„Minios” diktatas
Kaip pagelbėti valstybei, kai matai, kad padėti jai beveik nebeįmanoma?
Kai vyko akiplėšiška „privatizacija“, viskas vyko pagal įstatymus, leidžiančius užsiimti tokia „privatizacija“.
Kai „Mažeikių nafta“ „teisėtai“ buvo dovanota svetimos valstybės verslui, „teisėtumą“garantavo net Seimas. Toliau– gražiau. Pastaraisiais metais pilietinė visuomenė sparčiai vejama į pogrindį.
Gausėja įstatymų, kurie demokratiją skelbia valdininkų nuosavybe. Tarkime, susitelkė bendruomenė, taikūs žmonės ir pareiškė, kad nesitaikstys su skurdu.
Ko jie sulaukia? Politinis-teisinis elitas skubos tvarka paskelbia naują pragyvenimo minimumą, o žmones pavadina “minia”. Pavadinę met a prieš “minią” policiją, saugumo organus ir net gaisrininkus.
Arba, tarkime, žmonės surengia akciją Drąsiaus Kedžio dukros ateičiai apginti. Ko sulaukia? To paties politinio-teisinio elito (vėlgi – Seimo) atstovų smerkimo: esą tautai nebus leista diktuoti savų teisų. Kokių?
Visuomenės rinkimų teisės, pavyzdžiui. Teisės vadovautis sveiku protu ir gyvu padorumu.
Laimė, teisės susirinkti į D.Kedžio laidotuves elitas dar nepaskelbė „neteisėta“ akcija. O susirinko tūkstančiai.
Kur protestuotojai?
Šiais laikais protestų skaičius Europoje linkęs augti. Net racionalios ir ramios tautos sunerimo dėl ekonominės krizės diktuojamų taisyklių.
Dauguma supranta, kad valstybė priversta mažinti socialinį biudžetą, tačiau supranta ir kitką: valstybė pataikauja bankams.
Tada išeina į gatves ir pasako: įvesti visuotinį mokamą mokslą didelio proto nereikia. Nereikia net širdies, kad pabrangintum darželius mažyliams.
Tačiau jeigu neatsitokėsite, mes jūsų bankus ir jūsų privilegijas nušluosime nuo savo žemės paviršiaus.
O kaip Lietuvoje? Prastai. Kas mėnesį Tėvynę palieka tūkstančiai tų, kas galėtų išeiti į gatves. Ir todėl protesto akcijos menkos, protestuoja, švelniai tariant, vyresnioji karta.
Lietuva tampa protestuojančių pensininkų šalimi. O tai ne itin guvus ir ne itin judrus kontingentas.
Mitingai ir akcijos priklauso nuo gamtos dėsnių. Todėl kartais, sužinoję apie paskelbtą akciją, žurnalistai vargiai randa pačius ją skelbusius dalyvius.
Visa tai liudija, kad pilietinis balsas miršta.
Nepatinka? Dinkite
Represiniai politiniai režimai žino, kad valdyti reikia su riestainiu ir lazda. Populistiniai režimai šią tvarką pakeičia duonos ir žaidimų taisyklėmis.
Gausėja masinių akcijų, kurių metu šaudo saliutai ir skraido oro balionai. Ir atrodo, kad šalis gyvena taikingai ir smagiai. Tai ypač patrauklu turistams. O kad po tais saliutais ir balionais sparčiai mažėja vietos gyventojų – niekai.
Šįmet Verbų sekmadienis didžiuosiuose miestuose atrodė kuklesnis* nei ankstesniais metais. Atgriūnančios demografinės katastrofos pirmosios bangos.
Be to, žmonių nemokumas. Kas bepins verbas, kai nusipirkti gražią pynę įstengia vos vienas iš šimto?
Be to, pinigai taupomi bilietui į Vakarų Europą. Kartais – toliau. Taupomi bilietui nors į vieną pusę. Kai iš po žmogaus išplėšiamas kilimas, žmogus parkrinta. Kai išplėšiama žemė – emigruoja.
Merą turi rinkti žmonės
Partijų kombinacijos po rinkimų – tai provincijos anekdotas ir siaubo romanas vienoje knygoje. Kas jau kas, bet tos kombinacijos – tai pilietinės visuomenės laidotuvės.
Ką tik išdygę nauji merai šitai liudija kaip tikroje blogų darbų enciklopedijoje. Tai ne demokratija, o reketu garsėję pirmųjų laisvės metų Gariūnai.
Ką matėme savivaldybėse? Bent pusėje iš didžiųjų miestų – nuogalių karnavalus. Daugiau nei pusėje visų šalies tarybų – uždari žmonių aukcionai ir šokis apie ištryptą rūtų darželį.
Šiandien politinė sistema tokia, kad žmogus, galįs tapti meru, turi parduoti save nuogą, patartina, ir be sielos. Vieša pažiūrų kontrabanda vyksta atvirai, mokesčių inspekcijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) išdidžiai vaikščiojant savivaldybių koridoriais.
Rinkiminiai pažadai peršami mažiausia kaina. Tai amoralumo kursai kiekvienam TV žiūrovui ir laikraščio skaitytojui. Rinkėjui. Ilgoki kursai, trunkantys kelis mėnesius. Kol pagaliau žmogus tampa tuo, kuo būti negalėjo.
Žmogus tampa meru
Kodėl tą reketą turi stebėti rinkėjas? Juk jis svarstė, tarėsi ir kankinosi, ką čia geresnio išrinkus, o čia jam – spjūvis.
Net jeigu ir tą pavardę turintį žmogų pamatė mero kėdėje, tai jis jau visai kito turinio pažiūromis. Ir nesupranta žmogus: nejaugi nė vieno švaraus neliko?
Į tai politinis-teisinis elitas atsako: ir neturėjo likti. Nes visi turime būti sutepti, nes tarp mūsų negali būti geriausio. Meras – tai mūsų, o ne tavo, rinkėjau, atvaizdas.
Kodėl – ne mūsų? Mes juk rinkome!
„O ne, – taria iš dausų draugas Stalinas, – svarbu, ne kas renka, o kas po rinkimų skaičiuoja. Mano aplodismentai Lietuvai!“
Reikia pagaliau baigti šitą juodą turgų. Baigti tuoj pat, kad į kitus savivaldybių rinkimus žmonės eitų žinodami: po jų pasirinkimo mero nerinks joks polonezas su lezginka.
Meras, šiaip ar taip, turi atstovauti ne koalicijoms, o daugumai rinkėjų. Mano miestui ir mano rajonui – jam vėliavą į rankas. O ne vieno balso persvaros daugumos „geručiui“.
Juk akivaizdu: į vieną balsadėžę įmetę du biuletenius, žaibo greitumu išrautume iš savivaldybių kūno pūliuojantį geluonį. Bemat sukurtume pusiausvyrą tarp dviejų valdžios polių – tarybos ir mero. Ir tegul jie sau aiškinasi reikalus.
Nejaugi net tokios greitosios medicininės pagalbos nesuteiks Seimas? Tegu išgirsta dievai.
O jeigu ne? Tada verta sušaukti paskutinę pilietinę akciją, apstoti Seimą, apimti jį rankomis kaip Baltijos kelyje ir pilietiškai užmesti ant dausų lentynos, kur sėdi draugas Stalinas.
Gal jie ten susitars.
2011 m. balandžio 20 d.
Autoriui.
Kedys pats turėtų būti įtariamas pedofilija, nes su nepilnamete (gal 15m.)
Stankūnaite užsiiminėjo tuo kas neleistina ir dar vaiką užtaisė.
Pradėjus nuo čia visa ta istorija tampa įtartina, todėl geriau palikti tą istoriją teismui – tegul jis nusprendžia kas čia buvo, o ko ne.
Taigi ir visokie Kedvenckų ir jų judėjimo veikėjų bei rėmėjų virkavimai tepalieka jų sąžinei – geriau į tai nekreipti dėmesio ir laukti teismo sprendimo.
Jei kam įdomu, žinoma, nes panašu, kad ta istorija visuomenei ganėtinai pabodo – jokių teismų sprendimų nėra, tačiau kedvenckų judėjimas su palaikančiais konservatoriais, kurie “visada viską žino” (gal ir sudalyvavo? 🙂 ), jau seniai paskelbė nuosprendžius. Netgi, panašu, ir įvykdė.
Kuo ne pokaris? Kuo ne žydmušystės laikai?
tikras lietuvi,
palik a.a. Kedį ramybėje. Drąsius už savo klaidas atkentėjo. nesu Venckų, rėmėjas, nevirkauju, bet visomis išgalėmis juos palaikysiu kovoje su išsigimėliais valdžiažmogiais. dar to betrūko, kad suaugę žagintų mažametes, dar nesubrendusias, mergaites, kad nebaudžiami žudytų žmones. valdžiažmogiai susitapatino save su savo pareigomis ir peržengė ribas. teismais visai nepasitikiu. du metus tasiausi teismuose dėl 75 litų, kuriuos policininkai bandė atimti už melagingai suklastotą KET pažeidimą. įrodžiau, kad policinkai melavo teismui ir prieštaravo patys sau, bet baudą galiausiai sumokėjau. užjaučiu tuos, kurie patenka į teisėsaugos nagus dėl svarbių dalykų.
Nesąmones kalbi – niekas nežino ką iš tiesų pasakė mergaitė, o Kedvenckų surežisuotas jos vaidinimas prieš kamerą nebus ne tik, kad pripažintas įrodymu, bet turi turėti sufabrikuotų įrodymų reikšmę (nukentėjusiųjų apklausą, vykdant įstatymo nurodytus reikalavimus, įstatymas paveda TIK tam įgaliotoms institucijoms), kas rodytų, jog įvykio buvimo įrodymų nėra iš viso.
Jei Kedvenckai, turintys net tris aukščiausiojo lygio teisininkus, būtų norėję žulikus sugauti (sakykim, kad jie tokie galėjo būti), tai jie turėjo žinoti, kad tokiais atvejais derėjo ne triukšmą kelti (taip išbaidant žulikus), o juos sekti. Ir būtų susekta, jei tik kas nors ten tikrai buvo.
Kodėl to nedarė Kedvenckai?
Gal nebuvo ko sekti?
tikras lietuvi,
aš nesu kraštutinis Drąsiaus šalininkas. toje byloje keturi lavonai ir beveik 10 prokurorų nubausti. KGB’ybiukų braižas.
kodėl taip aršiai stoji į pedofilų klano pusę? dar nesulaukęs ‘teismo’ nutarties..?
Tai tu stoji į kedpedopfilų pusę, nes toje byloje nustatytas, kol kas, tik vienas pedofilas – Kedys.
Dėl lavonų.
Nežinia kiek ten kas susiję su byla, o kas ne – nebent jūs tame dalyvaujate ir žinote? 🙂
Dėl nuosprendžių.
Žinoma, niekas tiksliai nieko nežino, tačiau kas gali paneigti, kad?
Todėl ir siūlau visiems – palaukime teismo sprendimo.
Nes išankstinis kaltų nurodymas, panaudojant įvairiausias spaudimo priemones, veda tik į vieną mintį, kad kas tai iš tų kaltintojų prisidėjo prie byloje buvusių žmogžudysčių.
Ne kitaip.
Kol “teismai”nebus TEISMAIS SU VISUOMENĖS PATARĖJAIS,tol nieko mes gero nesulauksim.TEISMAI TAI VALSTYBĖS PAMATAI.Aš eilinis LIETUVOS pilietis ir neskaitau,nesidomiu jokiomis šių laikų rietenomis,aš laukiu TEISYBĖS,ji bus tada kai atsiras LIETUVOJE TEISMAI.
Neaišku ar kartais Juozaitis nėra persivalgęs mėsos nuo tokios mytybos tokia ir rašliava. Kodėl jis dėl kitų gerovės nekalba apie sovietinę kompensaciją iš Rusijos, apie žydų reketą už jų nusavintą turtą kurią turi išmokėti Lietuvą, o nusavino Rusija, iš jų tegu ir reikalauja. Suprask kad seimas turi gerinti žmonių gyvenimą, gerovę, bet seimo nariai ne iš savo kišenės valdo valstybę, o valstybės biudžetas yra žmonių gerbūvis. Kažkaip jo mintys sutampa su profsąjungiečiais. Amžinas niurzglys, o ne išeities ieškotojas. lyvis
Juozaitis JĖGA – rašo kaip tikras romūvis:
“Nejaugi net tokios greitosios medicininės pagalbos nesuteiks Seimas? Tegu išgirsta dievai.
O jeigu ne? Tada verta sušaukti paskutinę pilietinę akciją, apstoti Seimą, apimti jį rankomis kaip Baltijos kelyje ir pilietiškai užmesti ant dausų lentynos, kur sėdi draugas Stalinas. Gal jie ten susitars.”
😀 😀 😀
Juozaitis dažniausiai rašo gerus straipsnius, tik dėl Kedžio istorijos jis aiškiai pasidavė miniai – niekas nieko konkrečiai toje byloje nežino, nes joks teismas to nenustatė, o jis jau skuba jiems giedoti ditirambus.
Kodėl nepalaukus teismo?
Tuo labiau, kaip nekaip, Kedys su Stankūnaite gyveno tuo metu, kada ji buvo nepilnametė ir dėl to tada Kedžio artimieji neturėjo jokių pretenzijų, kažkodėl.
Ir ar po to galima tikėti Kedvenckų bloku?
Niekaip.
Todėl palaukime teismų sprendimų.
Išvada: ne straipsnis, o niekalas.
Reikėtų rimčiau temas rinktis.
Juk esate filosofas, o ne koks nors patvorinis.
Dėl to, kad meras būtų renkamas tiesiogiai.
Nugalėtų vietiniai milijonieriai.
T.y. būtų dar blogiau.
Taip, kad ne rinkimų sistemoje esmė, o tame, kad reikia iš rinkimų pašalinti sponsorių pinigus, kurių pagalba laimi kandidatus remiantys – balsuok nebalsavęs.
Šitai Juozaičiui į galvą neatėjo.
Betgi visada gali pasiklausti manęs. 🙂
Vieną ką žinau, kad “TIKRAS LIETUVIS” visai ne lietuvis o RUSAS. Ir net ne Rusas o HOMO SVIETICUS.
Patikslinimas: “tikras lietuvis” tai dar išlikęs gyvas iš brandaus socializmo “politrukas”. lyvis
Patys jūs tokie, patvoriniai. 🙂
Ukš į būdą. 🙂
Ši svetainė visai panaši į ‘delfi’ pasidarė. Spausdinate straipsnius, už juose parašytas mintis neatsakote 🙂
Atsiliepimai, atsiliepimai apie atsiliepimus, negilina žinių.
Forumo romuviai bijo. Romuviai suvokia savo galimybes ginčuose. Manau, svetainė alkas.lt jau daro žalą protėvių paveldui. Čia renkasi tautiškai nusiteikę žmonės ir nusivilia. Kokia prasmė?
“Atsiliepimai negilina žinių”.
Nežinai, kad kaip tik ginčuose yra išsiaiškinama tiesa?
Nori, kad tau kaip soviemečiu kas nors vis pamėtėtų tą “vienintelę ir teisingą” mintį, duotų “vadovaujančius” išaiškinimus?
Sovietmetis.
Kas kita, kada komentatorių kas tai užgaulioja.
Juk ne dėl to čia susirenkame?
taip, atsiliepimai žinių negilina. tiesiogiai nesusitikus, žmoniškai pasiginčyti galima nebent forume.
Gilina, jei ginčas vyksta dėliojant argumentus, o ne koliojantis.
Kaip tik tokiu būdu teismų procesuose ir yra nustatoma tiesa nagrinėjamose bylose.
Klausimas tikram lietuviu kuo skiriasi politrukas nuo stribo. Tik prašom nesidagstytis teismais. lyvis
Pritariu tikram lietuviui, kad žodžiai – labai svarbu.
Ištarti ar perskaityti jie lipdo mintis, o mintys – kalbėtojo ESYBĘ. Kitaip tariant, pats supanašėji su kalbėjimu ar skaitymu.
Žodžiai gali būti klastingi, nuoširdūs ar kitokie – talpintis į kalbėtojo ESYBĘ…
“Arba, tarkime, žmonės surengia akciją D.Kedžio dukros ateičiai apginti. Ko sulaukia? To paties politinio-teisinio elito (vėlgi – Seimo) atstovų smerkimo: esą tautai nebus leista diktuoti savų teisų. Kokių? Visuomenės rinkimų teisės, pavyzdžiui. Teisės vadovautis sveiku protu ir gyvu padorumu.
Laimė, teisės susirinkti į D.Kedžio laidotuves elitas dar nepaskelbė „neteisėta“ akcija. O susirinko tūkstančiai. ”
Nelabai pastebiu, kur čia autorius įrodinėja ar Kedys teisus ar ne. tas pats kas parašytų, kad į Dekanidzės laidotuves susirinko tūkstančiai, nes to seimas dar neuždraudė.