Kaziuko mugės eitynėse ketvirtus metus, lydimas grėsmingų ir trenksmingų būgnų, pasirodė lietuvių menų ir amatų dievas Kalvelis, rankoje laikąs Saulės taurę ir kūjį. Kalvelio atvaizdą nešė ir būgnus mušė Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Pagal mūsų mitologiją Kalvelis yra mitinis kalvis, nukalęs Saulę ir įkėlęs ją į dangų, kad žmonėms šviestų…
Kadai kalviai buvo laikomi visapusiškais meistrais, todėl ir Kalvelis yra laikytinas visų amatų pradininku. Kaip ir pridera, eisenoje priešais Kalvelį buvo nešama ir gintaro dulkėmis maitinama Šventoji Ugnis.
Pirmoji eisenoje ėjo Deivė Saulė – dangaus Ugnis, gudriojo milžino Kalvelio išvaduota iš bokšto, kuriame buvo įkalinta Kaulinio Senio – žiemos šerkšnų kunigaikščio. Paskui ją sekė Deivė Gabija – žemės ir namų židinio Ugnis, ją lydėjo senųjų amatų meistrai ir kalviai. Už jų pats nagingasis griausmakūjis Saulės vaduotojas Kalvelis.
Didiesiems Dievams ugnyje buvo aukojamos gintaro dulkės. Ugnis stiebėsi aukštai dangų: Saulės akmens auką, mus siejančią su senaisiais protėviais ir visu pasauliu Dievai maloningai priėmė.
Dievą Kalvelį nešė jauni, stiprūs ir išmintingi jo broliai, savo saulėms kalantys aukso žiedus, perlo vainikus ir sidabro kaušus alui midui gerti.
Kalvio palydovai: apeigų folkloro ansamblis „Kūlgrinda“ ir Vilniaus dailės akademijos studentai, šiemet besiburiantys į naują senųjų dainų kolektyvą „Kaukoras“.
Tačiau dar ne visos deivės išvaduotos, būgnų trinksmais iš požemių karalystės šaukiasi galingųjų milžinų su kūjais…
Šisai balvonas visai vykęs ir pãdara, ir pãnauda. Jis čia nėra ne vietoje. Kaip manote kriviai vaidilos, juk tai tas pats, kaip žemdirbio sodyboje Gabjaujis, taipogi „Vulkanas ugnyje“ (Dlugošas)? „Wieszpatie Diewe Gabjaugia, mes taw padekawojom, iog galleiom tawo szittos dowanus gerrai iszdirpti“. Būtent „išdirbti“, jeigu jau darbų-amatų pradininkas. Gražu kai syja visa nuo seniausių laikų.
nepradėk čia savo pseudomitologinių išvedžiojimų 😀
Magister dixit
Šiaip jau akivaizdu, kad Gabjaujis yra jaujos Gabija arba Ugnis, kuri padėjo išdžiovinti javus, jų neuždegdama ir tt… Tai tikrai ne Kalvelis
Dlugošo Vulkanas gali būti arba Kalvelis (ką naudoja kaip argumentą kai kurie mitologai), arba tiesiog jo paties abstrakti romėniška ugnies kulto interpretacija, šiandien jau nebesužinosi.
Na aišku, kad šis yra jaujos, tai žinau. Bet nebūkim tokie kategoriški, yra religiniai dialektai, kaip ir kalbiniai, tačiau duona ir douna vis dėlto yra tas pats, ir netgi maize ir geytko yra iš esmės tas pats, nors duona bus ir kiek kitokio skonio. Jeigu Dlugošas sako Vulkanas, reiškia jis mato religinį reiškinį, bet nežino jokių pasakojimų apie kalvius. Būtų gerai matyti ne tik skirtumus bet ir bendrumą.
Šiaip pas Lasickį Gabie pavadintas deus – „dievas“, o ne „deivė“ (beje, Gabie deuaite kaip ir Percune deuaite), o aplinkybės tokios, kaip kitur apie Gabjaujį – javų džiovinimas, tik čia varde jaujos jau nėra.
Ir dar pamąstymui (Kad ir Vikipedija, bet su gerom nuorodom):
http://en.wikipedia.org/wiki/Gobannus
Gabija greičiausiai kilo iš standartinių maldelių: “užgobta žibėk”. Gobti, gobia, gabija. Šiaip sakmėse ugnis yra tiesiog ugnis, o kiekvienuose namuose ji matyt turėjo savo vardą, kokį sugalvodavo namiškiai. Gabija matyt populiariausias. Prūsijoj ji vadinta panike – panele. Ugnis negali būti vyriška, nes pagal paprotį ją globodavo moteris ir nešdavosi į naujus namus kai ištekėdavo.
Kalvis negali būti Gabija, nes mitas iš principo susijęs su vyrų iniciacijom.
Apskritai, visų dievybių vardai nėra kanoniniai tiek baltų, tiek bet kurioj kitoj tradicijoj. Tai pačiai būtybei gali būti sukuriama daugybė vardų pagal tai, ką ji veikia mituose. Vardas praktiškai reikšmingas tik tiek, kiek apibūdina pačią dievybę. Gobannus matyt tik sąskambis, nes šaknies prasmės skirtingos.
Aš ir nesakau, kad Gabija tas pats, bet atkreipiau dėmesį, kad Lasickis praneša apie dievą (deus), kurio vardas išeitų Gabijas ar pan., ir kuris visiškai pagal apibūdinimą lygiavertis Gabjaujui. Lasickio tekste nėra nieko, kas leistų versti kaip Gabija (mot.) Be to šaltiniuose yra dar vienas nusakomas kaip ugnies dievas – Dimstipatis. Bet kokiu atveju, senesniuose šaltiniuose vyrauja būtent vyriškas ugnies dievas. Dėl jo vyriškumo paties irgi įdomi pastaba: tikrai aukojime Gabjaujui dalyvauja būtent tik vyrai. Tas vyriškumas toks aiškus, kad matyt dėl to kažką kita prireikė įvardinti kaip „moterų Gabiją“ (matergabia). Nepamirškim dar, kas vėlesnė Gabija (dažniausia Gabieta) yra gerokai susiplakusi su Agota.
O šiaip iš aplinkinių giminingų tradicijų nematyti, kad būtų kokių nors kalvių, ne „ugnies dievų“, ar kad greta gyvuotų „ugnies dievas“ ir koks nors atskiras „kalvis“, jie tad užima panašią vietą, tik „kalvis“ mitologiškai kiek labiau išplėtotas. Taigi toks būtų interpretavimo, kaip „to paties“ pagrindas.
Dėl keltų Gobannus lingvistai nemano, kad sąskambis atsitiktinis:
http://books.google.lt/books?id=AAdwhOr0WU0C&printsec=frontcover&dq=celtic+smith+colleagues&source=bl&ots=wxvUuAYmOU&sig=Ig9cd7INigfI_k0-T_KlE7v4_xw&hl=lt&ei=QclzTdrKEcmXhQeJlvlM&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=5&ved=0CD0Q6AEwBA#v=onepage&q=celtic%20smith&f=false
nu jau, rekomenduoju bibliotekoje ilgiau pasėdėti 🙂
Kalvis labai ryškus kaimynų finougrų mitologijoje. Apie ugnies deivę gausybė informacijos BRMŠ
Jawohl, Herr Professor!
Atsiprašau už proziškumą ir smulkmeniškumą, bet neišturėsiu nepaklausus: šitas… kalvelis, iš ko padarytas? iš putplasčio?? :-/
aha
bet tai nereiškia, kad putplastį reikėtų nuvertinti ir diskriminuoti kitų medžiagų kontekste
Ne ne, ką jūs… 🙂 Nafta – viena archaiškiausių mūsų žemės materijų :)))
O beje, nafta labai susijusi su Kalvio mitologiją. Juk Kalvis gudrumu is velnio isgauna balu ruda ir visas kitas gerybes. Taigi naftos transformacija i putplasti yra ne kas kita, kaip Velino nugalejimas pasisavinant jo turtus zmogaus kulturoje.
8) Gali būti 😀 Ko tik nepamatysi… žiūrėdamas tikinčiojo akim 😀
Vycka labai išmaniai aiškina. Sveikinu.
Labai gražu, kai žmonėms primenama gilioji švenčių prasmė!
Kaz i mir. Polistirol. Eisena. Tribūnoje ūsuotas Antanas. Patriotizmas. Pralaimėtos “Žalgirio” pagirios. Mūsų ten nebuvo, todėl nežinia ar esam didvyrių tautos atstovai. Artėja vasara, visi Teliaveliai kviečiami į garbingą germanų žemę pagloboti neįgaliųjų senuolių.
čia jau apie vergų archetipus 🙂