Sekmadienis, 26 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Trakuose aptartas Vytauto Didžiojo paminklo įkurdinimas

www.alkas.lt
2011 08 25 19:36
11
Trakuose aptartas Vytauto Didžiojo paminklo įkurdinimas

Vytautas Didysis | Asociatyvi nuotr.

Rugpjūčio 25 dieną Trakų rajono savivaldybės salėje įvyko diskusija „Statykime paminklą Vytautui Didžiajam Trakuose kartu“. Prie apvaliojo stalo buvo aptariami paminklo Lietuvos valdovui Trakuose įkurdinimo aspektai.

Vytauto Didžiojo įamžinimu Karvinės saloje rūpinasi Vytauto Didžiojo sąjunga, Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus, šių metų liepos 6-ąją, Valstybės dieną, pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Paminklą Vytautui sukūrė Gediminas Karalius, projekto architektas – Algis Vyšniūnas.

Šiai diskusijai vadovavo archeologas, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas, profesorius, Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas ir valdybos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas Eugenijus Jovaiša.

Pranešimą apie Vytautą Didįjį skaitė Trakų istorijos muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos ir Baltijos regiono Pilių ir muziejų asociacijos komiteto narys, Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Virgilijus Poviliūnas.

Įgyjančią vis didesnį pagreitį iniciatyvą „Statykime paminklą Vytautui Didžiajam kartu“ pristatė Birutė Valionytė – Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė. Apie Vytautą Didįjį ir šiuolaikinius Trakus savo mintimis dalinosi Trakų rajono savivaldybės meras Vincas Kapočius. Pranešimą „Principinės nuostatos istoriniams ženklams ir paminklams Trakuose – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinėje“ pateikė Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą nepriklausomas ekspertas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius architektas profesorius hab.dr. Jurgis Bučas. Vytauto Didžiojo įamžinimo Trakuose idėją nagrinėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, Lietuvos architektų sąjungos narys Algis Vyšniūnas.

Į diskusijoje dalyvavo žinomi šalies kultūros atstovai – Lietuvos diplomatė, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė, ambasadorė Halina Kobeckaitė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Stanislovas Kuzma, Lietuvos nusipelnęs architektas profesorius Vytautas Brėdikis, Lietuvos totorių bendruomenės sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas, skulptorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas profesorius Antanas Kmieliauskas, atsargos pulkininkas leitenantas dr. Gintautas Surgailis ir kiti.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Žygis says:
    11 metų ago

    Ir vėl kokį juokingą maušą paslapčiom iškels? Karaliaus Mindaugo paminklas prie žemutinės pilies yra vienintelis Vilniuje, pro kurį praeinant neapima sumišęs nusivylimo ir pasigailėjimo jausmas. Ar Trakuose “menininkai – architektai” sugalvos ką nors geriau? Abejoju. Kažkam patogu vaizduot mūsų valdovus menkystomis, ir baksnot pirštu – “va, mūsų istorija”.

    Atsakyti
    • leitis says:
      11 metų ago

      Tas “maušas” sugalvotas gal prieš kokius trejetą dešimtmečių (kai viso ūgio stovylą reikėjo derinti Maskvoje) ir niekaip nepajėgta jo kur nors ar kam nors įkišti. Ačiū Trakų šviesuoliams! Dabar mokytojos galės vesti vaikus ir rodyti, kaip sovietmečiu biustas buvo ištempiamas iki visos figūros.

      Atsakyti
      • Žygis says:
        11 metų ago

        Tai kad paminklas kaip supratau turėtų būti Vytautui Didžiajam, o ne sovietmečio herojams. Tegul mokytojos veda vaikus į genocido aukų muzieju, kad parodytu, kas yra okupacija, o ne aiškintu, kaip čia gudriau kolaboruoti. Gali būt paminklas sugalvotas ir prieš šimtą metų, jei (jei, nes nežinau, gal jis ir geras) projektas tragiškas – jis tragiškas. Statyti todėl, kad jau seniai toks sugalvotas, švelniai tariant – keistoka.

        Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Neduok die, jei pastatytų tokį kaip Gediminui …

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Tikriausiai žmones atkuria skulptorius Konstantinas Bogdanas.
    Reikia tik juo pasikliauti – kitaip neatpažinsime to ką parodys.

    Atsakyti
  3. Žygis says:
    11 metų ago

    Yra net internetinis adresas, skirtas šitam sumanymui. http://www.vytautosajunga.lt/skulpturos-maketas
    Net nežinau, kas baisesnis – Vytautas ar Gediminas. Jei tikrai tokį balvoną pradės statyt, tai belieka tikėtis, kad perkūnas jį trenks. Gal tuomet atšoks noras.
    Nesakau, kad statyt nereikia, tiesiog galėtų karts nuo karto tautiečiai prisimint seną pasakymą – ką darai, daryk gerai. Stilistika gali būti skonio reikalas, nieks neturi teisės aiškinti, kad į žmogų panašus Vytautas Didysis yra gražiau už proletarinį robokopą, bet viskam yra ribos. Jei skulptorius išties talentingas, jis gali sukurt naują skulptūrą, o ne prakišinėt tai,kas buvo labai modernu sovietų sajungoj prieš trisdešimt metų. Architektas čia apskritai nepateisinamas, nes ta aikštelė (?) nesiderina nei su asmenybe, gyvenusia prieš šešis šimtus metų, nei su tarybiniu matrosu, išrastu prieš trisdešimt metų. Belieka džiaugtis, kad To (nežinau, kaip jau bepavadint) neprakišo Vilniuje, nes dar tektų pro Tai eiti.
    Žodžiu, tikras lietuvi, nesibaimink. Dievas nedavė tokio paminklo, kaip kunigaikščiui Gediminui. Pametėjo dar baisesnį, labiau provincialumu ir atsilikimu “kvepiantį” “paminklą”.
    Jei kas nors puls stenėti, kad sugalvočiau geriau, tai užtektų paimt tokį “Vytautą”, kaip kad stovi Kaune, ir užsodint ant arklio. Viskas. Bet vat norim pasaulį nustebint.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Pasižiūrėjau į tos “skulptūros” maketą – kad juos šikančius suriestų…
      Visiškai be atsakomybės, be talento ir be elementarių savo darbo mokėjimo įgūdžių.
      Nejau nėra kas tokiems uždraustų derglioti Lietuvos didvyrio atminimą?
      Skubiai reikia versti valdžią (geresnių tikrai rasime, kad ir iš komentatorių tarpo)!

      Atsakyti
  4. tuteiša says:
    11 metų ago

    Geriau toks Vytautas, nei jokio. Juk nei Trakai, nei Vilnius neturi Vytauto paminklų. Algirdo, Kęstučio taip pat.
    Aišku, kad kiniigaikščiai geriausiai atrodo raiti ant žirgų ir su kardais. Bet mūsų toliarastai ir modernieji skulptoriai to nesuvokia.
    Čia geriausiai pasidarbuotų senieji skulptoriai, kūrę Leninus, nes jie suvokia realistinės skulptūros prrincipus (bet jie turbūt jau nebekuria).

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Toks tai jau yra pasityčiojimas.
      Trakai ir Vilnius yra šūdas, o ne miestai, jei iki šiol neišgalėjo pasistatyti Vytautui paminklo.
      Kaip pavyzdį pateiksiu Joniškio raj. Juodeikių kaimą, kur smetoninių laikų Vytauto paminklas išstovėjo per visus laikus ir stovi iki šiol (tik tarybmečiu užrašą po juo buvo padarę poetišką, o dabar grąžino vėl tokį, koks buvo smetonmečiu- beraščių gamybos).

      Atsakyti
  5. Remigijus says:
    11 metų ago

    Toks paminklas geriau tiktų Lenkijos URM Sikorskiui – nesusitupėjęs pusprotis paauglys dairosi iš kur čia tuoj gaus į snukį, o tuo pačiu metu vaidina šikantį katiną pasiėmes savo asabai nederamas insignijas…
    Toks paminklas Vytautui Didžiajam – pats tikriausias pasityčiojimas iš jo, istorijos, Tautos ir Valstybės.

    Atsakyti
  6. Vytautas says:
    10 metų ago

    Kaip svarbu atsakingai žiūrėti į paminklų tokioms asmenybėms kaip Vytautas Didysis, iliustruoja to paties paminklo statymo svarstymas Vilniuje 2010-03-25 VAUET (VILNIAUS ARCHITEKTŪROS-URBANISTIKOS EKSPERTŲ TARYBA) posėdyje.
    Vilniuje TOKIO “paminklo” buvo atsisakyta. Toliau – ištraukos iš posėdžio išvadų:

    Vilniuje iki šiol nėra paminklo kunigaikščiui Vytautui Didžiajam. Artėjant Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, kilo kelios iniciatyvos tinkamai pagerbti vieną iškiliausių Lietuvos valdovų. Lietuvos Vytautų klubo pasiūlymu paminklas Vytautui galėtų būti pastatytas Trakuose. O asociacija „Vytauto sąjunga“ norėtų skulptoriaus G.Karaliaus sukurtą paminklą Vytautui (jo pasiūlymams pritarė Lietuvos dailininkų sąjunga) pastatyti Vilniuje, greta Žemutinių pilių komplekso. Pagal architektų P.Džervaus ir A.Vyšniūno projektą, Vytauto paminklas būtų įkurdintas teritorijoje prie Taikomosios dailės muziejaus. Anot A.Vyšniūno, aplink piliavietę formuojasi tam tikra paminklinių erdvių sistema, kurioje kiekvienas paminklas turi tam tikrą mikroerdvę. Skulptūros Vytautui erdvė užbaigtų šią seką.
    Taryba išreiškė pritarimą, jog paminklo Vytautui Didžiajam reikia, ir palaikymą privačiai iniciatyvai. Jos nuomone, piliavietės prieigos – tinkama zona istorinių asmenybių įprasminimui. Tačiau sukritikuotas darbo metodas. Kelias, kai pirmiausia sukuriama skulptūra, o po to jai mieste ieškoma vietos – ydingas, taip beveik neįmanoma užtikrinti skulptūros ir konteksto dermės.
    Ekspertų nuomone, pirmiausia būtina parengti bendrą istorinių asmenybių paminklų išdėstymo aplink Vilniaus pilis planą: apsispręsti, kokioms dar personalijoms bus statomi paminklai ateityje (pvz., Kęstučiui, Algirdui ir t.t.), išnagrinėti platesnę teritoriją, įtraukiant skverą tarp Katedros aikštės ir Sereikiškių parko, Katedros aikštės prieigas.
    Dauguma ekspertų nepritarė pateiktiems Vytauto paminklo vietos pasiūlymams. Zona prie Taikomosios dailės muziejaus turi praeinamo koridoriaus, o ne aiškios erdvės, charakterį, nėra adekvati Vytauto Didžiojo reikšmei, istoriškai niekaip nėra susijusi su jo asmenybe. Lyginant su artimiausiu paminklu Mindaugui, Vytauto paminklas būtų akivaizdžiai “nukonkuruotas”.
    Kaip alternatyvi vieta pasiūlytas kamerinis šv.Onos ir šv.Barboros bažnyčių pamatų kiemas.
    Kai kurie ekspertai pastebėjo, jog skulptūros meninė kalba nebeatitinka laikmečio: jų nuomone, pagarbą istorinėms asmenybėms derėtų išreikšti šiuolaikinėmis meninėmis-erdvinėmis priemonėmis.

    Atsakyti

Komentuoti: tikras lietuvis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai? | KTU nuotr.

Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai?

2022 06 04
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

Turime persvarstyti viso Baltijos regiono kultūros paveldo apsaugos būdus bei strategijas

2022 04 30
„Aktualioji istorija“: Karaimai ir Vytautas

„Aktualioji istorija“: Karaimai ir Vytautas

2022 03 21
„Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė

„Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė

2022 03 16
Ledinio vandens mėgėjai atidaro žiemos maudynių laikotarpį

Paskutinį vasario savaitgalį Trakuose vyks 25 metrų plaukimo varžybos (video)

2022 02 25
Trakų autobusų stoties projektinis pasiūlymas | sa.lt nuotr.

Trakuose – po autobusų stoties priedanga – gremėzdiškas „Rimi“ prekybos centras

2022 02 12
Protestas Otavoje | Alkas.lt koliažas

A. Makintairas. Tautinio suvereniteto konvojus

2022 02 07
Visuomeniniai rinkimų komitetai. Ar reikia pokyčių?

Visuomeniniai rinkimų komitetai. Ar reikia pokyčių?

2022 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
Įvairenybės

Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu

2022 06 26
Kaip išvengti susižeidimų bėgiojant?
Įvairenybės

Vasariški orai, sportas ir mityba

2022 06 26
Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?
Įvairenybės

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
Lietuvoje

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siurbiame namus: ne taip jau ir nuobodu
  • Vasariški orai, sportas ir mityba
  • A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (19): Pušų g. 26
  • Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1322; komentarų: 23
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 927; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 841; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 703; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 678; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 565; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai?

by Kristina Aleknaitė
2022 06 04
3
Švietimas, mokslas ir technologijos 2050 metais: ko trūksta Lietuvai? | KTU nuotr.

Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės...

Skaityti toliau

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

by Kristina Aleknaitė
2022 05 28
0
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai...

Skaityti toliau

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Menas ir istoriniai pastatai dera ir papildo vieni kitus. Tai įrodė Trakuose naujam gyvenimui prikeltame senosios medinės architektūros name, stovinčiame...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vidmantas apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Kauno sąjūdininkai išreiškė susirūpinimą dėl netvarkomų Lietuvos savanorių kapų

Kauno sąjūdininkai išreiškė susirūpinimą dėl netvarkomų Lietuvos savanorių kapų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai