Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Visuomenė

L.V. Medelis. Beveik rimtai: Titanų kova su kvailiais

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2011 01 26 10:06
3
Linas V. Medelis
Linas V. Medelis

Tartum gličiame šaltame rūke ryškėja siluetai madingais drabužiais. Veidai šviesūs putlūs entuziastingi… ir susimąstę lyg apie tėvynės ateitį, tautą, lyg apie pilietiškumą, patriotizmą… Bet tavo viduje, giliai, tartum, kaip vaikystėje, krapštant snarglį iš nosies, lieka kažkas nemalonaus, kaži kokia velniava.

Tada atsipeikėjęs supranti – Lietuvoje tu esi tik trumpalaikių, nuolat atsinaujinančių gaujų susirėmimų ir tylių karų stebėtojas. Arba auka, toje pakelėje ta pačia proga aptalžyta. Neatsitiktinai.

Gal kam reikia Spalio?   

Sąjūdis atnešė laisvę ne tokią, kokios tikėjomės. Iš tikrųjų buvo pereita prie kitos išnaudojimo ir pavergimo sistemos, kurios esmė – naujieji pavergėjai mums iš pažiūros atrodo psichologiškai ir idėjiškai gana artimi, todėl tapo lyg nematomi.

Paskutinius syvus iš žmonių čiulpia nebe sovietų  socialistinė valstybė ir ją valdanti partokratija, nomenklatūra, biurokratija, bet tariamai laisva rinka ir ją įkūnijanti socialiai niekam neatsakinga verslo klasė, kurios pastangomis praradome daugiau žmonių negu sovietmečiu.

Atvirą prievartą ir tiesmukišką ideologinę propagandą pakeitė paslėpta, subtili prievarta, vykdoma švelniais kitaip mąstančių išstūmimo iš viešosios erdvės metodais. Pagrindinės naujosios ideologijos – mokslinio liberalizmo – idėjos yra trys: kosmopolitinė pasaulinė pilietinė visuomenė, globali kosmopolitinė demokratija, globali laisvoji rinka.  

Lietuvoje šias idėjas kaip tik ir propaguoja pilietinės visuomenės kūrėjai (Pilietinės visuomenės institutas ir visi kiti lygybių ir t.t. centrai) bei vadinamieji laisvosios rinkos ideologai. Lietuvos laisvosios rinkos institutą (LLRI) daugiau nei prieš 20 metų įkūrė šeši ekonomistai, dabar neblogai prasigyvenę ir puikią karjerą padarę politikai  bei verslininkai – Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva, Darius Mockus. Šiandien instituto finansiniai ir moraliniai rėmėjai yra stambiausios šalies įmonės (ne tik privačios, ir valstybinės) bei koncernai.

Štai Auksiniai rėmėjų kolegijos nariai yra Eurovaistinė,  MG Baltic, Lietuvos dujos, Lukoil Baltija, Nacionalinė tabako gamintojų asociacija. Yra  ir Sidabrinių narių–rėmėjų, pavyzdžiui: Swedbank, Danske, Nordea, SEB, Ūkio bankai, Pieno žvaigždės, Rokiškio pienas, Lietuvos aludarių gildija, fondas “Viltis–Vikonda”…

Suprantama yra ir gintarinių narių, pavyzdžiui: Coca–Cola, prekybos tinklas IKI, Klaipėdos energija,  Kretingos maistas, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos keliai, Lifosa, Nordic Sugar, Olifėja, Vakarų medienos grupė… Tarp ypatingų rėmėjų – Nyderlandų ambasada, Friedricho Naumano fondas… Iš viso per pusantro šimto galingiausiųjų, be kurių valios Lietuvoje nė plaukas nuo galvos nekrenta.
Ir darželinukui turėtų būti aišku, kad bet kuris iš tų „ramsčių“ atsuks institutui nugarą, jei tik pabandysi kreivai žvilgterėti į jo interesus. Tad bandant kritiškai analizuoti šalies ekonominę, socialinę (bet kokią) situaciją, sprendimus, lemiančius valstybės raidą, rinktis lyg ir nebėra iš ko – analizei ir kritikai belieka tokie neįtakingi vargšai kaip smulkusis verslas konkrečiai, arba, tarkim, vyriausybės bankininkystės politika – švelniai ir aptakiai – juk bankai vieni reikalingiausių LLRI rėmėjų.

Didžiausias paradoksas, kad bene visą instituto „juodąjį“ darbą atlieka ne mokslininkai, o vakarykščiai studentai-bakalaurai, tad apie rezultatų išmintį neverta kalbėti. Gal todėl VU prof. Povilas Gylys teigia, kad laisvosios rinkos propaguotojų pasisakymai ir publikacijos rodo, kad jie nelabai suvokia (arba nenori suvokti) ne tik valstybės vaidmenį ekonomikoje, bet ir laisvosios rinkos sąvokos esmę. Jis siūlo tą milžinišką įtaką darančią įstaigą vadinti Valstybės likvidavimo arba Monopolijų išlaisvinimo institutu.  

Juk mūsų kapitalizmas yra kitoks nei Vakaruose, nes ir mūsų mąstymas kitoks. Ten kapitalistas pergyvenęs karus, maištus, streikus, o gal ir kruvino Spalio pavyzdžio Rusijoje įkvėptas, esmę suprato: nori ramiai gyventi? Dalinkis su tais, kurie tau krauna kapitalą! O čia mūsų ideologiniai titanai kapitalistui sako: et, nesirūpink, įstojus į ES niekas negresia, o kvailiams mes viską išaiškinsim kaip reikia…

Komsomolcai ant tilto…  

Antikos laikais tilto statytojas privalėdavo sėdėti po juo, kol pravažiuos keletas akmenimis pakrautų vežimų. Taip  jis savo galva užtikrindavo darbo kokybę. Kai vežimai pervažiuoja nauju tiltu galima saugiai perridenti ir savo vežimėlį. Ne kiekvienas sugeba statyti, bet nedera spjaudyti į tuos, kurie stato, telkia žmones statybai.

Didžiausia kliūtis, trukdanti susitelkti dar norintiems gelbėti valstybę, arba tautiškai susitelkusios visuomenės trokštantiems žmonėms, yra savo vertės pajautimo, savigarbos ir savivokos stoka, dėl kurios nepastebima pagrindinė šių dienų takoskyra, ir tame rūke neįžvelgiamos dvi stovyklos – kosmopolitai ir tautininkai. Kaip tik pirmieji ir plėtoja kosmopolitinę europinių mankurtų visuomenę, kuri neabejotinai yra savotiškas sovietinės komunistinės visuomenės analogas. Jiems tautinės ir valstybinės vertybės ne tik neįdomiuos, nesvarbios, bet ir pavojingos, o vieninga Europos Sąjunga yra aukščiau visko.

Kadangi autorius labiau linkęs save priskirti prie kvailių nei prie titanų, jis gali pasiremti ir proletariato vadu Vladimiru Leninu, kuris sakė: „Centralizuota stambi valstybė (ES – aut.) yra milžiniškas istorinis žingsnis į priekį nuo viduramžinio susiskaldymo į būsimąją socialistinę (gal net ir komunistinę –aut.) viso pasaulio valstybę“, todėl tas proletariatas (europiniai mankurtai – aut.) remia visa, ,,kas padeda nacionaliniams skirtumams dilti, nacionalinėms pertvaroms griūti, visa, kas daro ryšius tarp valstybių vis glaudesnius ir glaudesnius, visa, kas veda į nacijų susiliejimą“.

Žinomas LKP ideologas Genrikas Zimanas aštuntame  praėjusio amžiaus dešimtmetyje išplėtojo šias idėjas knygoje „Per  suklestėjimą (būtent!– aut.) į vienybę“. Joje – suprantama ne tiesmukai – įrodoma: kai suklestėsim, mūsų, kaip tautos, nebebus (citatos paimtos iš labai sveikos Juozo Girniaus knygelės „Tauta kaip žmoniškoji tikrovė“).  Kaip tik todėl, tas, kuris tautų asimiliacijos procese nemato progreso, tas – mažiausiai – ir yra kvalys. Arba ksenofobas. Arba rasistas. Arba homofobas. Arba nacionalistas ir patriotas, kas titanų nuomone yra tas pat, arba… ir t.t.

Sąvoka pilietinė visuomenė, atsisakant tautiškumo kategorijos, liberalais (ne visada partine prasme) ir naujais kairiaisiais save vadinantiems mūsų titanams leidžia žvejoti drumstame vandenyje, nes absoliuti dauguma žmonių nesuvokia, kad tokia pilietinė visuomenė yra egoistiškų individualistų darinys.  

R.Ozolas teisus: dabar tautą naikina 8–9 dešimtmečiais į areną išėjusi nutautinto ir sumankurtėjusio komsomolo karta. Dabar ji, įkopusi į ketvirtą penktą amžiaus dešimtmetį, yra pačioje dvasios energijos ir fizinės jėgos viršūnėje. Įdomi tendencija: keičiantis kartoms ir vis labiau tolstant nuo anos Lietuvos, tolydžio augo cinizmas. Komsomolas čia gerokai pralenkia komunistus. Palyginkit: sakoma, AMB buvo vagis, bet jis, kitaip negu koks Zuokas, vis dėlto nesirengė nešioti  ženkliuko, kad nuteistas už gerus darbus.  

Šitie labai pavojingi todėl, kad dangstydamiesi vakarietiškumo širma suvilioja daug geranoriškų, bet naivių žmonių, kurie tiesiog negali atpažinti civilizuočiau atrodančių naujųjų kolaborantų. Be galo svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kad tai tie patys sovietmečio komsomolcai, kurie tiesiog pakeitė ideologines etiketes ir dirba jau naujiems šeimininkams.

Ar kas nors kada nors tikėjo, kad tautą išgelbės partijos ir komsomolo funkcionieriai? Taip manyti galėjo nebent visiški naivuoliai. Tai kodėl dabar turime manyti, kad ją gelbės europiniai titanai kosmopolitai – nauja sovietinių internacionalistų atmaina?

Horizontas ir tikslas    

Leonidas Donskis rašo: „Mėginimas apie Europos Sąjungą kalbėti kaip apie naująją Sovietų Sąjungos versiją yra tik iš Lietuvos žiniasklaidos gautų žinių apie ją apibendrinimas ir pakėlimas į akademinį rangą, veikiausiai persipynęs su frustracija dėl savo šalies viduje gauto ne to kultūrinio ir politinio vaidmens, kurio tikėtasi“. Tai sako vienas žinomas filosofas, kažkada buvęs įdomiu intelektualu, o dabar apie save dažnai sakantis „mes“.

Dar jam keista, „kad šitie šiaip jau įžvalgūs ir protingi žmonės (R. Ozolas, V. Radžvilas, A. Juozaitis, A. Jokubaitis  – aut.) nemato pavojaus laisvei ir demokratijai Lietuvoje, bet puola vanoti liberalizmą, kuris čia visiškai ne prie ko“.. Ne, ponas Donskis nedoroja oponentų, nes titanams tai nepritinka. Tai, ką jis sako, nereikalinga įrodymų. Lygiai kaip nereikėjo jam įrodinėti, kad toks pilietis P. Stankeras negerai pavartojęs žodį (ar surašęs sakinį) paneigė holokaustą, nors tas pats istorikas yra parašęs apie 300 straipsnių ir  800 puslapių knygą apie… holokaustą. Ponas Donskis nediskutuoja, jis pasmerkia. 

Tokios L. Donskio pozicijos tikriausiai lemia, kad jis kai kada vadinamas pagrindiniu ir svarbiausiu antitautinio pilietiškumo strategu bei ideologu. Tuo tarpu autentišku pilietiškumu derėtų vadinti visas iniciatyvas ir veiksmus, kurie turi aiškų vertybinį horizontą ir tikslą – išsaugoti tautą bei valstybę. Anie gi moko visai ko kito – burtis į trumpalaikius vilkiškus sambūrius, siekiant išplėšti sau kuo daugiau naudos.

Tai vadinama teisių gynimu. Instruktoriai, mokantys, kaip tai padaryti kuo efektyviau, vadinami demokratijos ir pilietinės visuomenės kūrėjais ir gauna už tai saldų ar dar saldesnį Eurosojūzo bučkį. Jų daugėja, bet dar nėra daugiau nei nepamainomų šokių, talentų ir kitų televizinių šou vedėjų: D. Kuolys, V. Vasiliauskas, V. Valentinavičius, R. Sakadolskis, R. Miliūtė, kun. A. Peškaitis, G. Steponavičius, R. Šimašius, R. Kuodis, M. Adomėnas, N. Putinaitė. N. Šepetys, R. Vilpišauskas, A. Navickas, N. Vasiliauskaitė, Š. Liekis, J. Žilinskas ….  

Pasak filosofo A. Degučio (ar jo dar nėra L.Donskio sąraše?) liberalusis elitas užima vis labiau priešišką poziciją savųjų atžvilgiu; savo paties visuomenėje jis veikia kaip svetimų ir priešiškų gaivalų gynėjas ir galiausiai kaip tėvynės išdavikas. Žinoma, pačiam „elitui“ tokia pozicija neatrodo išdavikiška, nes jokia tėvynė jam niekad neprilygs atviros visuomenės idealui.

Veikiau priešingai, vedamas šio idealo tėvynės meilę jis traktuoja kaip prietarą ir atgyveną, kaip kliūtį kelyje į atvirą visuomenę. Jis įtariai šnairuoja į bet kokias patriotizmo apraiškas ir yra visada pasiryžęs jose įžvelgti tautų nesantaikos, nacizmo ir fašizmo pradmenų, o pats tautos atvirumą svetimoms tradicijoms naudoja kaip taraną savo šalies tradicijoms griauti.  

Todėl, kad jis titanas. Jis nenugalimas, nes už jo beveik visa Europa. O mes vėl ir vėl ropščiamės iš lopšio.

Mūsų nedaug, mes maži, ir mes lyg kvailiukai. Tai tokie, kuriuos muša, bet jie vis dar tiki.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. A.Z. says:
    11 m. ago

    Bral,o kodėl beveik rimtai?Rimčiau būti negali.Tai tautos,valstybės išlikimo problema.Žmonės,kai pakalbini,sako-verkt norisi, nieko nepadarysi…Rėkt reikia sugniaužus kumštį.Kol kas…

    Atsakyti
  2. Žygeivis - Ievarui says:
    11 m. ago

    Nei verkti, nei kumščius gniaužyti tikrai nėra reikalo – reikia Lietuvių Tautai jau dabar organizuotis ir rengtis sparčiai artėjančioms radikalioms permainoms.

    Nes į Europą jau vėl sparčiai žengia Tautų Laisvės Pavasaris, kuris pribaigs išsigimusią “Žydrojo Blogio imperiją”, lygiai taip pat, kaip prieš 20 metų pribaigė supuvusią “Raudonojo Blogio imperiją”.

    Europos Tautoms reikalinga Tautų Europa, o ne “raudonai-žydras” imperinis “Jievrosojuzas”, kurį dėl jo visiško moralinio supuvimo ir išsigimimo jau lengvai bei įnirtingai “kramto ir virškina” islamo fundamentalistai.

    Kol kas dar neaišku, kokios būtent jėgos galų gale nugalės artėjančioje revoliucijoje Europoje, bet tikėkimės, kad šį kartą nugalės būtent tautinės, o ne įvairios kosmopolitinės ar islamistinės jėgos – jei, žinoma, mes tam tinkamai pasirengsime, ir, atėjus kulminaciniam momentui, veiksime greitai ir labai ryžtingai.

    Ir šį kartą klaidas, padarytas 1990-1996 m., kada buvo “vardan vienybės ir taikos”, atsisakyta atlikti nuodugnią desovietizaciją ir dekagėbizaciją, tikrai nepakartosime.

    Todėl neabejoju, jog po mūsų pergalės “įvairiaspalvis” “Liberalusis elitas”, išdavęs ir pardavęs savo tautas, nustekenęs jas ekonomiškai, ir sugniuždęs morališkai, bus teisiamas Tautų teismuose ir atsakys už visus jo padarytus nusikaltimus prieš Europos Tautas.

    P.S. Beje, priminsiu, kad Europos indoeuropiečių tautos daugelį amžių išdavikus kardavo, o bailius skandindavo pelkėse.

    Atsakyti
  3. Žygeivis says:
    11 m. ago

    Atsiprašau – šis atsakymas ne Ievarui, o A.Z.

    Atsakyti

Komentuoti: Žygeivis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

R.Garuolio nuotr.

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

2022 05 11
Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

2022 04 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Karas: smūgis į nugarą

2022 03 29
lrs.lt nuotr.

Seimas palaikė Ukrainos siekį tapti ES nare

2022 03 10
Mariupolis 2022-03-09 | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas. Karas. Pradžia

2022 03 10
Bendras pareiškimas dėl papildomų ribojamųjų ekonominių priemonių

Lietuvos mokslininkai: Ukraina į ES turi būti priimta nedelsiant

2022 03 01
Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

P. Gražulis: Ukraina turi būti priimta į ES nedelsiant

2022 03 01
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę

URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę

2022 02 22
Vasario 16-ąją Kaune – šviesų vaizdai, papročiu tapę renginiai ir apdovanojimai „Aš – dalis Tavęs“

Z. Vaišvila. Kiek Vasario 16-osios dar turime savyje

2022 02 16
Vasilijus Nebenzija | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Valiušaitis. Nesenstanti „kolaboravimo su naciais“ propaganda

2022 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Autoriui klausimas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 581; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 545; komentarų: 9
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 444; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 441; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 419; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 389; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Ar grąžinsime prasmę tolerancijai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 11
5
R.Garuolio nuotr.

Viena didžiausių žmonijos problemų – tai, jog dažnas žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį skiria tam, kad kitą paverstų savimi. Paradoksalu,...

Skaityti toliau

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

by Kristina Aleknaitė
2022 04 12
0
Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Gegužės 9-ąją, Europos dieną portale čia, nuo 08:00 iki 20:00 val. vyks „Europos egzaminas“. Egzamino metu dalyviai turės atsakyti į...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Karas: smūgis į nugarą

by Jonas Vaiškūnas
2022 03 29
21
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Kol ukrainiečiai didvyriškai gina savo Tėvynę ir mus, kol visa lietuvių tauta grumiasi informaciniame kare, leftistiniai išdavikai smogia Lietuvai į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Autoriui klausimas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

Kitas straipsnis

Prancūzai domisi Lietuvos Baltų religija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai