Pirmadienis, 4 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas

www.alkas.lt
2011-12-12 23:38:42
2
Aleksandras Fromas Gužutis

Aleksandras Fromas Gužutis

Gruodžio 12 d. sukako 189 m. (2022 m. sukaks jau 200 metų!) nuo prozininko, vieno pirmųjų lietuvių dramaturgų Aleksandro Fromo, savo raštus daugiausia pasirašinėjusio Gužučio slapyvardžiu  gimimo dienos. Aleksandras Fromas-Gužutis gimė 1822 m. gruodžio 12 d. Raseiniuose.

Kai būsimajam rašytojui tebuvo septyneri metai, mirė tėvas, smulkus įvairių administracijos įstaigų tarnautojas, tad Aleksandras su motina, kuri vertėsi privačiomis pamokomis, gyveno gana skurdžiai.

Nepaisant to, 1835 m. berniukas įstojo į Kražių gimnaziją, kurią baigęs ir neturėdamas lėšų tolesniam mokslui, ėjo raštininkauti. Dirbo Raseinių žemės teisme, Kauno gubernatoriaus raštinėje ir kitur. Susitaupęs kiek pinigų ir žmonos giminių padedamas, apie 1853 m. nusipirko Gongailiškių (Aleksandravo) viensėdį Girkalnio valsčiuje (dab. Aušgirio k. Jurbarko r.). Ten ir gyveno, ūkininkaudamas, padėdamas kaimynams juridiniais patarimais, iki pat mirties 1900 m. rugpjūčio 21 dieną.

Jau vaikystėje A. Fromas susipažino su tautiškai susipratusia bajorija. Viena reikšmingiausių pažinčių buvo gana artimas bendravimas su 1834 – 1835 m. tame pačiame name Raseiniuose gyvenusiu Simonu Stanevičiumi, kuris dėl fanatiško domėjimosi lietuvių kalba tarp Raseinių bajorų buvo įgijęs nesveiko proto žmogaus reputaciją.

S. Stanevičius bene bus ruošęs A.Fromą gimnazijai. Be to, jaunajam mokiniui skaitydavo savo eilėraščius ir tuo pačiu žadino jo širdyje lietuvybės meilę.

Kitas žmogus, paskatinęs A. Fromą rašyti, buvo netolimas jo kaimynas, tautosakininkas, poetas, publicistas Mečislovas Davainis-Silvestraitis, su kuriuo rašytojas gana artimai bendravo 1882–1883 metais. M. Davainis-Silvestraitis, susižavėjęs A. Fromo pasakotojo gabumais, paragino jį rašyti ir net padėjo taisyti pirmuosius rašinius.

Be to, per Davainį rašytojas susipažino su lietuviškosios spaudos darbuotojais aušrininkais J. Mikšu, M. Jankumi, V. Bruožiu, J. Šliūpu ir kitais. Vėliau jau ir pats Fromas važinėjo į Tilžę lietuviškosios spaudos reikalais. Rašytojas niekad labai neslėpė savo lietuviško nusistatymo, todėl valdžios buvo laikomas nepatikimu, dažnai kratomas žandarų, bet rimčiau nė karto neįkliuvo – greičiausiai buvo neblogas konspiratorius.

Nors lietuviškojoje spaudoje A.Fromas pradėjo bendradarbiauti 1884 m., gana sunku tiksliai nustatyti, kada jis pradėjo rašyti. Pats laiške J. Šliūpui, rašytame 1892 m. sausio (13)25 d., prisipažįsta: „Apdrąsintas Tamstų, 1883 m. pradėjau lietuviškai rašyti.”

Bet kai kurie tyrinėtojai (B.Pranskus), turėdami omenyje A. Fromo raštų gausumą ir tai, kad tuo metu jis jau buvo gana garbaus amžiaus, mano, jog A.Fromas kūrė ar bent jau medžiagą savo kūriniams kaupė gerokai anksčiau ir tik atsiradus progai juos pradėjo skelbti.

Tai patvirtina ir jo sūnaus prisiminimai, liudijantys A. Fromą visą gyvenimą laisvalaikį skyrus literatūriniam darbui. Šiaip ar taip, jis buvo vienas produktyviausių Aušros laikotarpio lietuvių prozininkų ir dramaturgų, spausdinusių savo kūrybą tiek Mažojoje Lietuvoje, tiek Amerikoje leistoje lietuvių periodikoje: Vienybėje lietuvninkų, Lietuvių politiškame laikraštyje, Unijoje, Nemuno sarge, Aušroje, Lietuviškajame balse, Apšvietoje, Mužikėlyje, Ūkininke, įvairiuose kalendoriuose.

Čia jis spausdino savo apysakas, apsakymus, publicistiką, poeziją ir didžiausią kūrybinio palikimo dalį sudarančią dramaturgiją. Nemaža dalis A. Fromo raštų buvo išspausdinta tik po jo mirties, o kai kas ir iki šiol tebelikę rankraščiais.

Stambiausi A. Fromo prozos kūriniai, paties autoriaus pavadinti apysakomis, yra Vargdieniai (išspausdinta 1893), Patėviai (išsspausdinta 1895) ir Mūsų praeities ir dabarties paslaptys (1894).

Vargdieniai – didžiausia ir bene labiausiai vykusi A. Fromo apysaka. Jos pradžioje vaizduojamas Kalnėnų ponas Gubertas Randalskis. Kitas Vargdienių epizodas – kelionė į Šiluvos atlaidus bei pačių atlaidų aprašymas. A.Fromas puikiai pagauna mugės atmosferą, išraiškingai pasakoja apie ubagų gyvenimą, jų suktybes, nedorus darbus. Šių blogų darbų priežastimi rašytojas laiko tamsumą, švietimo trūkumą ir ragina šviestis.

Kita A.Fromo apysaka Patėviai pasižymi vientisesniu siužetu. Joje pasakojama Juozo Galbogio ir jo nemėgstamo posūnio Jurgio Rugučio istorija. Galbogis sugalvoja atsikratyti posūniu atiduodamas jį į rekrutus, nors šiam, kaip vieninteliam sūnui, į kariuomenę eiti nepriklausytų. Jurgį imasi gelbėti jo mokytojas Galbogių bernas Eliziejus Stumbrys – kaimo šviesuolis. Jurgį išvadavus iš rekrutų, Galbogis palieka jam valdyti ūkį ir iškelia vestuves su mylima mergina Rozalija Danielike. Fromas gana smulkiai aprašo vestuvių apeigas nuo pat jų išvakarių iki piršlio korimo, vestuvių šokius ir žaidimus, duodamas nemažai vertingos etnografinės medžiagos.

Mūsų praeities ir dabarties paslaptyse yra įdomus 1863 m. sukilimo ir jo malšinimo aprašymas, kuriame atskleidžiamas malšintojų nežmoniškumas.

Be stambesnių prozos kūrinių, A. Fromas spausdino ir apsakymus, dažniausiai su paantrašte „Tikras atsitikimas Lietuvoje”. Iš tokių apsakymų vertingiausias yra „Seną pečių velnias kuria”, kuriame vaizduojama šeimyninė buitinė drama.

Fromo-Gužučio proza – pereinamasis etapas nuo etnografinių aprašymų, didaktinių apysakų prie XIX a. pabaigos realistinių apsakymų ir apysakų.

Didžiausią ir reikšmingiausią A.Fromo kūrybos dalį sudaro jo dramaturgija – daugiau kaip dešimt pjesių. A.Fromas pirmas tokio vaisingumo ir reikšmingumo lietuvių dramaturgas, teisėtai laikytinas vienu šio žanro pradininkų. Visus A.Fromo dramos kūrinius galima suskirstyti į tris grupes: 1) istorinės tematikos pjeses; 2) pjeses tautosakos bei mitologijos siužetais ir 3) buitines pjeses apie rašytojo gyvenamąjį laiką.

Pirmajai grupei priklauso Gedimino sapnas (1910), Išgriovimas Kauno pilies 1362 m. (išspausdinta 1893), Eglė Naujapilės kunigaikštaitė (1955), Vytautas Krėvoje (rankraštis), Vaidilutė, arba Žemaičių krikštas (1910) ir kt. Šiose pjesėse vaizduojamas kunigaikščių Lietuvos gyvenimas, romantizuota karžygiška tautos praeitis. Iš esmės tai romantinė dramaturgija. Pagrindiniai jos veikėjai – karžygiai, bajorai, kunigaikščiai, vaidilos ir vaidilutės.

Senosios Lietuvos visuomenė Fromui – laisvų žmonių, laisvų asmenybių visuomenė, kurios pranašai-vaidilos dar tik nujaučia artėjančią baudžiavą, griausiančią pakankamai darnius visuomenės narių santykius, įnešiančią į juos nesantaiką ir neteisybę. Veikia šiose pjesėse ir realūs istoriniai asmenys – kunigaikščiai Algirdas, Kęstutis, Vytautas, bet pjesių centre ne jų, o eilinių bajorų siekimai ir aistros.

Tautosakos bei mitologijos siužetais sukurtų pjesių grupę sudaro Eglė žalčių karalienė (išspausdinta 1893), Palocius ežero dugnuose (1911) ir Jūratė marių karalienė (išspausdinta 1955). Šiuose kūriniuose pirmą kartą lietuvių tautosaka, mitologija ne tik pateikiama, bet ir plėtojama, žymiai daugiau dėmesio skiriama lietuvių mitiniams dievams, jų valiai ir veiksmams, tuo priartinant dramas prie antikinės tragedijos.

Be to, dramatizmui sustiprinti įvedami visai nauji veikėjai. Štai dramoje Jūratė marių karalienė, kurios siužetą sudaro legenda apie Jūratę ir Kastytį viena pagrindinių veikėjų yra Augelė, įsimylėjusi Kastytį…

Daug dėmesio tiek istorinėse, tiek mitologinėse pjesėse skiriama senovės lietuvių tikėjimui – vaidiloms, vaidilutėms, įvairiems dievams, dvasioms, undinėms. Jų lūpomis autorius dažnai išsako humanistines savo paties mintis.

Štai kaip Jūratėje marių karalienėje kalba Praamžis: „žmogžudystės ir sumišimo taku žengimas niekuomet nedovanos pasauliui tikros laimės ir liuosybės, kurios žmonės gali įgyti apžadų, dorybės ir broliškos meilės pildymu, o taipgi rėdos ir sutarties užlaikymu tarp savęs”. Taip pat dievai patys smerkia tikybinius karus ir nesutarimus.

A. Fromui apskritai artima visuotinės artimo meilės dvasia. Vargu ar jį galima įtarti antipatija kokiai nors tautai: Naujapilės kunigaikštaitės Eglės tėvas kunigaikštis Erdvilis draudžia karo žygyje skriausti lenkes, nes vienos jų atminimas jam brangus; Eglei peršamas patrauklus rusų kunigaikštis Ivanas, o ji pati pamilsta lenką Venclovą; Išgriovime Kauno pilies net kryžiuočių stovykloje matome tikrų riterių ir garbingų žmonių (grafas Spanheimas), o dramoje Baisioji gadynė, pasakojančioje apie 1863 m. sukilimą, tarp sukilimo malšintojų yra rusų kapitonas Davidovas, padedantis pabėgti į nelaisvę patekusiam sukilėliui.

A. Fromas poetizuoja mitologinę lietuvių senovę daug dėmesio kreipdamas į išorinius pagoniškojo tikėjimo dalykus, pateikia ilgiausius maldų ir apeigų aprašymus.  Jo pjesėse veikia tiek žinomi iš istorinių šaltinių tiek ir kūrėjo vaizduotės sukurti lietuvių dievai (vandenų dievas Audrimpas, kelių dievas Gužas, Gulbė-dievaitis ir kiti).

Perimdamas kai ką iš vestuvinės rėdos, A.Fromas bando sukurti pagoniškųjų vestuvių ritualą, o aprašydamas kitų švenčių apeigas kliaujasi daugiausia savo vaizduote.

Trečiąją A. Fromo dramų grupę sudaro Ponas ir mužikai (1893), Baisioji gadynė (išspausdinta 1895) ir vienintelė rašytojo komedija Gudri našlė (1908). Šios pjesės, paremtos rašytojo gerai pažįstama savo laiko medžiaga, artimiausios buitinei gyvenimiškai dramaturgijai.

A. Fromas būdamas lietuvių dramaturgijos pradininkas pats kūrė ir dramos terminus. Kai kuriuose jo veikaluose scenos vadinamos „regyklomis”, veiksmai – „permainomis” arba „apreiškimais”.

A. Fromo dramaturgija, nors ir stokodama sceniškumo, nors daugeliu atžvilgių ir labai netobula, vis dėlto buvo daugelio temų ir vaizdavimo būdų pradininkė. Prasidėjus lietuviškųjų vakarų sąjūdžiui, būtent iš jos mokėsi rašytojai kurti veikalus teatrui, jo veikiama brendo ir gausėjo ir XX a. pradžios lietuvių dramaturgija.

A. Fromas savo kūryboje pavaizdavo platų XIX a. Lietuvos gyvenimo akiratį. Platus jo kūrinių veikėjų socialinis spektras, ryški pakraipa į bendražmogiškus, humanistinius idealus, siekimas kiek galima pilniau atskleisti savo meto visuomenės gyvenimą iškelia A.Fromą į ryškiausių XIX a. lietuvių rašytojų gretas.

A. Fromas taip pat rašė ir eilėraščius bei publicistinius straipsnius, išvertė A. Mickevičiaus poemos I, II ir IV dalis. Lietuvių literatūros institutas išleido rinkinį „Žemaičių bajorų teatro dramaturgija: Aleksandro Fromo-Gužučio kūryba“ (Vilnius, 2007).

1934 m. Kaune, Vilijampolėje F. Gužučio vardu pavadinta gatvė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 m. Vilijampolės mikrorajone, Paneryje esanti gatvė pavadinta A.Fromo-Gužučio vardu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Petraitytė. Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Didis žmogus buvo.Turime iš ko pasimokyti.

    Atsakyti
  2. Atgalinis pranešimas: Aleksandro Fromo-Gužučio 115-osios mirties metinės | Gimtoji kalba

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kalniškės mūšio memorialas | vle.lt nuotr.

Seimas patvirtino Lietuvai svarbius įvykius ir asmenybių sukaktis, kuriuos Lietuva minės 2025 metais

2023 11 25
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

M. Puidokas. Landsbergis „prisižaidė“ – privalo trauktis!

2023 11 23
Litvinizmas | autoriaus nuotr.

V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos

2023 11 19
Daiva Vaitkevičienė | S. Grėbliūnaitės nuotr.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta mitologei ir tautosakininkei Daivai Vaitkevičienei

2023 11 13
Pinigai | Pixabay nuotr.

Iš ES Lietuvą pasieks 2,7 milijardų eurų

2023 11 13
Avininkystė | naturesfinestseed.com nuotr.

Lietuva – avininkystės ar vilkininkystės kraštas?

2023 11 11
Autoriaus FB paskyros nuotr.

V. Sinica. Baltarusiai bus mūsų arabai?

2023 11 11
FB autoriaus paskyros nuotr.

V. Vižinis. Nei vienas!!!

2023 11 09
LDK karalius Algirdas prie Maskvos vartų | S. Ušinsko paveikslas

A. Navys, M. Sėjunas. Rusijos nacionalinė vienybės diena – Lietuvos ir Lenkijos pergalės prieš Maskvą minėjimas

2023 11 06
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Č. Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?

2023 10 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Unsplash.com, D. Fonteino nuotr.
Ukrainos balsas

Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė

2023 12 03
Medžiai | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje tęsiamas medžių surašymas

2023 12 03
Telefonas | pixabay.com, Niekverlaan nuotr.
Gamta ir žmogus

Gyventojai pervertina žinias apie sukčiavimą

2023 12 03
Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas PAPILDYTA

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • I eto vsio o NIOM... apie Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė
  • Gintaras Šiaudinis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Vitaminas E – naudingas ne tik grožiui
  • Kava – ir po eglute, ir į puodelį
  • Kas svarbiausia įrengiant vonios kambarį?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seimas patvirtino Lietuvai svarbius įvykius ir asmenybių sukaktis, kuriuos Lietuva minės 2025 metais

by Kristina Aleknaitė
2023 11 25
0
Kalniškės mūšio memorialas | vle.lt nuotr.

Lietuva 2025 metais minės Gedimino sąjungos su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka, Venclovo Agripos, Baltramiejaus Vilento, Pilypo Ruigio, Žemaitės, Juozapo...

Skaityti toliau

M. Puidokas. Landsbergis „prisižaidė“ – privalo trauktis!

by daiva
2023 11 23
0
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

Gabrielius Landsbergis privalo trauktis iš užsienio reikalų ministro posto dėl klaidų pakenkusių visai Lietuvai! Jo dėka Lietuva vienintelė Europoje pradėjo...

Skaityti toliau

V. Apžvalgininkas. Vakarai atsakingi už kilusį karą Ukrainoj. Kodėl Vakarai nenori Ukrainos pergalės. Kaip Turkija neprovokavo Rusijos

by daiva
2023 11 19
5
Litvinizmas | autoriaus nuotr.

Lietuvai egzistencinis pavojus kyla nuo Rusijos fašizmo bei Gudijos litvinizmo fašizmo, kuris antimoksliškai laiko LDK neva buvus bendra lietuvių -...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Pajūriečiui apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • I eto vsio o NIOM... apie Putino pašalinimas: planai, prasimanymai ir tikrovė
  • Gintaras Šiaudinis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pajūrietis apie J. Vaiškūnas. Ar lietuviški užrašai – grėsmė verslui?
  • Pavyks? apie Valstybinių miškų urėdija ir sambūris „Girių spiečius“ siekia konstruktyvaus bendradarbiavimo
Kitas straipsnis
G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV)

G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (XIV)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai