Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

A.Skaistys. Lenkai Lietuvoje – privilegijuotoji tautinė mažuma

www.alkas.lt
2011 03 02 15:59
10

Audrius Skaistys, www.lietsajudis.lt

Audrius Skaistys
Audrius Skaistys

(Analitinis požiūris dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje)

Lenkų tautines mažumas atstovaujančias organizacijas labiausiai jaudina trys sritys: švietimas, viešieji užrašai ir vardų ir pavardžių rašymas lenkų tautinės mažumos kalba. Šiame savo straipsnyje, pateikdamas oficialią statistiką ir apklausų duomenis, pabandysiu išsklaidyti mitą apie lenkų tautinės mažumos sudėtingą padėtį Lietuvoje.

Gyventojų surašymo duomenimis (2001 m.), Lietuvoje gyveno 234 989 lenkų, t.y. 6,74 proc. šalies gyventojų. Šiuo metu lenkų tautinė mažuma Lietuvoje yra gausiausia (rusai sudaro 6,31 proc., baltarusiai – 1,23 proc., ukrainiečiai – 0,65 proc.). Sostinėje Vilniuje gyvena apie 100 tūkst. lenkų (18,9 proc. miesto gyventojų), Vilniaus raj. – 54 322 (61,32 proc. gyventojų), Šalčininkų raj. – 31 223 (79,5 proc.), Trakų raj. – 12 403 (33,18 proc.), Švenčionių raj. – 9 089 (27,43 proc.) ir Širvintų raj.– 2019 (10 proc.). Apie 85 proc. Lietuvos lenkų laiko lenkų kalbą savo gimtąja kalba.

Dėl tautinių (etninių) mažumų padėties Europoje pastaruoju metų buvo atlikti net du patikimi tyrimai: Europos Komisijos užsakymu Eurobarometras 2009 m. gegužės-birželio mėn. atliko ES šalyse apklausą „Diskriminacija ES 2009 metais“ (taip pat ir etniniu pagrindu), kurios rezultatus paskelbė 2009 m. lapkritį, ir Pew Global Attitudes Project (JAV tyrimų centro) 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. paskelbtas nuomonių tyrimas „Europos pulsas 2009: du dešimtmečiai po Berlyno sienos griūties – Komunizmo pabaigos džiaugsmas dabar su didesniu atsargumu“. Eurobarometro specialiajame tyrime Nr. 317 teigiama, kad Lietuvoje jau dvejus metus iš eilės diskriminacijos etniniu pagrindu suvokimas mažiausias tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių: 2008 m. – 23 proc. ir 2009 m. – 26 proc., o pagal tai, kas asmeniškai matė diskriminacijos etniniu pagrindu atvejį per paskutinius 12 mėnesių, Lietuva ir Lenkija dalijasi paskutinę vietą ES su 4 procentais atsakiusiųjų teigiamai į šį klausimą.

Pew Global Attitudes Project duomenimis per pastaruosius 18 metų Lietuvoje požiūris į lenkus pagerėjo net 9 procentais (nuo 30 proc. nepalankiai žiūrinčių 1991 metais iki 21 proc. – 2009 metais). Tuo tarpu Lenkijoje požiūris į lietuvius nepakito – 1991 m. ir 2009 m. nepalankiai žiūrėjo 18 proc. Dar labiau sumažinti Lietuvos piliečių skaičių nepalankiai žiūrinčių į lenkus yra sudėtinga dėl lenkų tautinei mažumai Lietuvoje priklausančių asmenų elgsenos ir pozicijos tam tikrais klausimais, ypatingai dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybų priimamų sprendimų atvirai diskriminuojančių tuose rajonuose tautinę mažumą sudarančius lietuvius.

Lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje lemia politinių ir pilietinių teisių įgyvendinimas, o tai atspindi jų kiekis renkamose valdžios institucijose. 2009 metais rinkimuose į Europos parlamentą didžiausias skaičius kitos valstybės nei Lietuvos piliečių, rinkusių europarlamentarus iš Lietuvos, buvo Lenkijos Respublikos piliečiai (91). Iš 12 Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių 2 priklauso tautinėms mažumoms: Valdemaras Tomaševskis (lenkas) ir Viktoras Uspaskichas (rusas).

Lietuvos Respublikos Seime lenkų tautinė mažuma yra atstovaujama 3 Seimo narių, savivaldybėse – 53 savivaldybių tarybų narių Vilniaus miesto ir šio krašto savivaldybėse. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose lenkų tautinei mažumai priklausantys savivaldybių tarybų nariai vadovauja šioms savivaldybėms vienpartiniu principu, o Trakų raj. savivaldybėje yra valdančiojoje koalicijoje.

Lenkų tautinės mažumos atstovai turi galimybę žiūrėti visas iš Lenkijos transliuojamas televizijos programas bei girdėti radijo programas, tarp jų ir „TV Polonija“, ir valstybinį Lenkijos radiją. Vilniuje įsikūręs komercinis radijas lenkų kalba „Znad Wilii“ šiemet iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo gavo 40 tūkt. Lt paramą. Lenkų kalba Lietuvoje leidžiama apie 20 periodinės spaudos leidinių (daugiau kaip 15 laikraščių ir 3 žurnalai).

Tautinių mažumų (tarp jų lenkų) vardų ir pavardžių klausimas dar visai neseniai buvo sprendžiamas įstatymo leidėjo. Seimas nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Nuspręsta taikyti Latvijos esamą teisinį reguliavimą. [Alkas.lt redakcijos pastaba: 2010 04 08 d. Seimas atmetė Vyriausybės parengtą „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą Nr. XIP-1644(2) galimai prieštaraujantį Konstitucijai, kadangi jame buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase  piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita. Tačiau po pateikimo buvo priimtas alternatyvus G.Songailos, R.Kupčinsko teiktas projektas Nr. XIP-1668 , kuriuo taip pat leidžiama LR piliečio pase, esant pageidavimui, rašyti pavardes ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tik greta lietuviškais rašmenimis užrašytų asmenvardžių, o ne jų sąskaitą (taip kaip dabar yra Latvijoje). Buvo nuspręsta, kad šio projekto galutinis priėmimas turės įvykti 2010 06 08 d., tačiau tai atidėliojama iki šiol]. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos žmogaus teisių teismas, įvertinęs latvišką vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojantį įstatymą, pripažino, kad jis nepažeidžia žmogaus teisių į jo vardą ir pavardę. Šią problemą iš dalies yra išsprendęs pats Lenkijos Respublikos Seimas, priėmęs Lenko kortos įstatymą, pagal kurį Lietuvos lenkai gali per Lenkijos Respublikos konsulines įstaigas išsiimti lenko kortą – dokumentą su jame lenkiškos abėcėlės raidėmis įrašytu vardu ir pavarde. Toks dokumentas oficialiai pripažįstamas Lenkijoje.

Lenkų mažumos švietimo padėtį Lietuvoje vaizdžiai parodo oficiali statistika, pateikta lentelėje:

Eil.
Nr.
Valstybė Lenkų skaičius Lenkiškų mokyklų Šeštadieninių mokyklų
1. JAV 10 000 000 – 54
2. Vokietija 2 000 000 – 55
3. Brazilija 1 800 000 – –
4. Prancūzija 1 000 000 – –
5. Baltarusija 1 000 000 2 –
6. Ukraina 1 000 000 2 –
7. Anglija 500 000 – 100
8. Rusija 300 000 – –
9. Lietuva 234 989 120 10
10. Čekija 100 000 36 –
11. Latvija 50 000 5 –

Kad lenkų tautinė mažuma nediskriminuojama švietimo srityje, vaizdžiai byloja faktai, kad Lietuvoje 1 mokykla vidutiniškai tenka 2000 lenkų ir 2623 lietuviams. Vienoje lenkiškoje mokykloje vidutiniškai mokosi 250 mokinių, o lietuviškose ir rusiškose – vidutiniškai 426 mokiniai. Lenkai – vienintelė tautinė mažuma Lietuvoje, kurios atstovai gali gimtąja kalba mokytis ir įgyti išsilavinimą nuo ikimokyklinių įstaigų (lopšeliai-darželiai) iki aukštosios mokyklos (Balstogės universiteto filialas ir kt.).

Mokinių skaičius lenkiškose valstybinėse ir šeštadieninėse mokyklose 2007/2008 m. m.

Eil. Nr. Valstybė Lenkų skaičius Mokinių skaičius Santykis su lenkų skaičiumi
1. JAV 10 000 000 50 000 200
2. Vokietija 2 000 000 2196 911
3. Anglija 500 000 3422 146
4. Lietuva 234 989 30 000 8

Ši lentelė rodo, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokosi vienas iš 8 lenkų, o Anglijos, JAV ir Vokietijos šeštadieninėse mokyklose mokosi vienas iš 146, 200 ir 911 lenku, t. y. Lietuvos rodiklis 18, 25 ir 114 kartų pralenkia demokratinių valstybių rodiklius. Palyginus su Vakarų demokratinėmis valstybėmis Lietuvoje besimokančių lenkų yra daugiau dėl to, kad čia veikia ne tik šeštadieninės mokyklos, bet ir valstybinės ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklos, vaikų darželiai, profesinės techninės ir aukštosios mokyklos dėstomąja lenkų kalba.

Lietuvių tauta, atsižvelgdama į savo istorinę patirtį, uždraudė viešųjų užrašų vartojimą ne lietuvių kalba referendumu patvirtindama Lietuvos Respublikos Konstituciją (14 straipsnis teigia, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“ ir per savo išrinktus atstovus priimdama Valstybinės kalbos įstatymą (17 straipsnio 1 dalis teigia „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“).

Tautinėms mažumoms nuolatinį dėmesį rodo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Paminėtina keletas jos pastarųjų veiksmų šiais klausimais. Nuo 2010 m. sausio 1 d. tautinių mažumų koordinavimo klausimą perėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Tautinių mažumų skyrius. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija turi ,,dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės tautinių santykių darnumo politiką, laiduojančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, ir Rytų Lietuvos lietuvių teisėtų interesų ir poreikių tenkinimą, tautinio tapatumo saugojimą, taip pat sudarančią sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Kultūros ministerijai pavesta parengti teisės aktus, kurių pagrindu bus suformuota darbo grupė Tautinių mažumų įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo koncepcijai parengti. Vykdydama pavestas funkcijas, Kultūros ministerija rengia teisės aktų projektus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Konstitucinio teismo nutarimais ir sprendimais, kitais teisės aktais. Tautinių mažumų įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos aptarimas ir svarstymas Kultūros ministerijoje vyks iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Kad būtų tinkamai reglamentuotos tautinių mažumų teisės ir pareigos, tautinių mažumų kalbos vartojimas, Lietuva pasirengusi dar kartą išgirsti visų suinteresuotų asmenų ir institucijų nuomones ir įvertinti savo bei kitų ES valstybių patirtį šiais klausimais. Tikimės, kad šis Lietuvos Respublikos rodomas dėmesys šalies tautinėms mažumoms duos laukiamų rezultatų – tautinės mažumos jausis visateisėmis Lietuvos valstybės puoselėtojomis.

www.lietsajudis.lt

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Iš miškų says:
    10 m. ago

    Šis straipsis nieko naujo nepasako. Ir taip jau viskas žinoma. Taigi, dabar jau tokia situacija, jog jau nuleidus galvas reikia įrodinėti ir teisintis, jog čia-Lietuva, čia galioja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, ir mes norėtume tvarkytis savo šaly pagal savo įstatymus, kalbėti, skaityti, rašyti lietuviškai… Jau tuoj pradėsim prasyti leisti uzrasyti lietuviškai Vilniuje gatvės pavadinimą, o iš autobusų stoties galėsim išvažiuoti tik jei turėsim lietuvių-lenkų žodyną.

    Atsakyti
  2. vytas says:
    10 m. ago

    Lenkijos spaudimas akivaizdus. Jei nesiimsim atatinkamų veiksmų, būsim sumindyti. Tai akivaizdu. Bet kuri Lietuvos valdžia, nesiimanti priemonių prieš lenkus, savo neveikimu prisideda prie Lietuvos naikinimo. Seimas vilkindamas alternatyvaus G.Songailos, R.Kupčinsko teikto projekto Nr. XIP-1668 priėmimą, taip pat prisideda prie Lietuvos polonizavimo.

    Atsakyti
  3. Zbygniew'a​s 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяа​ў says:
    10 m. ago

    “Ašigalio kortelė” (Karta Polaka) yra diskriminacinis tautiniu pagrindu dokumentas. Kad nebūtų diskriminuojami Lietuvos Respublikos piliečiai, būtina sudaryti vienodas sąlygas visiems, turintiems Lietuvos Respublikos piliečio pasą:

    1. Laisvai dirbti Lenkijos Respublikos teritorijoje be papildomo leidimo;
    2. Vykdyti ekonominę veiklą Lenkijos Respublikos teritorijoje vienodomis sąlygomis kaip ir Lenkijos Respublikos piliečiai;
    3. Gauti Lenkijos Respublikoje nemokamą švietimą;
    4. Iškilus pavojui Lenkijoje, gauti nemokama sveikatos priežiūra tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai;
    5. Turėti galimybę nemokamai aplankyti muziejus Lenkijos teritorijoje.
    6. Gauti pirmenybės tvarka lėšų iš Lenkijos valstybės ar savivaldybių biudžetų.

    Tada jokių problemų su “kortomis”.

    Ta “Ašigalio kortelės” teiginio dalis, kad ši kortelė patvirtina priklausomybę kokiai nors tautinei grupei yra daugiau deklaratyvi – neturi jokio istorinio pagrindo Vilniaus “krašto” vietinims gyventojams, kurių protėviai dar XIX amžiaus viduryje buvo lietuviai ir lenkais savęs nelaikė, nes nemokėjo lenkiškai.

    Atsakyti
  4. abc says:
    10 m. ago

    suprantu tik viena lenkai nori ,kad mes atduotumem Viniu,visi kalbetumem lenku kalba,ir atsiklaupe ant keliu ,musdami i krutine sakytumeme ,kad mes chamai,,,,o jus karaliai…..viskas ,kas vyksta santykiuose su lenkais ,galeciau taip apibudinti……..labiausiai mums trukdo pasiekti tiesa,tai istorikai su Bumblausku priesakyje,ir kosmopolitai su Kulturos misnisterija….o mano nuomone tokia,tokius klausimus turi spresti tik tauta,ir tik referendumu,nes dabar kiekvienas parsidavelis,mazumu atstovas sprendzia musu vaiku ateiti…

    Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Visi politologai daro “klaidą” (klaida būtų, jei tai būtų netyčinis veiksmas, tačiau jie tai daro tyčia, nes kitaip jiems nebūtų uždarbio rašant tokius straipsnius): Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių.
    Jokių kitų tautų čia nėra ir kitų tautų atstovų čia nėra – kitos tautos gyvena savo teritorijose.
    Taigi kiti gali būti tik išeiviai iš kitų tautų (kitų tautų kilmės) arba asmenys be tautinės tapatybės. Kaip žydai, pvz.
    Jokio skirtumo tarp piliečių nėra, bet, kadangi tautos susidarė kaip tam tikrų teritorijų bendruomenės, tai būkime tikslūs ir nevadinkime tauta tų, kurie ja nėra ir būti negali pagal sąvoką.
    Išvada: jokių lenkų Lietuvoje nėra.
    Va, kada nuo to pradedi, tai matosi visos lenkomanų gudrybės.

    Atsakyti
  6. Atgalinis pranešimas: Polska, Litwa i potrzeba pragmatyzmu | Res Publica Nowa
  7. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    Ponas Skaisti,Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”..Lietuvoje yra lenkų bendruomenė.Gėda p.Skaisti, to nežinoti..Pasidomėkit,labai prašau..

    Atsakyti
  8. Arvydas Damijonaitis says:
    10 m. ago

    INFORMACIJA: Politinių organizacijų tautinius pavadinimus (lenkų rink.akcija, rusų aljansas) butina uždrausti. Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Valstybė išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos. Nėra analogų šiai lietuviškai kvailystei – lietuviai išlaiko okupantų lenkų lenkiškas mokyklas..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė..

    Atsakyti
  9. Kazys says:
    10 m. ago

    Kartą prieš 20 metų buvau nuvažizvęs į Šalčininkų raj, darbo reikalais į mažą mėsos fabrikėlį.(ten A.A.M.B medžiojo)
    paklausiau vietinių kelio lietuvių,rusu,lenkų kalba,deja gavau atsakymą kalba”tutešnij” ir nieko nesupratau.
    LABAI GAILA LENKŲ, Kurie nemoko savo vaikų.
    Aš iš MĖMELIO ir visada kalbėsiu savo MAMOS gimtąja kalba.
    Schöne Grüße aus Memel
    MfG.Kayzs

    Atsakyti
  10. Ipolitovas says:
    9 m. ago

    Viskas aišku. Kai kas iš tos beprotystės pelnosi. Gal spjaukim į tas primestas neva problemas ir tvarkykimės savo kieme, nesiklausydami nestabilios psichikos veikėjų paistalų.Labai jau keista, kai koks nors analfabetas, ničnieko nenutuokiantis nei apie lenkų, nei apie lietuvių kalbą, patarinėja “įsileisti tą dvigubą W”. Esą lenkai tuo bus nuraminti. Gaila tokio beraščio. Tegu bent tuteišo paklausia, kokių dar grafemų reikės įsileisti.Juk ne to lenkai reikalauja. Ir ne lenkiškom raidėm vietovardžius rašyti gviešiasi. Jie juos pakeičia kaip rusai pakeitė senus baltiškus vardus. Kur dingo Tilžė, Ragainė,Tolminkiemis? Lenkai šiuo atžvilgiu niekuo ne geresni už rusus. Tik jie pirmiau pradėjo tą vajų. O gal kam nors patiktų Orany ir Vandziagola?Baikim tą idiotišką polemiką. Klausimas nesvarstytinas. O gal Lietuvos Bažnyčia pritaria tai begėdystei, jei nepyksta, kai Jurgį Matulaitį tie ,atsiprašant teisuoliai, vadina Jerzy Matulanec?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rasa Kalinauskaitė | asmeninė nuotr.

R. Kalinauskaitė. Dėl UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio negali būti deramasi už uždarų durų

2020 01 28
Aiškinamasi kodėl KPD skelbia viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl statybų prie Misionierių vienuolyno

Aiškinamasi kodėl KPD skelbia viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl statybų prie Misionierių vienuolyno

2017 12 08
Misionierių soduose numatyti statyti gyvenamieji namai | Ccontestus.lt nuotr.

Vilniaus senamiesčio bendruomenė Seime aiškinasi dėl statybų teisėtumo Vilniaus Misionierių vienuolyno ansamblyje

2017 05 08
Kaune paminėta Laisvės diena | rengėjų nuotr.

Kaune paminėta Laisvės diena (nuotraukos)

2014 09 01
Leonardas Talmontas ir Co | Alkas.lt koliažas

LLRA atstovas teismo sprendimo vykdymą vadina vagyste

2014 03 17
Boleslavas Daškevičius | Salcininkai.lt nuotr.

Savivaliaujančiam Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui teismas kirto per piniginę

2014 01 09
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Lietuvos atstovų viešnagė renginyje „Zaškiv – didvyrių žemė“ Ukrainoje (nuotraukos)

2013 06 24
V.Žilius. Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte

XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius (nuotraukos)

2013 06 01
Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys)

2013 03 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
Gamta ir ekologija

Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė

2021 04 20
Alkoholio vartojimas | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

2021 04 20
Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris
Kultūra

Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris

2021 04 20
 Šalyje sumažėjo nusikaltimų
Lietuvoje

 Šalyje sumažėjo nusikaltimų

2021 04 20
Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tuoj GAIDAMAVIČIUS apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • ABIpus, ne KITApus! apie V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi
  • Apie tuos ir kitus kelius ir tiltus apie „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Bartas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalyje sumažėjo nusikaltimų
  • Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
  • Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems
  • Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 957; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 526; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 470; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 308; komentarų: 16
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 302; komentarų: 19

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

R. Kalinauskaitė. Dėl UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio negali būti deramasi už uždarų durų

by Jonas Vaiškūnas
2020 01 28
4
Rasa Kalinauskaitė | asmeninė nuotr.

Rasa Kalinauskaitė | asmeninė nuotr. Sausio 27 d. piketas prie KPD įvyko ir pavyko: po pusvalandžio...

Skaityti toliau

Aiškinamasi kodėl KPD skelbia viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl statybų prie Misionierių vienuolyno

by Gintautė Brazauskaitė
2017 12 08
1
Aiškinamasi kodėl KPD skelbia viena kitai prieštaraujančias išvadas dėl statybų prie Misionierių vienuolyno

G. Oržikausko nuotr. Aistros ir vienas kitam prieštaraujantys teiginiai dėl statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno statinių...

Skaityti toliau

Vilniaus senamiesčio bendruomenė Seime aiškinasi dėl statybų teisėtumo Vilniaus Misionierių vienuolyno ansamblyje

by daiva
2017 05 08
3
Misionierių soduose numatyti statyti gyvenamieji namai | Ccontestus.lt nuotr.

Misionierių soduose numatyti statyti gyvenamieji namai | Ccontestus.lt nuotr. Gegužės 8 d. Seime vyko vieša diskusija...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tuoj GAIDAMAVIČIUS apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • ABIpus, ne KITApus! apie V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi
  • Apie tuos ir kitus kelius ir tiltus apie „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Bartas apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
  • Tai gal per vėlu? apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
Kitas straipsnis

Atkuriama VU kraštotyrininkų ramuva

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai