Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2011 02 27 18:48
28
Pilėnų žygdarbiui – 675 m.

Pilėnų istoriją nagrinėja daugiausia istorikai. Vienintelis Gintaras Beresnevičius pamėgino pasigilinti kaip religiotyrininkas. Lietuvos visuomenė intuityviai suvokė, jog Pilėnai – buvo pasišventę Lietuvos gynėjai. Todėl jiems skiriama garbė ir šlovė. Tačiau, norint suprasti Pilėnų istoriją, būtina mėginti išsiaiškinti gynėjų pasaulėžiūrą ir religiją.

Tuo metu Lietuvą valdė karalius Gediminas. Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas. Lietuvių religija jau nebebuvo tik vietinių  bendruomenių dievų religija. Senoji religija vienijo visus lietuvius. Tai buvo ta pati religija, kurią išpažino prūsai, jotvingiai, žemaičiai ir kiti baltai. Šiandien mes ją vadiname baltų religija. Lietuviai aiškiai matė, kas atsitiko krikščionių pavergtiems prūsams. Agresija pasiekė Nemuno krantus, kurie tapo beveik neįveikiama gynybine siena. Lietuvos valstybė jau turėjo savo patyrusius karo vadus. Tai Sudargas, ilgą laiką atlaikęs karinį spaudimą kairiajame Nemuno krante. Tai Kolainių pilies vadas Surminas. Tai Veliuonos pilių gynėjai. Stipriausi Vakarų Europos kariai nepajėgė jų įveikti. Galingasis Perkūnas ne kartą parodė, jog pajėgus atremti krikščioniškų dievų brovimąsi.

Radžputų pilėnų pergalės bokštas prieš musulmonus Indijoje. J.Trinkūno nuotr.
Radžputų pilėnų pergalės bokštas prieš musulmonus Indijoje. J.Trinkūno nuotr.

Pilėnai buvo viena iš gynybinių tvirtovių. Kur jie buvo? Ar prie Nemuno, ar Žemaitijoje, neturi didelės reikšmės. Istorinės žinios sako, jog buvo ginamasi visur. Retai kada pilis būdavo atiduodama be pasipriešinimo, nebent atsirasdavo išdavikų. G. Beresnevičius rašė, jog 1336 m. Pilėnai nebuvo savižudžiai. „Ranką prieš save iš tikrųjų pakelia tik du asmenys – paslaptinga senolė ir pats Margiris. Kitus jie nužudo jų sutikimu“. Bet ir jų savižudybė turėjo ritualinį pobūdį. Prūsijos kronikininkas Kasparas Šiucas vėliau rašė:„Lietuviai pasiryžo geriau sulaukti baisiausio galo, negu pilį atiduoti ir priešams į rankas patekti, ypač dėl priešų religijos, kuri jiems buvo visai svetima, todėl geriau jie pasirinkdavo mirtį.“

Kritinėje situacijoje, kai nebelieka jokios išeities, tebėra galimybė išeiti į dievų arba protėvių pasaulį. Mūšyje gali atsitikti du baisūs dalykai – galima netekti abiejų pasaulių, mat pralaimėję mūšį kariai netenka šio pasaulio, o bailiai, pabėgę arba pasidavę priešui, netenka dar ir ano (protėvių) pasaulio. Taip mąstė ir indų „Mahabharatos“ kariai.

Istorijoje žinomi ir kitų tautų pilėnų masinės savanoriškos žūties atvejai. Garsūs yra indų radžputų Čitorgaro pilies gynėjų susideginimas ir žydų Masado gynėjų savižudybė. Šie ir kiti istoriniai atvejai pagarbiai  minimi ir laikomi nacionaliniais simboliais.

Lietuva turi savo pilėnų tradicijas, bet religiniai prieštaravimai neleidžia vienareikšmiškai gerbti tautos istorinių gynėjų ir didvyrių. Praėjusią vasarą Veliuonoje buvo pastatyta deivės Veliuonos skulptūra. Už tai reikia dėkoti ne tik keliems entuziastams, bet ir patiems Veliuonos žmonėms.  Skulptūros sumanymas ir  jos įgyvendinimas vyko labai sunkiai. Atsirado „išsilavinusių“ katalikų, kurie gulė kryžiumi, kad tik nebūtų pastatyta pagoniška deivė. Vis dėlto daugumos miestelio gyventojų katalikų valia skulptūra atsirado. Juk deivė Veliuona globojo žuvusius Veliuonos pilies gynėjus.

Panemunių kovų atminimas dar laukia tinkamo įamžinimo. Prie Sudargo piliakalnių prieš porą metų buvo pastatytas kuklus paminklas Sudargo gynėjams. Istorikas R.Batūra jau seniai rūpinasi  Nemuno gynėjų paminklo pastatymu. O kas pasirūpins paminklu karžygiui Surminui?

Pilėnų žygdarbis yra pasiaukojančio atsidavimo pavyzdys savo Tėvynei savo Tautai ir savo Tikėjimui. Pilėnai nepalieka abejingų ir yra iki šiol paveikūs tiek, kad juos iki šiol tebepuola ir bando nugalėti  jau XXI a. kryžiuočiai. Jie tebesirūpina kaip nuplėšti Pilėnų garbę, kad galėtų juos paversti bailiais ir kvailiais. Štai net du Lietuvos  Katalikų mokslų akademijos nariai pasirūpino, kad būtų išgarsinta ir premijuota knyga, kurioje, neva, nuvainikuoti Pilėnai. Bet tuo nereikėtų stebėtis, nes pati Lietuvos katalikų bažnyčia demonstruoja nepagarbą ir panieką Amžinosios Ugnies aukurui, išlikusiam Katedros požemiuose.

Tačiau Amžinoji Ugnis mūsų širdyse neužgeso. Žemyna tebesaugo pilėnų kraują ir pelenus, o nemirtingoji pilėnų vėlių galybė teikia galias einantiems protėvių keliu. Ženkime juo drąsiai, nebodami XXI a. kryžiuočių pykčio ir pagiežos. Pilėnai su mumis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
  2. J. Trinkūnas. Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai
  3. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
  4. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  5. Gilyn į Indiją (VI)
  6. Gilyn į Indiją (VII)
  7. Patriotų premija skirta už Pilėnų gynėjų nuvainikavimą
  8. Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai
  9. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  10. Gilyn į Indiją (I)
  11. Gilyn į Indiją (II)
  12. Gilyn į Indiją (III)
  13. Gilyn į Indiją (IV)
  14. Gilyn į Indiją (V)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Inga Baranauskienė says:
    11 m. ago

    Jonai, manding, Barono “teorijas” sukritikavo net mons. Svarinskas, taigi mūsų Katalikų bažnyčioje ne viskas taip blogai.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      11 m. ago

      Būtų įdomu pamatyti kur?

      Atsakyti
      • Inga Baranauskienė says:
        11 m. ago

        http://www.sarmatija.lt/index.php/praeitis-is-arciau/250-dariaus-barono-kryziaus-zygis-pries-pilenus3

        Atsakyti
  2. Algis says:
    11 m. ago

    Nuo kada Inga Baranauskiene baznycia yra musu? Juk ji atejo per musu proteviu pralieta krauja, per dvasine ir fizine prievarta ji buvo mums ibrukta, buvome bandomi nutautinti palauzti dvasia musu, nors ir iskirto sventuosius azuolynus baznytinkai, bet jie nesurinko tu azuolynu giliu kurios yra mumyse ir bunda pas zmones tos giles ir pradeda augti is naujo sventieji azuolai, nes atejo tam laikas…

    Atsakyti
    • Tomas Baranauskas says:
      11 m. ago

      Kieno yra Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas? Ne mūsų? Ką tas pats Maironis apie Pilėnus rašė žinote? Tikrai kvaila čia skatinti religinę neapykantą tarp lietuvių, palikim tai D. Baronui.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        11 m. ago

        Aš irgi prieš religinės neapykantos kurstymą. Bet sutikime, kad senojo baltų tikėjimo žmonės tikrai turi už ką neapkęsti krikštytojų.

        Atsakyti
        • Inga Baranauskienė says:
          11 m. ago

          Mūsų krikštytojai jau seniai po žemele. O kalbant bendrai, tai išpažįstant lietuvišką tikėjimą, reikėtų išpažinti ir pasaulio kaitos neišvengiamybę.

          Atsakyti
          • Jonas Vaiškūnas says:
            11 m. ago

            Oi abejoju, kad po žemele. Tie kur po žemele tyli, loja ir puola dabar tie kur ant žemelės Inga. Tad tokia tad kaita. Kaita – bet ne evoliucija.

          • Inga Baranauskienė says:
            11 m. ago

            Lojančių visada atsiranda – ne iš tos, tai iš kitos pusės, ir tai irgi yra gyvenimo dalis.

      • sa-ldainis says:
        6 m. ago

        Jeigu tie garbingi rašytojai nebūtų buvę kunigais, abejoju, ar jie būtų tokie žinomi šiandien… Tai kas įskiepyta kardu ir ugnimi laikosi ant baimės – ne protėviška. Pilėnai – dvasinis pasididžiavimas.

        Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 m. ago

    Tikrai taip.
    Judaistinės – autoritarinės religijos potekstė lig šiol ta pati.
    Anot Vaivos Strikaitytės, pagonybė sunaikinta ne prieš 50 metų, nėra gyvų liudininkų, todėl dabar būtų sunku paduoti ją į teismą tarptautinės teisės principu-pagrindu.

    Tikrai taip.
    Vilniaus katedros rūsiuose krikščionys nuožmiai slepia lietuvių šventvietę – Aukurą. Tikėtis geranoriškumo – kad jį grąžintų ar geranoriškai jis būtų paskelbtas kultūros paveldu – būtų naivu.
    Pradžiai, atšilus orui, vertėtų pabandyti protestuoti, surengti keletą akcijų. Anot Ingos Baranauskienės, gal padėtų šiam reikalui mons. Svarinskas ar ji pati.

    Jonai, kelk vėliavą, nes nėra kam.

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 m. ago

    Algi,
    Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas matomai buvo (SĄŽINĖS graužiami) praregėję puspagonys.

    Anot Gintaro Beresnevičiaus, lietuviui aplamai būdingas prakeiktas “TARP”.

    Atsakyti
  5. Ievaras says:
    11 m. ago

    ar aš čia ko nesupratau:
    “Tuo metu Lietuvą valdė karalius Gediminas. Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas. Lietuvių religija jau nebebuvo tik vietinių bendruomenių dievų religija. Senoji religija vienijo visus lietuvius. Tai buvo ta pati religija, kurią išpažino prūsai, jotvingiai, žemaičiai ir kiti baltai. Šiandien mes ją vadiname baltų religija.”

    Lietuvių religija >> vietinių bendruomenių dievų religija >> Senoji religija >> Šiandien mes ją vadiname baltų religija??????

    Atsakyti
    • Prusas says:
      11 m. ago

      matai Baltai ir Lietuviai tai vienas ir tas pats, o Latviai atsirado okupavus ta krasta vokieciams, jei ne okupacija tai dabar butu Latgala tokia pati Lietuvos etnine grupe kaip ir Dzukija, nes siena tarp musu dar iki siol ta pati siena su livonijos ordinu, beje ir lyviu kaip tokiu nebuvo ir net negalejo buti, tai yra suktas zaidimas su pavadinimais…panasiai del tu paciu siekiu moskovija persivadino rusija

      Atsakyti
      • Ievaras says:
        11 m. ago

        Prusai, nenori suprasti, kad krivis nežino kaip vadinasi jo religija? 😀

        Trinkūnas rašo “karalius” Gediminas – karaliais tampama, kai katalikų vyskupas uždeda karūną. Kažkaip nesiderina su “Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas.” Žodžiu, juk mūsų protėviai į kažką tikėjo, tai ir Trinkūnas to tikėjimo tęsėjų “krivis”……

        Atsakyti
    • Valdas says:
      11 m. ago

      Triukšmauti, Ievarai, ir burnot – nevalia,
      kai esi po Perkūno galia.
      Pasisemki mūs kultūros, kad neužrūstintum Perkūno.

      Atsakyti
      • Ievaras says:
        11 m. ago

        Valdai, mielai pasisemčiau, nežinau kas čia pritvinkęs protėvių pasaulėžiūros 🙂 todėl ir apsilankau kartais šioje svetainėje. o tu užtikrintas, kad Perkūnas supras tą “mūs kultūros” – žodis tai nelietuviškas, nesupratęs gali užsirųstinti 🙁

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          11 m. ago

          Skaitykite Dainiaus Razausko straipsnį apie žodžių LIAUDIES ir KULTŪRA gelmines ištakas ir bus aišku.

          Atsakyti
  6. Prusas says:
    11 m. ago

    Sudargos aptemde musu kryzianesiu protus

    Atsakyti
  7. Valdas says:
    11 m. ago

    Garbė Pilėnams, kai tuomet …

    “… aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas.”

    Labai gerai žinomas visiems yra mūs protėvių posakis [nesusipratėliams (pra)keiksmas] “po Perkūnais“, perduotas mums mūs tėvų, kai (pa)rodoma vieta dievams (kitiems) ir mums, visiems (vadukams ir vadams).

    Po Perkūnu (ir jojo valia) yra mūs vieta.
    P o P e r k ū n u …

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 m. ago

    Tikrai taip.
    Lietuvių esybė ir stiprybė šauksme savų dievų.

    Atsakyti
  9. Lietuvis says:
    11 m. ago

    Gerbiamieji,laikas iškelti galvas iš viduramžių ir pakartoti PILĖNŲ istoriją visuotiniu PAMINĖJIMU .Nejau mūsų 20-30 lietuvių beliko ,kiti gyventojai nebe…Pradėkime budinti DVASIĄ ,kas kaip pajėgiame .

    Atsakyti
  10. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 m. ago

    Kalbų pasaulis begaliniai platus ir audringas, ypač – prijaučiančiųjų, skaniai papietavus, šiltai ir saugiai prie kompo – pabarškinti klaviatūra.
    Tikrų (nesvarbu-šlubų) kareivių – mažiau.

    Atsakyti
  11. nuomonė says:
    11 m. ago

    Dėl pagonybės man kyla klausimas – ar tai nacionalizmas, tai kažkas daugiau? Nes nacionalizmas yra skurdus dalykas. Reikia kažko daugiau. Vien etnoso saugoti vardan to etnoso, neužtenka. Reikia etnosą (ar tautą) saugoti tuomet, jeigu jis turi vertę (pvz. kuria, gamina, duoda ir pan.). Jeigu pagonybė suteiktų lietuviams naudingų savybių, tuomet ok, bet jeigu tai tėra tik kažokia nacionalizmo forma ir faktiškai nieko daugiau, tai… blogai.
    Na, bet krikščionybę aš esi tvirtos nuomonės – tai nuodai. Civilizuotas Pasaulis jos išsižadėjo, argi ne taip?
    Todėl aš esu agnostikas 🙂

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      11 m. ago

      Kas yra Agnostikas, tas kuris tiki Agne? Ir kas yra nacionalizmas?

      Atsakyti
  12. alva says:
    11 m. ago

    Agnostikas tai turbut – laisvamanis? O gal ir ne. Laisvamanis turetu buti nepiktas ir plataus akiracio zmogus.

    Atsakyti
  13. Jolė says:
    1 m. ago

    Labai trūksta Krivio Jono Trinkūno gyvo žodžio, jo įžvalgų, ramaus, bet tvirto kalbėjimo.
    Ačiū už straipsnį, iš kurio sklinda pagarba protėviams, meilė Tėvynei, senąjam Pilėnų tikėjimui.

    Atsakyti
  14. Žemyna says:
    1 m. ago

    Ta nuotrauka teksto pradžioje… – šį ir praeitą mėnesį ne sykį taip atrodė vakarinis dangus per mano langą. Net kažkokia bloga nuojauta kyla tokį dangų matant

    Atsakyti

Komentuoti: Jonas Vaiškūnas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

2022 03 31
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

„Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete

2021 12 15
Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius | rengėjų nuotr.

Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius

2021 11 21
Vitalijus Balkas ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Pasaulis ir Lietuva“: Klimato konferencijos veidmainiai, JAV demokratai praranda pozicijas, Lukašenka ir vėl apmovė Putiną?

2021 11 07
Vėlinių (Ilgių) žygiai

Vėlinių (Ilgių) žygiai

2021 10 28
V.Krėvė-Mickevičius

V. Turčinavičius. Senovės rytų kultūrų atspindys Vinco Krėvės kūryboje

2021 10 26
Baltų kultūros puoselėtojai, Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei –70

Baltų kultūros puoselėtojai, Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei –70

2021 10 25
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kodėl Vytautas (ne)norėjo būti Čekijos karaliumi?

2021 09 20
Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Vytautas Didysis kaip politikas ir žmogus

2021 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Beprotiškos elektros kainos | Alkas.lt koliažas
Energetika

Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

2022 05 18
Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25

2022 05 18
Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • T0mas J. apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • jonas apie Prasidėjo Lietuvių kalbos dienos. Sostinės vėliava perduota Šakiams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 18 14:25
  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 499; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 484; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 479; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 459; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 389; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 371; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

by daiva
2022 04 19
6
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Molėtų rajone, šalia observatorijos, etnokosmologijos sodybą įkūrę ir ten ekskursijas priimantys Daiva ir Jonas Vaiškūnai jau 26 metus balandžio paskutinį...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

by Tomas Baranauskas
2022 03 31
2
„Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje

Šie metai yra paskelbti Sūduvos metais. Tai siejama su 1422 m. – prieš 600 metų sudaryta Melno taikos sutartimi, kuria...

Skaityti toliau

„Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete

by Jonas Vaiškūnas
2021 12 15
3
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 15 d., trečiadienį, 10.35–11 val.  Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) posėdyje bus svarstomas  Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • T0mas J. apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!
  • jonas apie Prasidėjo Lietuvių kalbos dienos. Sostinės vėliava perduota Šakiams
  • nuomonė apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Kitas straipsnis

Katastrofijus. Vasalystės ir vasalistai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai