Pastaruoju metu sparčiai besikeičianti, gražėjanti Lietuva verčia kiekvieną miestą ir miestelį ieškoti savo tapatumo arba kitaip sakant išskirtinių, individualių bruožų. Kiekvienas miestas ir regionas stengiasi garsintis savo istorija, etniniu ir kultūriniu paveldu, nepakartojamais gamtos kampeliais, kulinarinėmis tradicijomis, architektūra.
Rokiškėnai trokšdami, kad jų miestas taptų išskirtine savitą veidą ir savitą dvasią turinčia erdve sumastė jį papuošti margaspalvėmis langinėmis. Kaip tarė taip ir padarė – nuo 2005 metų Rokiškio kultūros centras kasmet rengia „Langinių tapymo plenerus“. Jų tikslas – atgaivinti namų puošybos tradiciją. Kasmet atsiranda vis daugiau rokiškėnų, norinčių palaikyti seną namų puošimo tradiciją.
Šios sumanymo autorius ir projekto kuratorius yra Jaunimo centro Dailės skyriaus vedėjas, dailininkas, Rokiškio dailininkų klubo vadovas Arūnas Augutis, o projekto autorė ir vadovė – Rokiškio kultūros centro direktorė Nida Lungienė, kurios net ir pavardė siejasi su langais ir langinėmis, mat aukštaitiškai langas tariama – lungas.
A.Augutis pasakojo: „Rokiškėnai dažnai pavydi aplinkinių rajonų miestams, kurių pagrindinėse gatvėse puikuojasi mūriniai daugiaaukščiai pastatai, nes mūsų centrinė Respublikos gatvė su tarpukario metais (ar dar seniau) statytais vienaukščiais mediniais namais labai primena kaimo ūlyčią. Tačiau šis miesto „trūkumas“ gali pavirsti didžiuliu privalumu, jei teisingai sudėliosime akcentus, pabrėšime būdingus aukštaitiškos architektūros bruožus, pademonstruosime tautinius ornamentus ir spalvines namų dažymo subtilybes“.
Pasak jo pačiu geriausiu pavyzdžiu tokiems sprendimams galėtų būti Nidos miestas, kur senoji žvejų gyvenvietės architektūra, tinkamai tvarkoma ir prižiūrima, tapo vienu iš turistų bei poilsiautojų traukos faktorių. Būtent ten jam ir gimė mintys apie Rokiškio langinių tapymo plenerus.
Jau įvykusiuose 7 pleneruose dalyvavo 83 dailininkai ir 2 medžio meistrai iš Lietuvos (Vilniaus, Šiaulių, Šakių, Panevėžio, Zarasų raj., Dusetų, Ukmergės, Rokiškio bei Obelių), Latvijos ir Lenkijos. Iš viso jau ištapytos 192 langinės. Daugiau, kaip pusė iš jų dar ir restauruotos. Taip pat ištapytos durys, kraičių skrynia, pagamintos vėjalentės ir lėkiai. Tapytomis langinėmis pasipuošė 40 Rokiškio miesto ir rajono namų.
Langinių tapybos motyvai: pasaulio medis, dangaus šviesuliai, kiti baltiški mitologiniai ženklai, geometrinė ornamentika, figūrinės kompozicijos, tautiniai ornamentai, gyvūnijos motyvai, natiurmortas, portretas, archeologiniai dirbiniai, Lietuvos tūkstantmečio emblema, abstrakcijos ir kt.

Plenero rengėjai dėl langinių tapymo tariasi ne tik ir su žmonėmis turinčiaisiais senas langines, bet ir su tais, kurie norėtų įsidėti naujai pagamintas ir išdekoruotas. N.Lungienė pabrėžė, kad žmonės itin džiaugiasi, jog „langiniuoti“ namai tampa gerokai jaukesni.
Prieš imdamiesi langinių tapybos, menininkai pasitaria su namų šeimininkais. Daugelis pageidauja gamtos motyvų, augmenijos, gėlių, tačiau nemažai žmonių palieka patiems dailininkams spręsti, ką tapyti. Tad dailininkai rokiškėnų langines papuošė ir fantastinėmis būtybėmis, ir liaudies pasakų motyvais, ir net astrologine simbolika.
„Šiemet vienas rokiškėnas užsiprašė, kad ant jo namo langinių ištapyti vaizdai būtų susiję su maestro Vytautu Kernagiu. Dailininkas ant langinių išrašė ir V.Kernagio dainų tekstus”, – prisiminė N.Lungienė.
Langinių tapytojai džiaugiasi, kad nebuvo nė vieno rokiškėno, kuriam ištapytos langinės nebūtų patikusios. Niekas nuo savojo namo langinių nenuėmė. Tai ir puošiasi, margėja ir gražėja Rokiškis kasmet. O pasaulis pro margais tautiniais raštais išrašytus langus atrodo šviesesnis, gražesnis ir jaukesnis…
Kasmetinius langinių tapymo plenerus iš dalies finansuoja Kultūros ir Sporto rėmimo fondas bei Rokiškio rajono savivaldybė, o 2007 m. dar papildomai buvo gauta lėšų iš Europos Sąjungos fondų, bei Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programos III Pietų prioriteto (Latvija-Lietuva-Baltarusija).