Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Literatūra

Baltų religija šiandien

www.alkas.lt
2011-05-15 22:45:17
38

Trinkūnas, Jonas. Baltų religija šiandien, Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 44 p.: iliustr.

Tokiu pavadinimu pasirodė Lietuvos Romuvos parengtas nedidelis (44 p.) leidinys. Ši knygelė skirta pirmai pažinčiai su Romuvos religijos esmėmis.

Apie baltų religiją daugiausia sužinome iš istorinės literatūros, kurioje randame žinių apie praeities baltų kultūrą ir religiją. Tačiau šiandien plintant senosios baltų religijos atgimimo sąjūdžiui tapo būtina prieinamai išdėstyti pagrindines šiuolaikinio Romuvos kelio sampratas.

Prieš 10 metų vykusiame visuotiniame gyventojų surašymą senojo tikėjimo išpažinėjais užsirašė 1,3 tūkstančio lietuvių. Neseniai pasibaigė naujas gyventojų surašymas, kurio galutinius vaisius sužinosime tik rudenį. Manoma, kad senojo tikėjimo šalininkų per tą laiką turėjo padaugėti .

Leidinio „Baltų religija šiandien“ sudarytojas Senovės baltų religinės bendrijos Krivis Jonas Trinkūnas sako:  „1992 m. laisvoje Lietuvoje pagaliau buvo įteisinta senoji baltų religija. Kodėl baltų? Todėl, kad mūsų religinis paveldas bendras ne tik lietuviams, bet ir latviams, prūsams bei gudams. Trumpai savo religiją vadiname Romuva“.

Paklaustas kokį svarbiausią Romuvos religijos dėmenį išskirtų J.Trinkūnas atsako, kad tai – daina.

„Daina vienija kartų kartas, per dainą byloja Protėviai, perduodami savo mintis, išmintį, grožio ir gėrio supratimą. Liaudies dainos yra palankiausias būdas senajai religijai išlikti. Dainose, giesmėse ir ypač sutartinėse išsaugota daug senojo šventumo ženklų. Dainavimas – mums religinė apeiga“.

Knygutėje „Baltų religija šiandien“ paskelbtas  J.Trinkūno rašinys „Aistuva“, parašytas 1967 m., kuomet Kernavėje buvo pirmą kartą švenčiama Rasos šventė ir prasidėjo Romuvos sąjūdis.

Skaitykite J.Trinkūno rašinį „Aistuva“ Alkas.lt  „Nuomonių rate“ gegužės 17 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  2. Gilyn į Indiją (VII)
  3. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  4. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 38

  1. Ievaras says:
    12 metų ago

    “Leidinio „Batų religija šiandien“ sudarytojas Senovės baltų religinės bendrijos Krivis Jonas Trinkūnas sako: „1992 m. laisvoje Lietuvoje pagaliau buvo įteisinta senoji baltų religija. Kodėl baltų? Todėl, kad mūsų religinis paveldas bendras ne tik lietuviams, bet ir latviams, prūsams bei gudams. Trumpai savo religiją vadiname Romuva“.

    Baltų religija – Senovės baltų religinės bendrijos – senoji baltų religija – Romuva

    Kodėl per surašymą prašėte rašyti Baltų TIKĖJIMAS?

    Net nejuokinga rašybos klaida – BATŲ.

    Teigdami, kad “mūsų religinis paveldas bendras ne tik lietuviams, bet ir latviams, prūsams bei gudams”, meluojate – net atskirose gentyse, skirtingu laiku buvo skirtingos pasaulėžiūros, apie tai byloja laidojimo papročių kaita. Manau, Žyniai pasaulėžiūras derino prie kintančių gyvenimo sąlygų. Gal mums dabar priderinti savo gyvenimo sąlygas prie J.Trinkūno ‘religijos’?

    Atsakyti
    • et says:
      12 metų ago

      skirtingose gentyse ar baltų gyvenamo arealo dalyse tikėjimas, papročiai, pasaulėžiūra skyrėsi, nes nuolat menko, silpnėjo skaidėsi (tuo laiku kai išlikę rašytiniai liudijimai). ne skirtumus reikia nagrinėti, kaip tai daro mokslo žmonės tyrinėdami detales ir pjaustydami skalpeliu atskiromis dalimis. esmė gi visur vienoda, principai visur vienodi. kokius dievus koks svetimšalis užrašinėtojas pamini visiškai nesvarbu tradicijos puoselėtojui – tai rūpi tik mokslininkams, kurie nemato (ar nenori matyti) esmės ir trokšta, kad viskas būtų sudėliota į aiškias lenteles ir formules.
      deja atkurti tikslių lentelių ir formulių nepavyks dėl sudėtingų istorijos aplinkybių, išlikusių duomenų fragmentiškumo ir neišvengiamo netikslumo. bet tiems, kurie jaučia kraujo šauksmą svarbu galutinis rezultatas. ir kadangi rezultatas aiškus, tai prie jo reikia eiti šiandieninėmis priemonėmis pasitelkiant išlikusį paveldą. todėl “Baltų religija šiandien” turėtų būti aktuali.

      bet kokiu atveju kalbėti ir kritikuoti knygelę, kurios dar neskaitėte (ir aš neskaičiau) ir susidarote išankstinę neigiamą nuomonę yra visai nemandagaus ir nekultūringo žmogaus požymis. kad ir kokio tikėjimo ar netikėjimo atstovas būtumėte, tegul jis padeda puoselėti jūsų esmę, jūsų dvasią, jūsų vidinę kultūrą. gal tada ir jūs savo knygelę ar bent straipsnelį parašysite, kur bus jūsų teisingesnė tiesa ir požiūris. tada mes skaitysime ir džiaugsimės šviesiu žmogumi, o ne interneto bembekliu 😉

      ačiū už dėmesį, sėkmės mums visiems.

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Ievarai, niekas Tamstos neverčia nieko derinti. Nepriimtina tai ir neik Romuvos keliu. Tikrai niekas tavęs nepasigenda ir nepasiges. Romuva ne krikščionybė – neagituoja ir neplatina savo pasaulėžiūros netikėlių sąskaitą.

      Atsakyti
  2. Artūras Gotautas says:
    12 metų ago

    Religijos nebuvo,tuo labiau “Baltų”.Buvo,tik TikĖjimas į Gamtą ir jos reiškinius..
    Gamta-vienintelė knyga,kurios kiekvienas puslapis prasmingas,tik ten gali rasti visus Gyvenimo atsakymus..
    Teisinga,tobula Pasaulėžiūra/Pasaulėjauta vyravo TikĖjime Šventa Žeme į Saulę…:))

    Atsakyti
    • et says:
      12 metų ago

      jokio tikėjimo gamta ir jos reiškiniais ir stabus visokius skulptūrose mato tik tie, kurie jau esmės nesuvokia. tik gyvuliško ir medžiaginio pasaulio suvokimo šalininkai (o taip pat ir vienos teisingiausios religijos atstovai, kurie “nešė barbarams šviesą”) pasakoja pasakas (rašo “mokslinius” straipsnius) apie primityvius laukinius, kurie elektros išlydžius garbina kaip dievą ir meldžiasi “gyvatėms”.

      gamta – vanduo, miškai, saulė (gyvybė apskritai) buvo gerbiama, o ne garbinama. tik tamsūs žmonės galvoja, kad gamtos reiškiniai yra dievai ir kad jie buvo garbinami.
      suvokti esmę reikia, o ne klausytis ir skleisti paskalas.

      protėviai (ne visi ir ne visą laiką) gyveno darnoje su gamta ir juto ryšį su dievybe ir per aukojimus jungėsi su ja, juo, jais ir po mirties ėjo į tą pasaulį. reikia suvokti tai, kad papročiai ir religija amžiams bėgant ir priešams veikiant skurdo, mažėjo, apaugo prietarais (o tai ir užrašinėjo “tyrėjai” ir to meto liudininkai)

      gal panašiai ir norėjote pasakyti, tik išėjo labai jau miglotai ir neaiškiai.

      Atsakyti
      • S.Pocienė says:
        12 metų ago

        Tamsta rašote “tik tamsūs žmonės galvoja, kad gamtos reiškiniai yra dievai” ???
        O iš kur kilę dievai jei ne iš gamtos?

        Atsakyti
        • et says:
          12 metų ago

          gi atvirkščiai viskas – gamta kilo iš dievų. dievai per gamtą reiškiasi, o ne gamta yra dievai 😉

          atsiprašau jei supykdžiau, ne tokia intencija tebuvo. atleiskite Artūrai, nepykite ponia S. 🙂

          Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        12 metų ago

        “et”(nesugebanti/s prisistatyti).Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo,kol paties slenkstis nenuvalytas…Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti,joks vėjas nebus palankus…Ko nejaudina žodis,to neišjudins ir lazda…Išmintis ateina su amžiumi.Bet kartais būna,kad amžius ateina vienas..

        Atsakyti
      • vycka says:
        12 metų ago

        Gamta yra hierofanija. O dievai yra ir gamtos reiškianiai ir žmogaus pasaulio projekcija į gamtos reiškinius. Netgi krikščioniškas dievas irgi gamtos reiškinys (tiek Jahvė tiek Jėzus), nes nieko kito be gamtos mes daugiau negalime užčiuopti ar pažinti. Visa kultūra kyla iš gamtos 🙂

        Atsakyti
  3. Noriu likti LIETUVE says:
    12 metų ago

    Knygelės dizainas klaidina skaitovą ,kad tai Baltų kultūrai priskiriamas leidinys.SAULĖ BALTŲ kultūroje niekur nevaizduojama devyniais spinduliais Devyni yra mėnulio fazių skaičius.Ant musulmonų šventyklų spindi auksinis mėnulis.Jų vėliavose vaizduojamas mėnulis.Žydai DOVYDO žvaigždę sodaro iš dviejų trikampių.Šioje ŽEMĖS platumoje mėnulis ,turi ypatingą reikšmę,sutemus atvėsta gamta,suaktyvėja gyvbės ritmas.Mūsų ŽEMĖS platumoje SAULĖ turi ypatingą reikšmę.Visos pagrindinės gamtos šventės susietos su SAULĘ.Netgi ROMUVIEČIŲ garbinamas PERKŪNAS pasireiškia ,dėl skirtingų oro temperatūrų .Tekstą galima improvizuoti,bet BALTIŠKŲJŲ ženklų negalima improvizuoti,tai kertinis akmuo ,kuris laiko BALTŲ kultūros pamatą ir tai dar gyva,tiek LATVIJOJE, tiek GUDIJOJE tiek UKRAINOJE,tiek RUSIJOJE (PRŪSIJA).Su pagarba dirbančiam ŽMOGUI.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      O čia ne 9 o 18 – atspindi Metono ciklą.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        12 metų ago

        Ir dar LIETUVE, Jūs kiek suprantu Perkūną painiojate su griaustiniu – atmosferine elektra, ar ne taip?

        Atsakyti
        • vycka says:
          12 metų ago

          Ievarai, tu beviltiškas, tau dėmesio trūksta ar kas? Tau trūksta tolerancijos ir pagarbos kitam žmogui ir jo darbui, tu nevertini bedrystės ir vienybės – gal tavo idėja – irgi baltų religija, bet tu nori apjuodinti kitą bendramintį. O gal tu koks krikščionis, bet nori apjuodint pozityvų požiūrį į pasaulį, kuriame gyvenam drauge. Viskas ko tau reikia: daugiau draugų, daugiau dainų, daugiau vėjų, Perkūno, Saulės, žvaigždžių ir lietaus, daugiau šokių, šiek tiek alaus ir kuo mažiau šventų raštų – būsi išganytas 🙂

          Atsakyti
          • vycka says:
            12 metų ago

            oi šitą trint

        • vycka says:
          12 metų ago

          Vaiškūne (graži pavardė :D), bet juk elektra ir yra Perkūnas ir jo galia. Strijkovskis rašo, kad Perkūno šventykloje buvo titnaginis Perkūno stabas, iš kurio įskeldavo šventą ugnį. Mat stabe slypi Perkūno galia – elektra (gintra, nes ir gintare slypi, tik švelnesnė, moteriška, gal Perkūnės). O Pretorijus rašė apie savaime užsidegančius ąžuolus (kažkokia cheminė reakcija).

          O LIETUVĖ tai matyt šamanizmo papraktikavusi pasąmonės srauto prirašė 😀 Musiet ji galėtų būti Romuvoj orakulė/ragana.

          Atsakyti
  4. Migle says:
    12 metų ago

    pastaruoju metu stengiuosi nieko nekomentuoti, bet kartais neišeina. 🙂 Jeigu žiūrint tip rimtai, tai tokie kardinalūs pareiškimai – ne,s aulė tikrai ne taip vaizduojama, atrodo kvailai. kvailai ir tiek. nes jūs negalite įrodyti to, ką teigiate. Jums tieisog taip atrodo. O įrodyti neįmanoma.Įrodyt kažką bus įmanoma tik tada, kai kas nors (ir jei) sukurs laiko mašiną, tada grįšim ir pasižiūrėsim. Labai apie tai svajoju 😀 O šiaip viskas yra tikėjimo ar religijos reikalas 🙂 Siūlyčiau nesiginčyti dėl Dievo. Nes tai darydami visi elgiatės kaip krikščionys 😀

    Atsakyti
    • vycka says:
      12 metų ago

      bet Dievui smagu turėtų būti labai, kaip dėl jo ginčijasi 😀

      Atsakyti
  5. zinturis says:
    12 metų ago

    Gal galima įsigyti tinkamai paruoštą elektroninę knygos atmainą PDF formate?

    Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Žydkrikščionamanoizmas siekiasąmoningume niekaip nenori, kad būtų Baltų RELIGIJA. Ir teologozuoja tik kažkokiu ėjimu – t. y. TIKĖJIMU.

    Žydkrikščioniškame klastingume ir siekiamybėje – (įsisąmonink, paklydėle avele ar avine, kad religija yra tik viena) – kad susipainiojimas pataptų savitikslu susipainiojimu.

    Daug daug sėkmės Jonui Trinkūnui ir Baltams.

    Atsakyti
  7. Saulius says:
    12 metų ago

    Patiko “et” komentaras – žmogus kalba apie esmę, jis nesiekia priešpriešos, nepuola tik neigti kitų pastebėjimų, o aiškina/si, teigia, mėgina suprasti pats ir paaiškinti kitiems.
    Ar ne toko – darnesno – subuvimo viliamės išsakydami savo mintis? Ar ne Darnos linkime vieni kitiems apeigų metu? Tai kodėl tuomet pasipila komentarai, kurie kimba ir peikia, o ne paaiškina ir teigia? Atrodo, kad žmonėmis begalime pasijausti tik išrėkdami savo nuomonę. O juk beveik kiekvienas gebame ir norime būtent darnaus (kai sutariama) bendravimo (buvimo kartu kame nors). Gali, juk, Alkas būti tokia vieta, kur skirtingi baltai darniai bendrauja ir dalijasi širdžių turiniu.

    Atsakyti
  8. Barbora says:
    12 metų ago

    Ar “Neklausyk ką šneka, žiūrėk ką daro” ar atvirkščiai “Nežiūrėk ką daro, klausyk ką sako, gal jau žino, bet dar nemoka” – tai kadaise ginčydavomės su vyru.
    O dabar išmintis – “”Kartą, keliu keliaujantis išminčius, besižavėdamas pasaulio grožiu ir besidžiaugdamas gyvenimu, išvydo nelaimingą žmogų sukumpusį po nepakeliama našta.
    – Kodėl tu pasmerkei save kančiai?- pasiklausė Išminčius.
    – Aš kenčiu tam, kad mano vaikai ir vaikaičiai būtų laimingi.- atsakė žmogus.- Mano senelis visą savo gyvenimą kentėjo, kad būtų laimingas mano tėvas, tėvas kentėjo, kad būčiau laimingas aš, o aš kentėsiu visą savo gyvenimą tam , kad būtų laimingi mano vaikai.
    – O ar buvo kas laimingas tavo šeimoje?
    – Ne, bet mano vaikai ir vaikaičiai būtinai bus laimingi.- atsakė kenčiantis žmogus.
    – Beraštis neišmokys rašyti, o kurmis neišauklės erelio- pasakė išminčius- Išmok pirmiausiai pats būti laimingas, o tada suvoksi, kaip padaryti laimingais savo vaikus ir vaikaičius…”” Žiūrėk koks rezultatas.

    Atsakyti
  9. Ievaras says:
    12 metų ago

    Kažkaip laaabai nesveikai jūs čia sudirgote.
    Iš straipsnelio tik išrinkau pavadinimus, kuriais jūs vadinate mano protėvių pasaulėžiūrą:
    “Baltų religija – Senovės baltų religinės bendrijos – senoji baltų religija – Romuva”
    Sukūrėte ‘religiją’, patys nežinote kaip pavadinti. 😀
    Nuo 1967 metų dar vadinote ‘prigimtine’, ‘etnine’, ‘baltų tradicija’ surašyme prašėte rašyti ‘tikėjimas’ ir t.t.

    Kaip jus vadinti? Rmuviečiai netinka, pagonys irgi netinka jums. Baltų TIKĖTOJAIS? Gal senovės baltų religijozais? Vadinčiau ROMAIS, bet jaučiu nepatiks!

    “et” rašo: “…bet kokiu atveju kalbėti ir kritikuoti knygelę, kurios dar neskaitėte…”
    Apie knygelę “Baltų religija šiandien” aš net neužsiminiau. Man teko skaityti “Baltų tradiciją” parašytą žmogaus, kuris neturi jokio suvokimo apie religiją ar pasaulėžiūrą. 😀

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Norėčiau paskaityti ką nors ką parašėte Jūs.

      Atsakyti
    • vycka says:
      12 metų ago

      Ievarai, tu beviltiškas, tau dėmesio trūksta ar kas? Tau trūksta tolerancijos ir pagarbos kitam žmogui ir jo darbui, tu nevertini bedrystės ir vienybės – gal tavo idėja – irgi baltų religija, bet tu nori apjuodinti kitą bendramintį. O gal tu koks krikščionis, bet nori apjuodint pozityvų požiūrį į pasaulį, kuriame gyvenam drauge. Viskas ko tau reikia: daugiau draugų, daugiau dainų, daugiau vėjų, Perkūno, Saulės, žvaigždžių ir lietaus, daugiau šokių, šiek tiek alaus ir kuo mažiau šventų raštų – būsi išganytas

      Atsakyti
  10. Noriu likti Lituve says:
    12 metų ago

    Sveiki Gerb.Krivi Jonai ir Vaidile Migle!Linkiu Jums įdomių diskusijų ir kūrybingų minčių.Visi mes skirtingi ir informaciją skirtingai skleidžiame,kiek kokioje srytyje gilinamės.Priimu tokius,kokie šiuo metu esate.BALTŲ ženklai ir METONO ciklas neturi nieko bendro(toliau neanalizuosiu,kam reikia visa informacija yra internete}.GERB.MIGLE linkiu sėkmingo klaidžiojimo ženklų labirinte ir kai susitiksime apie tai ir pasidalinsime žiniomis.Stengiuos ne prieštarauti, bet papilditi skleidžiamą informacija,dirbančių mažėja,savanaudžiai ” ryškėja ” .Dėkoju!

    Atsakyti
  11. Žemaitė says:
    12 metų ago

    Aš nesuprantu ko čia visi putojasi – buvo, nebuvo… vis tiek mes jau neatkursime to, kas buvo, nes trūksta žinių. Bet iš tas žinias, kurias turime, galime panaudoti savo pasaulėžiūros formavimui. Vis tiek stovintis vietoje tikėjimas – miręs, užkonservuotas tikėjimas. Daug ritualų jau net nebetenka prasmės, nes mes gyvename kitokiomis sąlygomis. Net jei pagonybė būtų be trukdžių tęsusis iki šių dienų, nemanau, kad viskas būtų likę kaip anksčiau. O kad kažkas kažką prikuria ir pakeičia ta pačia tema, manyč nieko blogo – religinės reformos ir senovėje vyko. Manyč tiesiog reikia mažiau parintis dėl detalių ir imti visumą, mėginti ją pajausti ir žiūrėti, kaip tai padeda pačiam tobulėti ir formuoti savo pasaulėžiūrą.

    Atsakyti
    • Migle says:
      12 metų ago

      VAT BŪTENT,

      Atsakyti
    • Saulius says:
      12 metų ago

      “Manyč tiesiog reikia imti visumą, mėginti ją pajausti ir žiūrėti, kaip tai padeda pačiam tobulėti ir formuoti savo pasaulėžiūrą.”
      Būtent, taikliai pasakyta. Pridėčiau dar, kad tai daryti reikėtų bendruomeniškai, ieškant, išgryninant, o ne tiesiog ginčijantis. Tebūnie ginčai, bet ar visuose gimsta kas nors naudinga bendram reikalui?

      Atsakyti
  12. Barbora says:
    12 metų ago

    Va būtent. Nėra taip, kad kuo pasaulėžiūra senesnė, tuo tobulesnė

    Atsakyti
    • Svajonė P. says:
      12 metų ago

      Kadangi kaip tik senoji pasaulėžiūra su savo tradicijomis buvo darniausia, todėl prie jos ir gryžtame. Gamta buvo tausojama, žmonės tiesiog BUVO gamtos dalis, jautė Žemės dvasią. Tobulinti – galima, jei tik yra kame.
      O dėl senumo tai čia kaip ir su patarlėm: “Sena patarlė amžinai nepasens”.
      Beja, gal kiek nukrypsiu bet niekur tiek daug išminties nerandu kaip senosiose lietuvių patarlėse ir tautosakoje, todėl, kad jos yra išjaustos ir išgyventos bendruomenės ir perduotos iš kartos į kartą per amžius. Pasiskaitykite laiks nuo laiko patarlių, dūšioj ramiau pasidarys:
      http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=187&Itemid=319

      Atsakyti
      • Svajonė P. says:
        12 metų ago

        Jei žiūrėsit patarles per ethnicart.lt tai persijunkit į Lietuvių kalbą svetainę, anglų kalba neviskas svetainėje sutvarkyta.

        Atsakyti
  13. Barbora says:
    12 metų ago

    Buvo darniausia. Spraga yra perdavime. Atsiradus raštui, žodinis perdavimas nutrūko. O užrašyta išmintis – sustingusi išmintis. Ir tokios pertraukos tik jausmais, jutimais, intuicija galima atkurti. Todėl nematau nieko blogo, kad Jonas kuria savo ritualus, maldas ir savą pasaulėžiūrą, paremtą išlikusiomis žiniomis bei “vedini” (mus juk veda, link Vedų 🙂 )

    Atsakyti
    • Ievaras says:
      12 metų ago

      Čia mūsų nuomonės sutampa: “…Jonas kuria savo ritualus…”. 😀
      Protėvių Žyniai atlikdavo APEIGAS!

      Atsakyti
  14. et says:
    12 metų ago

    Skaitykite J.Trinkūno rašinį „Aistuva“ Alkas.lt „Nuomonių rate“ gegužės 17 d.

    ŠIS STRAIPSNIS DAR NEPASIRODĖ? AR TIK MAN NEPAVYKSTA SURASTI?

    Atsakyti
  15. Barbora says:
    12 metų ago

    Ievarai, o ką tu siūlai? Kokią religiją ar apeigas, ar jokios, ar ne religiją, ar nieko? Parašyk prašau.

    Atsakyti
    • Paulius says:
      12 metų ago

      Religijos buvo, yra, ir bus tokios, kokios parankios valdžiukei. Gentyse, mano manymu, Žyniai skleisdavo gentainiams tokias žinias, kurias pastarieji buvo pajėgūs suvokti, tikslu palaikyti gentainių vidinę pusiausvyrą. Dabartinis mokslas išvystytas netolygiai. Dauguma žmonių jau nepajėgia suvokti vienų pasiekimų, kitur nepastebi milžiniškų spragų.
      Siūlau įtakoti pokyčius pasaulėžiūroje taisant mokslo spragas. Visuomenės mokslų būklę atspindi dabartinė padėtis visuomenėje, kurią nedelsiant reikia taisyti. Taisydami sąvokas mes susietume dabartinį mokslą su protėvių pasaulėžiūra. Aš pajėgus apibrėžti tokias sąvokas: asmuo, aš, tauta, gentis, Gamta, Dievas, protas, sąmonė… ir daryti prielaidas kokius reiškinius mūsų protėviai įvardino žodžiais Siela, Vėlė, Dvasia (yra dar vienas žodis) t.y. padėti suvokti šiuos reiškinius savyje kiekvienam.
      Mums dabar gyvybiškai svarbu atverti kelius protingiems žmonėms. Būtų labai naudinga, jei alkas.lt prisidėtų.
      Su pagarba

      Atsakyti
  16. Vajei says:
    12 metų ago

    Zmones brangieji,gyvenkite ir dziaukites gyvenimu nedergdami nei ant zemes nei ant vieni kitu!

    Atsakyti
  17. žaltys says:
    7 metai ago

    Tada nebuvo nei baltų, nei religijos, nei tikėjimo. Tie žodžiai yra padaryti visai neseniai. Lopšines dainavo kūdikiams (bet ir tas žodis yra naujadaras), giesmes giedojo nabašnikams, bet to reikalo tada nevadino religinėmis apeigomis. Čia panašiai kaip politikoje: dūšioje esi sovietikas, bet mojuoji trispalve ir dediesi patrijotu.

    Atsakyti

Komentuoti: Jonas Vaiškūnas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

G. Martišius. Gamtmeldystė. Išsigelbėjimas?

2022 11 14
Elnio Devyniaragio pašto atvirukas | dailininkės Gerdos Narusevičienės pieš.

Mažieji romuviai ir vėl sulauks Elnio Devyniaragio pašto laiškų

2022 11 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kam kelia baimę senoji baltų religija?

2022 11 01
Jonas Gediminas Beržanskis Klausutis | archyvinė nuotr.

V. Velička. Giminės mitas – Genties mitulys

2022 10 31
Jaunimo etnokultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien" 2022 | V.Kašinsko nuotr.

A. Bekerytė. Krikštynos vakar ir šiandien

2022 10 29
Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva kviečia švęsti Vėlines Romuvos kaime

2022 10 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 24
11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr

Apie pagrindines senovės baltų tikėjimas nuostatas Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Romuvos...

Skaityti toliau

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 20
2
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Romuvos bendruomenė ir Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, papročius ir senąjį baltų tikėjimą jaunajai kartai perteikia kasmetinėse Ramuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
  • Bartas apie Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Atgaiva akims ir sielai apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis

Kalniškės mūšiui – 66 (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai