Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Zigmas Zinkevičius, www.voruta.lt
2011 10 07 14:13
15
Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius/V. Kopūsto nuotr.Skelbiame akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičius pranešimą skaitytą tarptautinėje mokslo konferencijoje „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos“, skirtoje akademikui Vladimirui Toporovui atminti. Konferencija vyko 2011 m. rugsėjo 14–16 d. Vilniuje.

Seniai domiuosi Vilnijos vietinių gyventojų (ne atvykėlių), ypač lenkakalbių, pavardėmis. Jos sudaro dalį man rūpimos baltų ir slavų kalbinių ryšių problematikos, kuria taip pat domėjosi mano bičiulis Vladimiras Toporovas. Mes abu daug kartų tais klausimais esame kalbėję, vienas kitam teikę reikiamų duomenų, bendrai svarstę visokias šios srities problemas. Tikėtasi dabartinėse pavardėse aptikti tam tikrą Lietuvos didingos senovės atšvaitą.

Pastaruoju metu sukeltas triukšmas dėl lenkiškos tokių pavardžių rašybos vertė mane paspartinti jų tyrimą. Šio darbo rezultatus trumpai referuosiu.

Pirmiausia, keletas įvadinių dalykų.

Lietuviai senovėje gyveno kitų baltų genčių apsuptyje. Su lenkais nesisiekė. Juos skyrė vakarų baltai jotvingiai. Tiesioginiai kontaktai atsirado tik po to, kai kryžiuočiai pavergė jotvingius ir juos išnaikino, ypač nuo XV amžiaus, kuomet lietuvių ir lenkų gyvenami plotai ėmė siektis.

Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, kitaip sakant, išmoktinė. Tai buvo susiję su Lietuvos valdovo Jogailos vainikavimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos valstybės laipsnišku įjungimu į Lenkijos karalystę. Pirmiausia, prie lenkų kalbos (bet ne savimonės, kuri dar ilgą laiką išliko lietuviška) perėjo diduomenė, vėliau ja pasekė platieji bajorijos sluoksniai, o nuo XVIII a. vidurio imta lenkinti ir prastuomenę – per lenkiškus dvarus, mokyklą ir bažnyčią.

Lietuvių asmenvardžiai dar anksčiau buvo apslavinti slavakalbės raštinės. Ypač didelę reikšmę turėjo toje raštinėje vartoti tėvavardžiai su rytų slavų (ne lenkų!) kilmės priesagomis -ovič, -evič, padariusiomis didžiulę įtaką formuojantis ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių, taip pat vakarinių rusų pavardėms ir tose šalyse laikytinomis senosios Lietuvos valstybės (ne lietuvių kalbos) paveldu. Tokiu paveldu laikytinos ir pavardės, turinčios -ski tipo priesagas, virtusias savotišku -ovič, -evič pakaitalu ir imtos dėlioti prie asmenvardžių (tai antroponimijos Lietuvos valstybėje specifika!), nes iš seno lenkams buvo būdinga daryba iš vietovardžių.

Tiriamųjų pavardžių struktūra nesiskiria nuo kitur Lietuvoje vartojamų pavardžių struktūros, tik pačios pavardės yra labiau sulenkintos. Daugumas jų turi atitikmenis kituose Lietuvos regionuose.

Nuėmus tiriamųjų pavardžių lenkišką apvalkalą (fonetiką, darybos priemones), lieka gražūs lietuviški asmenvardžiai, iš kurių tos pavardės buvo padarytos. Ši procedūra lingvistams nėra sudėtinga ir ne kartą literatūroje jau buvo aptarta.

Senovėje lietuvių antroponimijos pagrindą sudarė dvikamieniai asmenvardžiai, tokie kaip Min-daugas, Gin-tautas, Tar-vydas, Žy-bartas ir kt. Tiriamose pavardėse jų aptikta daug, net per 400. Juos turinčių pavardžių skaičius yra dar kelis kartus didesnis.

Be to, antra tiek skirtingų dvikamienių asmenvardžių slypi nesulenkintose Vilnijos pavardėse, kurių turėtojai vieni save laiko lietuviais, kiti – lenkais (kartais net tos pačios šeimos nariai). Niekur Lietuvoje pavardėse tokios didelės dvikamienių asmenvardžių sankaupos nepastebėta. Bet juk čia gimė lietuvių tauta, iš čia prasidėjo Lietuvos valstybė. Taigi šis asmenvardžių archajiškas pobūdis yra savaime suprantamas.

Lietuvos asmenvardžių formos neretai yra apaugusios slaviškomis priesagomis, iškraipytos slavų fonetikos, pvz., Viš-taras – Viš-tor-skij, Žy-bartas – Žy-bart-ovič ir pan.

Norisi pabrėžti tai, kad mums rūpimų dvikamienių asmenvardžių analizė padeda suvokti jų didelio išplitimo lietuvių kalboje priežastis ir atsiradimo mechanizmą, kurio tyrimas bus reikšmingas bendrajai kalbotyrai. Bet tai – ateities tyrėjų darbas. Dar reikia akcentuoti tai, kad supainioti lietuviškus ir lenkiškus dvikamienius asmenvardžius neįmanoma, nes Lenkijoje jau viduramžiais tokie asmenvardžiai buvo retenybė.

Didelį vaidmenį senovėje atlikdavo ir dvikamienių asmenvardžių trumpiniai, ilgainiui virtę savarankiškais vardais ir davę pradžią daugybei pavardžių. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardėse išryškėjo daugiau negu pusketvirto šimto skirtingų trumpinių, tiksliau jų šaknų (su vediniais daug daugiau), iš kurių buvo padarytos pavardės. Jos apaugusios slaviškomis priesagomis, įvairiai iškraipytos, bet dar nesunkiai atpažįstamos. Antai iš dėmens Alk-, plg. Alk-minas, pasidaryta Alk-evič, Alk-ovskij ir kit., iš dėmens Žyg-, plg. Žyg-i-mantas, yra ne tik Žigas, Žigis, bet ir Žigo, Žigel (-el iš -elis), be to, Ži- tariama kietai (Žы): Žыgo, Žыgel ir t.t.

Lenkakalbių gyventojų pavardėse taip pat slypi daugybė pravardinės kilmės asmenvardžių, padarytų iš gyvūnijos, augmenijos, buities reikmenų, kūno dalių, maisto, gamtos reiškinių lietuviškų pavadinimų, taip pat tokių, kurios susijusios su žmogaus užsiėmimu, su tautovardžiais, krašto fiziografija bei vietovardžiais, šeimos ir giminystės terminija, žmogaus fizinėmis ir dvasinėmis ypatybėmis. Tokių asmenvardžių iš viso rasta apie pusšešto šimto. Dar per pusaštunto šimto sudaro tokie, kurie neįeina į pateiktą reikšminę klasifikaciją arba kurie kilmės požiūriu yra sietini su nevienareikšmiais žodžiais bei žodžiais-homonimais, be to, dabar mažai žinomais, išnykusiais iš vartosenos, turimais tik senuosiuose lietuviškuose tekstuose ir tarmėse, pvz., Braknys : brakn-yti – gerintis, meilintis, Šad-reika : šadrus – judrus.

Pravardinės kilmės asmenvardžiai dažnai būna išplėsti įvairiomis lietuviškomis priesagomis, o tai dar keleriopai padidina jų skaičių. Antai šalia Vilkas būta ir Vilkelio, Vilkaičio, Vilkonio, Vilkinio, Vilkišiaus… Plg. sulenkintas pavardes Vilkel, Vilkoic, Vilkanec, Vilkin, Vilkiš.

Pažymėtina tai, kad pravardinės kilmės pavardėse slypi tokie lietuviški asmenvardžiai, kurie rodo mūsų šalies buvusią didybę. Tai kilę iš žodžių kunigas, senovėje reiškusio valdovą, etmonas – senosios Lietuvos valstybės vyriausiąjį kariuomenės vadą, kancleris – aukštą valstybės pareigūną, prilygusį dabartiniam ministrui, tvarkiusį valdovo raštų antspaudavimą, leitis – tai žmogus, priklausęs tam tikram socialiniam sluoksniui ir atlikdavęs specifines pareigas, pastalis – valdovo dvaro aukštas dignitorius, stalininko pavaduotojas, paskarbis – valstybės iždininkas, tijūnas – valsčiaus valdytojas, vaivada – vaivadijos valdytojas, taip pat dailidė – senovėje tai buvo pilių, sutvirtinimų statytojas, šių dienų terminu inžinierius, bėgūnas – valdovo pasiuntinys, greitai perduodantis žinias ir pan.

Lenkinant pavardes, pravardinės kilmės asmenvardžiai kartais būdavo verčiami į lenkų ar rytų slavų kalbas, pvz., ožys – koziel, vabalas – žuk. Iš čia atsirado pavardės Kazlauskas, Žukauskas. Vertimus ne visuomet lengva atskirti nuo asmenvardžių, padarytų iš slavizmų, plg. kazlas – ožys, žukas – vabalas.

Krikščioniški vardai, iš kurių kilo daugybė mums rūpimų pavardžių, Lietuvą pasiekė dviem keliais: 1) iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus (dalis labai seniai, dar iki oficialaus Lietuvos krikšto) ir 2) iš Vakarų nuo Romos per lenkus. Atėjimo kryptį rodo varduose slypinčios kalbų tarpininkių ypatybės. Antai graikų kilmės vardas Bazilijus, kilęs iš graikų žodžio basileios (karališkas), gautas iš Rytų, turi bizantiškai pakitusį žodžio pradžios priebalsį b-, virtusį v- (plg. iš ten atėjusį rusų žodį alfavit – alfabetas). Iš čia lietuvių Vosylius, slypintis lenkakalbių pavardėse Vasl-iuk, Vasil-ik, Vasil-evič, Vasil-evski… Iš Vakarų per lenkus gautas šis vardas (plg. lnk. Bazyli) su išlaikytu b-, bet Vakaruose suskardėjusiu -s-, virtusiu -z-, aptiktas vos vienoje kitoje lenkakalbių gyventojų pavardėje, pvz., Bazylis, Baziliuk, turinčioje neabejotinus lietuviškus darybos elementus.

Atlikus lenkakalbių Vilnijos gyventojų pavardėse glūdinčių krikštavardžių kilminę analizę, paaiškėjo, kad dauguma jų pasiekė Lietuvą iš Rytų, per rytinius slavus, o ne iš Vakatų per lenkus (tokių net pusantro karto mažiau). Taigi į atitinkamas pavardes galėtų pretenduoti nebent baltarusiai, bet ne lenkai.

Mums rūpimos krikštavardinės pavardės yra padarytos ne tik iš kanoninių krikštavardžių formų, bet ir iš liaudiškų jų variantų su gausiomis lietuviškomis priesagomis. Pavyzdžiui, šalia Petras, jose slypi ir Petrelis, Petrulis, Petrukas, Petrikas, Petrutis, Petrūnas, Petrėnas, Petrušis… Plg. sulenkintas pavardes Petrelevič, Petrul, Petruk, Petrik, Petruc, Petrunin, Petreniec, Petrušin. Tai rodo, kad šios pavardės atsirado lietuviškoje aplinkoje.

Išvada. Vilnijos lenkakalbių vietinių (ne atvykėlių) gyventojų pavardės kilo ne iš lenkiškų, bet iš lietuviškų asmenvardžių, kurie ilgainiui buvo sulenkinti ir kitaip perdirbinėjami. Tai nekelia nė mažiausių abejonių. Todėl Lenkijos reikalavimas Lietuvos (ne Lenkijos) piliečių pavardes rašyti lenkiškai neturi pagrindo. Jis ir nekorektiškas, nes tuo siekiama polonizacinių tikslų: galutinai sulenkinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Be to, norima, kad tai būtų atlikta pačių lietuvių rankomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
  2. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  3. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  4. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  5. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  6. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. suomis says:
    11 m. ago

    Viskas gerai, tik vienas kabliukas. Križiuočiai su lenkais(slavais) jotvingių nenukariavo o asimiliavo.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Nesikabinėk 🙂 – straipsnis yra nepaprastai svarbus.

      Atsakyti
      • suomis says:
        11 m. ago

        Gaila tik tai, kad net ir Lietuvos iškilūs žmonės, nesigaudo savo istorijoje. Aišku profesorius yra “dantis praėdęs” savo srity, bet TEISINGO vaizdo vis dar neturi. Nes, gana juokingai atrodo, kai Lietuvos mokslo žmonės supriešina slavus su baltais. Kuo toliau gilinuosi į bato-slavų problematiką, tuo labiau suvokiu, kad tarp šių etnosų BEVEIK NĖRA skirtumų. O tiksliau yra tai, kad šie etnosai yra BEVEIK vienas ir tas pats. Tik su ta išlyga, kad baltai yra senesnis, dar senųjų ARIJŲ, tiesioginis etninis masyvas. (Beje, iš kurio išsirituliojo slavai)

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 m. ago

          Skirtumų yra – tai ir parodo autorius.
          Tuo labiau, kad tie skirtumai yra aktualūs šiandien.

          Atsakyti
          • suomis says:
            11 m. ago

            Su visa pagarba turiu pasakyti, kad tie skirtumai visiškai neaktualūs. Ir tik “lenkų” kvailiai stengiasi tuos skirtumus pabrėžti. 🙁

          • tikras lietuvis says:
            11 m. ago

            Neišleiskite iš akių to fakto, kad tie skirtumai yra, kaip tik, aktualūs šiandien.

          • suomis says:
            11 m. ago

            O kada jie buvo neaktualūs?

          • tikras lietuvis says:
            11 m. ago

            Tarybiniais metais.

          • suomis says:
            11 m. ago

            Na ką jūs čia sakot. Tarybiniais laikais nacionalizmo buvo į valias. Buvo didingosios tautos ir ne tokios didingos. Buvo – армяне, русские и нерусские. 😀

          • tikras lietuvis says:
            11 m. ago

            Bet mums tai buvo nesvarbu.
            Kalbame apie “lenkus” Lietuvoje.

        • Remigijus says:
          11 m. ago

          Žinoma, kad tarp vištos ir kiaušinio beveik nėra skirtumo…

          Atsakyti
          • suomis says:
            11 m. ago

            Teoriškai – taip.

          • Remigijus says:
            11 m. ago

            Tai pradėk skirti praktiką nuo teorijos.

    • Remigijus says:
      11 m. ago

      Nukariavo IR asimiliavo, t.y. po nukariavimo nepaliko savimi.

      Atsakyti
  2. vytas says:
    11 m. ago

    Geras straipsnis.

    Atsakyti

Komentuoti: suomis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Jorė 2022

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

2022 04 28
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Pritarta naujai asmenvardžių rašymo tvarkai

2022 04 27
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Kieno istoriją mes sau pasakojame? (II)

2022 03 31
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

2022 03 31
Lenkijos, Lietuvos ir Kijevo Rusios 1963 metų sukilėlių herbas | wikipedia.org nuotr.

Z. Kumetaitis. Abiejų tautų respublikos parceliavimo tąsa XXI amžiuje

2022 03 25
Audrys Antanaitisa | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie asmenvardžių klausimus 2021 metais

2022 02 19
Zenonas Kumetaitis | asmeninė nuotr.

Z. Kumetaitis. Žinutės iš praeities apie Lietuvą

2022 02 17
paskaitos apie baltų kultūrą

Kviečia sutartinių ratai „Ratu ratujo“ ir paskaitos apie baltų kultūrą

2022 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 555; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 533; komentarų: 9
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 437; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 424; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 413; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 361; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

by daiva
2022 05 13
2
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Kiekvienas dvaras turi savo išskirtinumą: kol vieni dvarai didžiuojasi neregėta prabanga, kiti – įspūdinga istorija. Medinis Palukščio dvaras esantis Raseinių...

Skaityti toliau

Kviečia Jotvingių Jorė Punske

by daiva
2022 04 28
2
Jorė 2022

Balandžio 30 dieną, šeštadienį, 14 val.  Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija) vyks pavasario šventė „Jotvingių Jorė“. Renginio...

Skaityti toliau

Pritarta naujai asmenvardžių rašymo tvarkai

by Ditė Česėkaitė
2022 04 27
10
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo siekiama sukurti teisines prielaidas gegužės 1 d. įsigaliosiančioms Asmens vardo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Žemyna apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes

Kitas straipsnis
Vilniuje važinėja ekologiški autobusai

Vilniuje važinėja ekologiški autobusai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai