama Lietuvos kartu su kuršiais ir Polocku. Kadangi Ordinas, esant dideliam šalčiui, o riteriam prie jo nepratusiems, ryžosi pulti, galima manyti, kad Ordinas galėjo savo turto dalį žiemai iš savo pilių išgabenti toliau nuo Lietuvos – į Saremą arba apskritai jį laikydavo ten. Tikėtina, kad Lietuvai tai buvo žinoma, todėl ji gerai pasirengė tam ir vykdė jį žiemą. Vasara tokiai operacijai matyt, netiko, nes tuo metu kuršių laivynas jau buvo silpnesnis ir Baltijos jūroje nedominavo. Siaubiamieji žygiai tuo metu buvo vykdomi iš abiejų pusių, todėl čia nieko nuostabaus, karas su Ordinu vyko siaubiamųjų žygių forma. Siaubiamieji žygiai gali būti prisirtini gynybiniams veiksmams, nes karui vykdyti buvo reikalingi materialiniai ištekliai, taigi nusiaubus Ordino teritorijas jam kildavo problemos dėl priešo puolimų vykdymo.
    Kas dėl mūšio taktikos panaudojimo, tai galėjo būti, kad ledas mūšio vietai buvo pasirinktas sąmoningai tam, kad ant ledo būtų galima prikirsti ar laužais atšildyta ekečių. Todėl Ordino raiteliai, puldami, o lietuviams organizuotai pasitraukus, į jas pateko taip netekdami žirgų ir buvo sudoroti lietuvių. Juk apie tai, kad lietuviai mūšiuose naudojo vilkduobes, yra metraščiuose žinių. Taigi gali būti, kad buvo panaudotos ne tik rogių užtvaros.

    Atsakyti
    • lamatas says:
      10 metų ago

      Gal nereikėtu supaprastinti šio žygio priežasčių.Istorija rodo,kad lietuviai tikrai nebuvo pasyvus “atsimušinėtojai”.Tolimi BAUDŽIAMIEJI žygiai nebuvo retenybė.Tame tarpe ir į šiuolaikinės Vokietijos teritorijas.Šis žygis,manau, taip pat buvo baudžiamasis .Ne tikslu plėšikauti,ar duoklės rinkimas( teritorijos jau senokai pajungtos ordinui).O toks parodymas “kas yra kas”,Tuo labiau ,kad žiniasklaida tais laikais tikrai buvo silpnoka.Ypatingai pavergtoms tautoms.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        10 metų ago

        Niekas ir neteigia, kad lietuviai buvo kokie nors pasyvūs “atsimušinėtojai” ar plėšikai. Iš kur pats tai ištrauki! Tas yra Gudavičiaus, Bublausko ir jų pasekėjų išmislai.
        Lietuviai, kaip galima, spręsti iš istorinių šaltinių, karuose, mūšiuose pasižymėjo išradingumu, kūrybiškumu.
        Kas dėl lietuvių žygių, tai kaip tik pabrėžiau, kad siaubiamieji žygiai į priešo, su kuriuo kariaujama, užgrobtas teritorijas su jose vykoma ūkine veikla buvo vykdomi kaip gynybinio pobūdžio veiksmai. Apskritai abejoju, kad lietuviai būtų vykdę kokius plėšimo ar baudžiamuosius žygius. Greičiau čia yra tokie atvejai, kai to paties asmens veiksmai vienai pusei yra žvalgo, o kitai – šnipo.
        Kas dėl teritorijų, tai kova dėl jų dar ilgai vyko net tarp Ordino ir Rygos vyskupo, o ką kalbėti apie Traidenį, kuris kartu su broliais kaip tik ir siekė atkurti prarastą įtaką tėvonijų teritorijose.

        Atsakyti
        • lamatas says:
          10 metų ago

          Aš vis dėl to linkęs pasilikti su savo nuomone ,kad nereikėtų lietuvių karo žygių kažkaip išskirti, ar “balinti”.Tais laikais karo žygiai sudarė visų karų pagrindą.O kad jų metu vyko turto plėšimai ir ekonominio priešo stiprybės pagrindo naikinimas,tai tas vyksta iki šiol (pvz.” Meridiano ” Klaipėdoje istorija).Tikrai nemanau ,kad lietuvių žygiai buvo rengiami vien tikslu susikauti su priešo kariuomene. Žvalgybai taip pat manau turėjo kitus metodus .Tuo labiau ,dalinai “savuose “teritorijose.

          Atsakyti
          • Vilna says:
            10 metų ago

            O kur čia randate lietuvių žygių “balinimus”, ar teigimus, kad lietuviai žygius rengė tik tam, kad susikautų su priešu ar prisiplėštų turtų. Kam tokius savo priekaištus reiškiate, jeigu čia taip manantys nėra apsireiškę. Nenuginčijamas faktas yra tai, kad lietuviai vykdytais žygiais gynėsi nuo juos užvaldyti ar pavergti siekusių čia atsikrausčiusių svetimšalių Ordinų.

          • Kurmis says:
            10 metų ago

            Apiplėšdami Saremos salą, esančią šimtai km. nuo Lietuvos, gynėsi nuo Ordino???? Čia tai geras.

          • Vilna says:
            10 metų ago

            Tikrai “geras” esi…, parodydamas savo supratimėlį. Ar nors įsivaizduoji kokių materialių išteklių Lietuvai reikėjo kariaujant iš vienos pusės prieš Ordiną, iš kitos -prieš Ordą.
            Gal pačiam dar derėtų susitupėti…

          • Kurmis says:
            10 metų ago

            Tikslas pateisina priemones? Ir kokie tai buvo “ištekliai”, brangioji, esantys Saremos saloje? Kuriuos galima buvo atsigabenti rogėmis??? Gal apšviesite? Gal užteks paprasčiausius plėšiamuosius žygius vadinti kažkokiais “gynybiniais”, nes taip galima paaiškinti ir lietuvaičių plėšimus Norvegijoje, Airijoje ir t.t., juk įsivaizduojate, kokių reikia išteklių kovojant prie liberastus, tolerastus, es ir krikščionis????

          • scorpio says:
            10 metų ago

            Ir juokinga, ir graudu, kai lietuviams prikišamas grobuoniškumnas, nehumaniškumas ir t.t. Baikite, tokie stenėjimai ir rypavimai netinka net to meto šventiesiems, o toks kariavimas tebuvo to meto kultūros ir civilizacijos bruožas, net, sakyčiau, esmė. Taip kariavo visos tautos ir valstybės.

          • lamatas says:
            10 metų ago

            Nusiramink,Tamstos aš niekuo nekaltinu ,tik teigiu,kad vyko karas.Ir kad tais laikais buvo kariaujama rengiant karo žygius ,kurių metu buvo siekiama ne tik sunaikinti priešo karines pajėgas,bet ir sunaikinti ekonominę galią ,bei demoralizuoti morališkai.O kaip žinoma geriausia gynyba, yra puolimas.

  9. Pranas says:
    10 metų ago

    Traidenis poikiause soprata,kad krykščionybės skauduli pėrmuo eilie rek pjaut lauk ,kol nepaplėta po kūną.Gaila musa istuorykų,katrėi neistėng atsibost.

    Atsakyti
  10. Vladas says:
    10 metų ago

    Kas galėjo lemti lietuvių norą pulti Saremos salą, kuri yra beveik už 450 kilometrų nuo Lietuvos?

    Ką autorius vadina Lietuva? Baltarusiją? Latvija susikūrė 1918 metais (nors ir po to ją pasauly, net patys latviai pavadindavo Lietuva, antai „The New York Times“). Latgaliai, žiemgaliai Livonijos valdžioje buvo labiau nutautėję, bet patys save laikė lietuviais, ir lietuviai juos laikė ta pačia sava tauta — paklauskit savo senelių, paklausykit Antano Baranausko giesmių, „Nu, Lietuva, nu Dauguva!“.

    Atsakyti
    • Autorius says:
      10 metų ago

      Autorius Lietuvą vadina “Lituania propria”… Kadangi kalba eina apie įvykius Traidenio laikotarpiu, tad galima susiprasti, tačiau “klientas visada teisus”. Vladai, mea culpa, kad neįvardinau. Į žemiau esantį komentarą galiu atsakyti trumpai: autorius stengiasi perteikti kronikos žodžius ir pasilieką teisę įvardyti šaltiniuose paminėtus vietovardžius, kad ir tiesiog sulietuvinus. Atskirai išnašų tam, kaip matote, nebuvo daroma.

      Atsakyti
    • Klemas says:
      10 metų ago

      Paklauskit lenkų – jie iki dabar lietuvius laiko pilietinės lenkų tautos dalimi, o , gerai apdorojus, ir tautinės lenkų tautos atsarginiais ištekliais. Ką tai įrodo?

      Atsakyti
    • Klemas - Vladui says:
      10 metų ago

      Gerbiamasis – gal ne taip primityviai – kad kažkoks New York Times sumaišė Lithuania ir Latvia – tai čia jums įrodymas , kad TAIP SAVE VADINO LATVIAI??? Gal nereikia nusišnekėt? Paklauskit švedų ar danų, jie dabar jums pasakys, kad Ryga Lietuvos sostinė, o tai bus tamstai įrodymas, kad latviai save laiko Lietuvos dalimi?

      Atsakyti
    • Klemas - Vladui says:
      10 metų ago

      Kad lietuviai juos laikė “sava tauta”, t.y. lietuviais – nesamonė – mano proseneliai iš Mažeikių kaimo – apie 7 km. nuo Ltavijos sienos – visada latvius vadino latviais. Tie, kurie buvo protestantai – skerslatviais.

      Atsakyti
      • Vladas says:
        10 metų ago

        Anonime Klemai, ko taip erzina Lietuva? Ar tik tokia šuniška tarnyba šiame portale?

        Lietuva — tai ne upelis Lietauka ir ne koks ten valsčiukas Baltarusijoje, lenkinimo politikų terminu „Lituania Propria“. Lietuva tūkstantmečiais buvo „nuo jūros iki jūros“, seniau dargi siekė Aziją. Bet ir iki 1918 m. Lietgala (slaviškai Latgala) tebuvo šiaurinis Aukštaitijos galas, Vidzemė buvo šiaurinis Žemaitijos galas — Žiemgala, Kurzemė taip pat šiaurinė Kurša. Beje, kuršiai, būdami vakariniai „baltai“, skyrėsi gerokai labiau nuo rytinių, negu šie tarpusavy šiauriau ir piečiau. Antai Daugpilio apylinkių tarmė lygiai ta pati, kaip ir Gervėčių. Daugai, daugų pilis Daugpilis, Dzvynios paupio daugų kraštas Dauguva — tos pačios kilmės vietovardžiai.

        Kuršiams, žemaičiams, Upytės krašto žmonėms Ryga buvo ne mažiau savas miestas už Vilnių. Lietuvių gramatikos tėvas Jonas Jablonskis svarbiausius savo veikalus subrandino toje jūsų vokiškoje „Mintau“ gimnazijoje. Ten kurį laiką gyveno ir Daukantas, kunigavo Vaižgantas, dirbo ir kūrė kiti Lietuvos tautinio atgimimo šviesuoliai. Gal prisiminsite, kurioje gimnazijoje lietuvybės rašto mokėsi Smetona, Paltarokas, Martišius, Mironas, Avižonis, Didžiulis, Yčas, Šleževičius, Šliūpas, Vienožinskis?

        Ar jums nebe autoritetas ir vyskupas Antanas Baranauskas: „Tu Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėla! Tu Dauguva, tu plačiausia Lietuvos upela!“ — agresorius nacistas?

        Atsakyti
        • Kurmis says:
          10 metų ago

          O kuo Lietuva mane turi erzint (nebent tam tikrais veikėjais, kišančiais savo nuomonę, kaip 100 proc. – teisingą)? Ar visi, kas nesurinka su tamstos “ABSOLIUČIAI TEISINGA” nuomone – šunys? Čia tai geras. Jau jums Lietuvos per maža? Latvijos prireikė? Tai gal savuose 67 tūkst.kvadratinių km. pirmiau apsitvarkyt? O tai, kad kažkas mokėsi Mintaujoj – dar joks įrodymas, kad ten – Lietuva. Beje, dar daugiau lietuvių inteligentijos atstovų mokėsi Pitery – tai ir ten Lietuva?
          Baranausko eilės – joks argumentas. Jis, beje, Seinuose ne ypač už lietuvių kalbą bekovojo, daugiau – už “lygias teises”.

          Atsakyti
        • Kurmis says:
          10 metų ago

          beje, aš Klemensas Kurmis (pavardė tokia – lietuviška).

          Atsakyti
  11. Vladas says:
    10 metų ago

    atžygiuota į Mintaują, o iš ten – į Tervetę

    Kodėl autorius teigia, kad šie vietovardžiai yra vokiški? Nežino lietuviškų (latviškų) ar jų nepripažįsta?

    Atsakyti
  12. Atgalinis pranešimas: Dauguva | Vlado erdvė

Komentuoti: tikras lietuvis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Baltarusių ir ukrainiečių takoskyra

„Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje

2022 06 28
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

2022 06 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 22 11:40

2022 06 22
Elektromobilio įkrovimas | pixabay.com, G. Horvato nuotr.

Įkrovimo stoteles diegs estų startuolis

2022 06 13
M. Šalčiaus vardo apdovanojimas paskirtas – fotožurnalistui L. Skirpstui

M. Šalčiaus vardo apdovanojimas paskirtas – fotožurnalistui L. Skirpstui

2022 05 30
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas

2022 05 11
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai aptarė žemės ūkio ir maisto gamybos galimybes

Baltijos šalių žemės ūkio ministrai aptarė žemės ūkio ir maisto gamybos galimybes

2022 04 23
Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

Prezidentas Kijeve: Lietuva su jumis – kartu iki pergalės

2022 04 14
Stalinas-Suomija-Putinas-Ukraina | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusiškojo fašizmo ištakos (II)

2022 04 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos invazija. Karas Ukrainoje
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03

2022 06 28
Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
Lietuvoje

Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.

2022 06 28
Socialdemokratai: ministrės siūloma pertvarka neturi pavyzdžių pasaulyje
Lietuvoje

Priimtas naujas Bausmių vykdymo kodeksas

2022 06 28
Kanapės | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą

2022 06 28
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Svarbu dirbantiems lauke ir važinėjantiems

2022 06 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Nacionalinė korupcijos darbotvarkė

2022 06 28
Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nuolat saugomas bus tik Prezidentas

2022 06 28
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga
Lietuvoje

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kada išmoksite lietuvių kalbą? apie Ar sunku įdiegti galinio vaizdo kamerą?
  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą
  • NUORODOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03
  • „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.
  • Priimtas naujas Bausmių vykdymo kodeksas

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1790; komentarų: 48
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 995; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 879; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 748; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 617; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 599; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje

by Tomas Baranauskas
2022 06 28
0
Baltarusių ir ukrainiečių takoskyra

Praėjusioje laidoje mes jau pradėjome kalbėti apie ukrainiečių, baltarusių ir iš dalies rusų išsiskyrimą į atskiras tautas.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

by Tomas Baranauskas
2022 06 26
0
„Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros

Kadangi dėmesio centre šiuo metu – Ukraina, vėl grįšime prie Ukrainos istorijos ir pakalbėsime apie tai kaip išsiskyrė kažkada vienoje...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 22 11:40

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 22
2
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Europos Komisija (EK) į Rusijos kaltinimus dėl Kaliningrado tranzito ribojimo sureagavo žaibiškai. EK vyriausiasis įgaliotinis Žozefas Borelis pareiškė, kad sausumos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kada išmoksite lietuvių kalbą? apie Ar sunku įdiegti galinio vaizdo kamerą?
  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą
  • NUORODOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Gera žinia? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Ar bus atkurtas Biržulio ežeras?

Ar bus atkurtas Biržulio ežeras?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai