Trečiadienis, 6 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Uzdila. Lietuvos lenkų problema – lenkybės ekspansijos problema

Algis Uzdila, www.punskas.pl
2011 09 15 10:51
11
A.Uzdila. Didžiosios mūsų nuodėmės
Uzdila Algis
Algis Uzdila

Katažyna Koženiovska (Katarzyna Korzeniowska), kalbėdama apie III Lenkijos Respublikos planuojamą politiką Rytuose, teigia, kad kelis amžius Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lenkų kultūra buvo atrakcinga ir įvyko ten lenkų kalbos ir kultūros ekspansija į etnines lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių sferas. Ir Rytų Europos gyventojai labiausiai tuomet lenkėjo, kada per carines įstaigas imta varyti rusifikacijos politiką. Tai vykę dėl dviejų priežasčių: 1. aukšto lenkų kultūros visuomeninio statuso tų žmonių, kurie jai atstovavo (lenkiškojo gaivalo dominavimas Bažnyčioje turi čia ypatingos reikšmės); 2. jos civilizacinių vertybių, konfrontuojant jas su rusybe.

Autorės manymu nuo XVI iki XIX amžiaus ten žmonės laisvanoriškai lenkėjo. Juokingiausia, kad tuo tikima iki šiandien ir tokios išvados daromos visai neatsiklausus tų gyventojų. Vokiečiai lygiai taip pat aiškino pasauliui, kad ir lenkai laisva valia germanizavosi. Tik šito kažkodėl lenkai niekaip nemoka pripažinti. Remiantis tokia nuostata bandoma ir šiandien tą lenkų kultūros patrauklumą visomis išgalėmis Rytuose įpiršti. Tos atrakcingos kultūros padariniai yra tarp kitko neatpažįstamai sumaitotas Rytų Lietuvos krašto vardynas. Antai Varėna tapusi Orany, Šalčininkai tai Soleczniki, Ukmergė – Wiłkomierz ir pan.

Galima klausti, ar autentiško vardyno išdarkymas, kad jo neįmanoma etimologizuoti, iš tikrųjų yra aukštos kultūros požymis? Jeigu jį didžioji kaimynė visomis priemonėmis bando per Lietuvos lenkų tautinę mažumą paversti oficialiu, ar tai nėra bandymas savo gudravimu pasiekti tai, ką ne iki galo padarė šimtmečiais vykusi polonizavimo politika ir Želigovsklio (Želigowski) kardas? Juo labiau tenka stebėtis, kad lenkai tai darė ir tuomet, kada jų pačių valstybė buvo po tuo pačiu Rusijos padu, kaip ir Lietuva. Todėl turime pavyzdį, kai skriaudžiamasis savo ruožtu engė dar silpnesnį ir aiškino, kad tas laisvanoriškai išsižada savo kalbos ir savo dvasios. Tas pats vyko ir sovietmečiu su Dieveniškėmis. Kai Stalinas perdavė jas Lietuvai, gyveno ten 80 proc. lietuvių. Kai atgavome laisvę – liko jų tik 18 proc. Apie šią dramą ponia K. Koženiovska nieko nebus girdėjusi. Ar tai aukštosios kultūros požymis? Tai primena kapo ir lagerininkų santykius.

Lietuvoje kasmet vyksta poezijos pavasarių šventės. Suvažiuoja poetai iš įvairių kraštų. Kai eina skaityti savo kūrinių, visi pasisveikina žodžiais „Laba diena“. Kai užsienio delegatai kalba Lietuvos seime, pradeda tais pačiais sakraliniais žodžiais „Laba diena“. JAV ambasadorius, rodydamas pagarbą išsivadavusiai Lietuvai, pramoko kalbėti lietuviškai. Kai atvažiavo į Lietuvą viešnia iš Portugalijos, buvo išmokusi pasisveikinti ir padėkoti lietuviškai. Matyt, ponios Katažynos Koženiovskos manymu tai nėra aukštos kultūros požymis, nes tie, kurie visomis tomis progomis atvyksta iš Lenkijos, būtinai kreipiasi į publiką žodžiais „Dzień dobry“. Ir taip elgiasi atstovai tos valstybės, su kuria Lietuva tiek šimtmečių gyveno unijoje. Taip, Lietuva domėjosi bendros valstybės kita kalba ir kultūra. Deja, tai vienpusis domėjimasis. Taip ir susiformavo per tuos šimtmečius žiūrėjimo iš aukšto į žemumą požiūris. Iki šiandien lenkas kitaip nesako, kalbėdamas apie Lietuvą, kaip tik „na Litwie“, nors sako „w Polsce“. Tai pono ir tarno, aukštinamos ir žeminamos kultūros santykiai.

Vandalų išpuoliai prieš Punsko krašte lietuviškus užrašus ir paminklus ir jų išniekinimas lenkų nacionalinėmis spalvomis tai išpuolis prieš lietuvius. Jeigu mažasis bijo didžiojo, tai nėra aukštos kultūros požymis. Europos raginama, lenkų valstybė sukurpė įstatymą, leidžiantį dvikalbes vietovardžių lenteles kabinti, tačiau neparuošė tautos europietiškajam sugyvenimui. Pašaipūs žmonės kartoja žinomą posakį: „Kas iš to, kad Jėzulis davė, jeigu Švenčiausioji Mergelė atėmė“. Šitie vardai čia niekuo dėti, bet jie labai atspindi realiai susiklosčiusių vertybių sampratą.

Lentelių ir paminklų išniekintojų policija nesuras. Varmas varmui akies nekerta. Jeigu reiktų ieškoti kaltų, keliai vestų į viršūnes. Taikliai žurnalistas pajuokavo: Lietuvos aristokratas, tapęs prezidentu, kalba kaip ligšiolinis jo liokajus. Sustyguotas orkestras groja pagiežos maršus „žemajai kultūrai“, o jų dirigentai sėdi aukštuosiuose krėsluose. Tai kaip čia prieisi siūlo galą!

Tos išniekintos lentelės gali būti labai vertingos, nes į jas sudėtas neapykantos kapitalas. Tik išsaugokime jas istorijai. O naujų kabinti nėra prasmės. Gana, kad šitos atkentėjo. „Tauri širdis negeidžia dovanos, jei tas, kas duoda, nebemyli jos“ – mokė anglų dramaturgas Viljamas Šekspyras (William Shakespeare).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nors lenkų ekstremistų veiksmus Punske pasmerkė Lenkijos URM ir Lietuvos premjeras, tačiau išpuoliai tęsiasi (video)
  2. A.Lapinskas. Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu?
  3. Lenkų ekstremistai: kai bus naujos lentos, vėl užtepliosim
  4. Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
  5. V.Visockas. Plyšys Lietuvos gynybinėje užtvankoje
  6. 10 Lietuvos europarlamentarų kviečia R.Sikorskį bendradarbiauti
  7. Lietuvos kariuomenės pergalei prie Širvintų ir Giedraičių – 90
  8. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  9. Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio proga URM surengs diskusija
  10. Rytų Europos studijų centre vyks diskusija apie Lietuvos-Lenkijos santykius
  11. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  12. G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Vytas says:
    11 metų ago

    Lenkija vykdo lietuvių atžvilgiu etninį holokaustą, ir sako, kad lietuviai laisvanoriškai perima atseit aukštesnę jų kultūrą.

    Atsakyti
  2. suomis says:
    11 metų ago

    Pagarba. Senokai neskaičiau išmintingo straipsnio šia tema.

    Atsakyti
  3. Nuomone says:
    11 metų ago

    Man juokingai atrodo nacionalistai kalbatnys apie kultura. Visas musu regionas buvo ir liko pakankamai neissvystes. Nei lietuviu nacionalistai, nei lenku nacionalistai negali duoti aukstos kulturos, nes nacionalizmas, tas primityvizmas, yra atsirades del zemos kulturos – maziau issvysciusiose tautose nacionalizmas, privimtyvizmas plinta lengvai. Is esmes lenkai nera labai ausktesni uz mus – jie nera pirmos klases, tikra Europa, jie yra panasesni i mus, negu i vokiecius ar prancuzus…, todel kai jie sako, kad jie yra europietiski, issivyste ir pan., jie mus apgauna. Jais tikintys lietuviai nlb. ka supranta ir apie auksta kultura. Rusai suprimityvejo, kai sunaikino aristokratija, o lenku, lietuviu tautos idejos yra pastatytos ant nacionalizmo, tautiskumo. Europa nesupranta slavu didziavimosi savo tautine, senovine kultura ir pan. Tai tartum nenorintys modernizuotis indenai – isikando savo tautiskumo ir laiko. Nelogiska.
    O kas skiria Europa nuo Azijos? Logika.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      Baik svaigt. Primityviose tautose ir tautelėse nacionalizmo, kaip reiškinio iš vis nėra. Kuo sudėtingesnė tauta, tuo nacionalizmas yra labiau išvystitas. Pabrėžiu – išvystitas. Jis tampa ne toks agresyvus, bet vis vien tarnaujantis, vienam ir tam pačiam tikslui, tai yra VALSTYBĖS STIPRINIMUI. Kol valstybė stipri ir jai niekas negresia, tol nacionalizmas miega, bet tik jai iškyla pavojus, nacionalizmas – nubunda. Nacionalizmas – tai yra VALSTYBĖS imūninė sistema. Jei valstybė netenka šios imūninės sistemos – ji žlunga. Šiame kontekste, Lenkijos nacionalizmo protrūkis, užveda ant minties, kad Lenkija jaučia grėsmę. Iš kur ir kokią, čia mes nežinome, bet greičiausiai tai yra įdentiteto trūkumas. Lenkiškosios Idėjos devalvacija. Taigi, ši konferencija yra kaip tik laiku. Tik gaila, kad joje nesugebėta atsiribota nuo lietuviškumo ir rusiškumo, tai yra reikėjo labiau užakcentuoti BALTO – SLAVO kontekstą, bei labiau panagrinėti INDO- IRANĖNIŠKĄ problematiką. Štai tada viskas stotusi į savo vietas.

      Atsakyti
    • esmi says:
      11 metų ago

      Tamsta panowe, susikišk savo panslavizmą kur nesueina.., nes šita Jūsų Nūdienos kryptis yra Vėžys visai Europai…ir jei bus karas, tai Jūs Panslavistai būsite teisiami, kaip Niurnberge.

      Atsakyti
      • esmi says:
        11 metų ago

        atsipra6au, čia replika į “nuomone”

        Atsakyti
        • suomis says:
          11 metų ago

          Nieko tokio. Aš taip ir supratau. 🙂

          Atsakyti
  4. Remigijus says:
    11 metų ago

    Ačiū, Algi. Tik, ar esi vienintelis Punske stuburinis?

    Atsakyti
  5. Žmogus says:
    11 metų ago

    esu istorikas, tiriu XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Ir todėl sakau: bajorai ir miestiečiai savanoriškai lenkėjo kalbiniu atžvilgiu, tačiau liko lietuviai tautiniu požiūriu. Tais laikais tokie dalykai buvo natūralūs. Lenkų kalba rašytuose Lietuvos didikų laiškuose apstu prakeiksmų “pusbroliams lenkams”, Lenkijos politikai laikomi beveik šėtono įrankiu, žodžiu, maždaug tas pats, ką dabar eilinis lietuvis mano apie Tomaševskį ir Sikorskį.
    Lenkų kalba, kaip beje, ir lotynų, prancūzų, anais laikais buvo prestižinės. Dabar įžvelgčiau didesnį pavojų, kad lietuviai žymiai greičiau, ypač emigravę, suanglėja, nei anuomet ‘lenkėjo”.

    Atsakyti
    • Anita says:
      10 metų ago

      Google nrneeka statistikos, bet ją ranka antivirusinės, kurios turi visokias papildomas funkcijas vaikams stebėti, teisėm riboti. Čia turbūt buvo tokią statistiką pateikę.

      Atsakyti
  6. fanas says:
    9 metai ago

    Lenkai tai senoves gudai i kuriu etnosa isiliejo hunai o paskui ir stepiu puolauciai. Jie labai arsus. Reikia gi irodyti,kad nutolo nuo savo proteviu saknu.Jie daug metu brovesi i Lietuva ir norejo ja istrinti is Europos zemelapio. Nepavyko.Tokia didele Lenkija per 500 metu niekaip nenutautina Lietuvos.Jiems patiems geda ir todel taip sirsta.Gera patarle :”Saugok viespatie mus nuo karo, maro ir lenku unijos.”Per visa istorija Lietuva nuo Lenkijos patyre vien tik nieksybes ir nieko teigiamo.Prieme kriksta is lenku-tai didele klaida,reikejo is vokieciu.Dar ir siandien aiskina,kad lietuvius jiems padovanojo Jogaila, tartum mes butume medziokliniai sunys ar zirgai. Kodel istorija keiciasi ir daug buvo palankiu ir nepalankiu sutarciu.Kazkodel Jogailos sutartis -amzina?Kai tarp Rusijos ir Lietuvos prasidejo zutbutinis karas,lenkai nepalaike Lietuvos.Jie netgi grasino karu, jei Lietuva nepasirasys Liublino unijos. Visalaik su rusais buvo sunku kariauti,o kaip kariauti dviem frontais?Unijos pasirasymas pasibaige Ukrainos atplesimu nuo Lietuvos.Ot tai su “geru” sajungininku susidejo.Lenkai dave zemes isikurti Dobrynes vokieciu ordinui.Patys uzaugino gyvate uzantyje, kai gyvate juos eme kapoti tada prase pagalbos, kaip ta gyvate likviduot.Zalgirio musis issprende problemas.Lenkai paskelbe,kad lietuviai is musio pabego.Idomu kaip butu pasibaiges musis jei zemaiciai savo manevru nebutu isarde rinktiniu Europos riteriu eiliu.Tai kodel net J.Mateika savo paveikslo cenre nutape VYTAUTA,bet ne Jogaila ar Zindrama pvz.Visoms lenku nieksybems surasyti reikia atskiro knygos tomo. Kuo toliau nuo tokiu kaimynu ir sajungininku.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

2022 07 04
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

2022 07 03
Okupuotasis Karaliaučiaus kraštas| Alkas.lt nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

2022 07 01
Suprasti Rusiją

M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

2022 06 30
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose | punskas.pl nuotr.

Kviečia lietuviškų ansamblių sąskrydis Burbiškiuose

2022 06 24
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

2022 06 21
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai
Lietuvoje

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
Įvairenybės

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • 1991-01-13 apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
  • Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės
  • Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
  • Medus: nuo LDK laikų iki dabar

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1154; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1122; komentarų: 16
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 797; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 683; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 592; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 567; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
0
Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Valstybės dienos proga į Lietuvą atvykusia Moldovos Prezidente Maia Sandu. Tai yra pirmas Moldovos...

Skaityti toliau

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2022 07 04
1
3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

Artėjantis laisvadienis Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės proga ne vieną tautietį paskatins susimąstyti ką įdomaus nuveikti Lietuvoje. Kokios programėlės leis...

Skaityti toliau

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

by Ditė Česėkaitė
2022 07 03
0
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Maisto prekės ir paslaugos Lietuvoje brango bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • 1991-01-13 apie V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  • Global-Kapitalistas apie Romo Kalantos mokytoja: Jo poelgiui nepritariau…

Kitas straipsnis
G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII)

G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (VIII)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai