Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Uzdila. Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema

Algis Uzdila, www.punskas.pl
2011 09 15 10:51
11
A.Uzdila. Didžiosios mūsų nuodėmės
Uzdila Algis
Algis Uzdila

Katažyna Koženiovska (Katarzyna Korzeniowska), kalbėdama apie III Lenkijos Respublikos planuojamą politiką Rytuose, teigia, kad kelis amžius Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lenkų kultūra buvo atrakcinga ir įvyko ten lenkų kalbos ir kultūros ekspansija į etnines lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių sferas. Ir Rytų Europos gyventojai labiausiai tuomet lenkėjo, kada per carines įstaigas imta varyti rusifikacijos politiką. Tai vykę dėl dviejų priežasčių: 1. aukšto lenkų kultūros visuomeninio statuso tų žmonių, kurie jai atstovavo (lenkiškojo gaivalo dominavimas Bažnyčioje turi čia ypatingos reikšmės); 2. jos civilizacinių vertybių, konfrontuojant jas su rusybe.

Autorės manymu nuo XVI iki XIX amžiaus ten žmonės laisvanoriškai lenkėjo. Juokingiausia, kad tuo tikima iki šiandien ir tokios išvados daromos visai neatsiklausus tų gyventojų. Vokiečiai lygiai taip pat aiškino pasauliui, kad ir lenkai laisva valia germanizavosi. Tik šito kažkodėl lenkai niekaip nemoka pripažinti. Remiantis tokia nuostata bandoma ir šiandien tą lenkų kultūros patrauklumą visomis išgalėmis Rytuose įpiršti. Tos atrakcingos kultūros padariniai yra tarp kitko neatpažįstamai sumaitotas Rytų Lietuvos krašto vardynas. Antai Varėna tapusi Orany, Šalčininkai tai Soleczniki, Ukmergė – Wiłkomierz ir pan.

Galima klausti, ar autentiško vardyno išdarkymas, kad jo neįmanoma etimologizuoti, iš tikrųjų yra aukštos kultūros požymis? Jeigu jį didžioji kaimynė visomis priemonėmis bando per Lietuvos lenkų tautinę mažumą paversti oficialiu, ar tai nėra bandymas savo gudravimu pasiekti tai, ką ne iki galo padarė šimtmečiais vykusi polonizavimo politika ir Želigovsklio (Želigowski) kardas? Juo labiau tenka stebėtis, kad lenkai tai darė ir tuomet, kada jų pačių valstybė buvo po tuo pačiu Rusijos padu, kaip ir Lietuva. Todėl turime pavyzdį, kai skriaudžiamasis savo ruožtu engė dar silpnesnį ir aiškino, kad tas laisvanoriškai išsižada savo kalbos ir savo dvasios. Tas pats vyko ir sovietmečiu su Dieveniškėmis. Kai Stalinas perdavė jas Lietuvai, gyveno ten 80 proc. lietuvių. Kai atgavome laisvę – liko jų tik 18 proc. Apie šią dramą ponia K. Koženiovska nieko nebus girdėjusi. Ar tai aukštosios kultūros požymis? Tai primena kapo ir lagerininkų santykius.

Lietuvoje kasmet vyksta poezijos pavasarių šventės. Suvažiuoja poetai iš įvairių kraštų. Kai eina skaityti savo kūrinių, visi pasisveikina žodžiais „Laba diena“. Kai užsienio delegatai kalba Lietuvos seime, pradeda tais pačiais sakraliniais žodžiais „Laba diena“. JAV ambasadorius, rodydamas pagarbą išsivadavusiai Lietuvai, pramoko kalbėti lietuviškai. Kai atvažiavo į Lietuvą viešnia iš Portugalijos, buvo išmokusi pasisveikinti ir padėkoti lietuviškai. Matyt, ponios Katažynos Koženiovskos manymu tai nėra aukštos kultūros požymis, nes tie, kurie visomis tomis progomis atvyksta iš Lenkijos, būtinai kreipiasi į publiką žodžiais „Dzień dobry“. Ir taip elgiasi atstovai tos valstybės, su kuria Lietuva tiek šimtmečių gyveno unijoje. Taip, Lietuva domėjosi bendros valstybės kita kalba ir kultūra. Deja, tai vienpusis domėjimasis. Taip ir susiformavo per tuos šimtmečius žiūrėjimo iš aukšto į žemumą požiūris. Iki šiandien lenkas kitaip nesako, kalbėdamas apie Lietuvą, kaip tik „na Litwie“, nors sako „w Polsce“. Tai pono ir tarno, aukštinamos ir žeminamos kultūros santykiai.

Vandalų išpuoliai prieš Punsko krašte lietuviškus užrašus ir paminklus ir jų išniekinimas lenkų nacionalinėmis spalvomis tai išpuolis prieš lietuvius. Jeigu mažasis bijo didžiojo, tai nėra aukštos kultūros požymis. Europos raginama, lenkų valstybė sukurpė įstatymą, leidžiantį dvikalbes vietovardžių lenteles kabinti, tačiau neparuošė tautos europietiškajam sugyvenimui. Pašaipūs žmonės kartoja žinomą posakį: „Kas iš to, kad Jėzulis davė, jeigu Švenčiausioji Mergelė atėmė“. Šitie vardai čia niekuo dėti, bet jie labai atspindi realiai susiklosčiusių vertybių sampratą.

Lentelių ir paminklų išniekintojų policija nesuras. Varmas varmui akies nekerta. Jeigu reiktų ieškoti kaltų, keliai vestų į viršūnes. Taikliai žurnalistas pajuokavo: Lietuvos aristokratas, tapęs prezidentu, kalba kaip ligšiolinis jo liokajus. Sustyguotas orkestras groja pagiežos maršus „žemajai kultūrai“, o jų dirigentai sėdi aukštuosiuose krėsluose. Tai kaip čia prieisi siūlo galą!

Tos išniekintos lentelės gali būti labai vertingos, nes į jas sudėtas neapykantos kapitalas. Tik išsaugokime jas istorijai. O naujų kabinti nėra prasmės. Gana, kad šitos atkentėjo. „Tauri širdis negeidžia dovanos, jei tas, kas duoda, nebemyli jos“ – mokė anglų dramaturgas Viljamas Šekspyras (William Shakespeare).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nors lenkų ekstremistų veiksmus Punske pasmerkė Lenkijos URM ir Lietuvos premjeras, tačiau išpuoliai tęsiasi (video)
  2. A.Lapinskas. Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu?
  3. Lenkų ekstremistai: kai bus naujos lentos, vėl užtepliosim
  4. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  5. V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje
  6. 10 Lietuvos europarlamentarų kviečia R.Sikorskį bendradarbiauti
  7. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  8. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  9. Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio proga URM surengs diskusija
  10. Rytų Europos studijų centre vyks diskusija apie Lietuvos-Lenkijos santykius
  11. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  12. G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vytas says:
    9 m. ago

    Lenkija vykdo lietuvių atžvilgiu etninį holokaustą, ir sako, kad lietuviai laisvanoriškai perima atseit aukštesnę jų kultūrą.

    Atsakyti
  2. suomis says:
    9 m. ago

    Pagarba. Senokai neskaičiau išmintingo straipsnio šia tema.

    Atsakyti
  3. Nuomone says:
    9 m. ago

    Man juokingai atrodo nacionalistai kalbatnys apie kultura. Visas musu regionas buvo ir liko pakankamai neissvystes. Nei lietuviu nacionalistai, nei lenku nacionalistai negali duoti aukstos kulturos, nes nacionalizmas, tas primityvizmas, yra atsirades del zemos kulturos – maziau issvysciusiose tautose nacionalizmas, privimtyvizmas plinta lengvai. Is esmes lenkai nera labai ausktesni uz mus – jie nera pirmos klases, tikra Europa, jie yra panasesni i mus, negu i vokiecius ar prancuzus…, todel kai jie sako, kad jie yra europietiski, issivyste ir pan., jie mus apgauna. Jais tikintys lietuviai nlb. ka supranta ir apie auksta kultura. Rusai suprimityvejo, kai sunaikino aristokratija, o lenku, lietuviu tautos idejos yra pastatytos ant nacionalizmo, tautiskumo. Europa nesupranta slavu didziavimosi savo tautine, senovine kultura ir pan. Tai tartum nenorintys modernizuotis indenai – isikando savo tautiskumo ir laiko. Nelogiska.
    O kas skiria Europa nuo Azijos? Logika.

    Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      Baik svaigt. Primityviose tautose ir tautelėse nacionalizmo, kaip reiškinio iš vis nėra. Kuo sudėtingesnė tauta, tuo nacionalizmas yra labiau išvystitas. Pabrėžiu – išvystitas. Jis tampa ne toks agresyvus, bet vis vien tarnaujantis, vienam ir tam pačiam tikslui, tai yra VALSTYBĖS STIPRINIMUI. Kol valstybė stipri ir jai niekas negresia, tol nacionalizmas miega, bet tik jai iškyla pavojus, nacionalizmas – nubunda. Nacionalizmas – tai yra VALSTYBĖS imūninė sistema. Jei valstybė netenka šios imūninės sistemos – ji žlunga. Šiame kontekste, Lenkijos nacionalizmo protrūkis, užveda ant minties, kad Lenkija jaučia grėsmę. Iš kur ir kokią, čia mes nežinome, bet greičiausiai tai yra įdentiteto trūkumas. Lenkiškosios Idėjos devalvacija. Taigi, ši konferencija yra kaip tik laiku. Tik gaila, kad joje nesugebėta atsiribota nuo lietuviškumo ir rusiškumo, tai yra reikėjo labiau užakcentuoti BALTO – SLAVO kontekstą, bei labiau panagrinėti INDO- IRANĖNIŠKĄ problematiką. Štai tada viskas stotusi į savo vietas.

      Atsakyti
    • esmi says:
      9 m. ago

      Tamsta panowe, susikišk savo panslavizmą kur nesueina.., nes šita Jūsų Nūdienos kryptis yra Vėžys visai Europai…ir jei bus karas, tai Jūs Panslavistai būsite teisiami, kaip Niurnberge.

      Atsakyti
      • esmi says:
        9 m. ago

        atsipra6au, čia replika į “nuomone”

        Atsakyti
        • suomis says:
          9 m. ago

          Nieko tokio. Aš taip ir supratau. 🙂

          Atsakyti
  4. Remigijus says:
    9 m. ago

    Ačiū, Algi. Tik, ar esi vienintelis Punske stuburinis?

    Atsakyti
  5. Žmogus says:
    9 m. ago

    esu istorikas, tiriu XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Ir todėl sakau: bajorai ir miestiečiai savanoriškai lenkėjo kalbiniu atžvilgiu, tačiau liko lietuviai tautiniu požiūriu. Tais laikais tokie dalykai buvo natūralūs. Lenkų kalba rašytuose Lietuvos didikų laiškuose apstu prakeiksmų “pusbroliams lenkams”, Lenkijos politikai laikomi beveik šėtono įrankiu, žodžiu, maždaug tas pats, ką dabar eilinis lietuvis mano apie Tomaševskį ir Sikorskį.
    Lenkų kalba, kaip beje, ir lotynų, prancūzų, anais laikais buvo prestižinės. Dabar įžvelgčiau didesnį pavojų, kad lietuviai žymiai greičiau, ypač emigravę, suanglėja, nei anuomet ‘lenkėjo”.

    Atsakyti
    • Anita says:
      9 m. ago

      Google nrneeka statistikos, bet ją ranka antivirusinės, kurios turi visokias papildomas funkcijas vaikams stebėti, teisėm riboti. Čia turbūt buvo tokią statistiką pateikę.

      Atsakyti
  6. fanas says:
    8 m. ago

    Lenkai tai senoves gudai i kuriu etnosa isiliejo hunai o paskui ir stepiu puolauciai. Jie labai arsus. Reikia gi irodyti,kad nutolo nuo savo proteviu saknu.Jie daug metu brovesi i Lietuva ir norejo ja istrinti is Europos zemelapio. Nepavyko.Tokia didele Lenkija per 500 metu niekaip nenutautina Lietuvos.Jiems patiems geda ir todel taip sirsta.Gera patarle :”Saugok viespatie mus nuo karo, maro ir lenku unijos.”Per visa istorija Lietuva nuo Lenkijos patyre vien tik nieksybes ir nieko teigiamo.Prieme kriksta is lenku-tai didele klaida,reikejo is vokieciu.Dar ir siandien aiskina,kad lietuvius jiems padovanojo Jogaila, tartum mes butume medziokliniai sunys ar zirgai. Kodel istorija keiciasi ir daug buvo palankiu ir nepalankiu sutarciu.Kazkodel Jogailos sutartis -amzina?Kai tarp Rusijos ir Lietuvos prasidejo zutbutinis karas,lenkai nepalaike Lietuvos.Jie netgi grasino karu, jei Lietuva nepasirasys Liublino unijos. Visalaik su rusais buvo sunku kariauti,o kaip kariauti dviem frontais?Unijos pasirasymas pasibaige Ukrainos atplesimu nuo Lietuvos.Ot tai su “geru” sajungininku susidejo.Lenkai dave zemes isikurti Dobrynes vokieciu ordinui.Patys uzaugino gyvate uzantyje, kai gyvate juos eme kapoti tada prase pagalbos, kaip ta gyvate likviduot.Zalgirio musis issprende problemas.Lenkai paskelbe,kad lietuviai is musio pabego.Idomu kaip butu pasibaiges musis jei zemaiciai savo manevru nebutu isarde rinktiniu Europos riteriu eiliu.Tai kodel net J.Mateika savo paveikslo cenre nutape VYTAUTA,bet ne Jogaila ar Zindrama pvz.Visoms lenku nieksybems surasyti reikia atskiro knygos tomo. Kuo toliau nuo tokiu kaimynu ir sajungininku.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
  • O tai mintis? apie J.Kasperskis: internetas biuruose bus išjungtas
  • Jei viskas būtent taip ir buvo apie Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
  • Kultūros ministras S. Kairys: Kartu su muziejų bendruomene ruošiamės atlaisvinimams
  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1243; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 962; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 624; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 494; komentarų: 21

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo...

Skaityti toliau

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
4
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

Lenkija deda diplomatines pastangas kaimyninėse šalyse ir telkia rėmėjus „Šeimos teisių konvencijai“, kuri sumanyta kaip Rytų Europos regioną apjungiantis iššūkis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
  • O tai mintis? apie J.Kasperskis: internetas biuruose bus išjungtas
  • Jei viskas būtent taip ir buvo apie Nuo pirmadienio prasideda nuotolinis mokymas
  • Žemyna apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII)

G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai