Rodos, dar visai neseniai mokyklose gražiai derėjo namų ruošos, apyvokos, darbų ir rankdarbių, ūkvedybos, šeimininkavimo pamokos, pavasarinės ir šeštadieninės talkos, pažintinės išvykos į gamyklas, aplinkos tvarkymas, sveikatos priežiūra, pagalba ūkiams, kai visi sutartinai ir tik šiek tiek paburbėdami važiuodavome padėti valstiečiams nukasti bulves, nuskinti obuolius ar nurinkti kitą kokį derlių.
Betgi vos tapę nepriklausomi suskatome kurti „tautinę“ mokyklą, tai yra, iš paskutiniųjų griauti tautos švietimą ir pratinti vaikus kuo nežmoniškiau darkyti liežuvį. Tad metams bėgant vienas po kito dingo darbai ir rankdarbiai, talkos, namų ruoša ir kitokios, juokingai tariant, „atgyvenos“, o vietoje jų tarsi kokia varnalėša ligi padebesių iškerojo išsikėtė PRAKTIKA, matyt, penima dar miglotesnės PRAGMATIKOS – neaišku, ką reikšianti ir nebežinia ką bylojanti: kas ką praktikuoja ir kokias praktikas praktiškai atlieka genamas pragmatizmo… Suprask, kad gudrus. Tik nebežinia, ką mūsų vaikų vaikai ir anūkėliai užgiedos? Gal bus dar „praktiškesni“? O gal priešingai – atsiraitos rankoves ir apsišluos, apsitvarkys tuos mūsų „švietėjų“ kalbos šiukšlynus? Taigi:
PRAKTIŠKI PRAKTIKAI IR NEPRAKTIKALŪS PRAKTIKANTAI, PRAGMATIŠKIAU PRAKTIKUOKITE PRAKTINES PRAKTICIZMO PRAKTIKAS, NES PRAKTIŠKAI NETEKĘ PRAGMATIZMO GALITE NEBEATLIKTI PRAKTIKOS, NESUGRAIBYTI PRAGMONIMŲ PRAGMATIKOS, LIG VIENOS PRARASTI PRAKTIKUMŲ PRAKSIJAS IR GALIAUSIAI ATSIDURTI PAS PROKTOLOGĄ!
Praktika
Neapsikentę dirstelkime, kas per žvėris toji šimtaveidė tūkstantrankė PRAKTIKA, tarsi koks sibirinis barkštis baigianti išnuodyti dideliausius plotus mūsų puikaus, gurgždančio, gryno, be jokių svetimšiukšlių užauginto žodyno. Kilmės šalis – Senovės Graikija, pirminė žaliava – nuo seno graikų vartotas veiksmažodis pratto (jo būtasis atliktinis laikas pepracha, gali būti ir pepraga) – veikti, daryti, „eitis“, „klotis“, beje, ne per tolimiausias mūsiškio (su-, į-, pa-)prasti giminaitis. Tai iš jo kilo ir pragma (kilmininkas pragmatos) – daiktas, dalykas, reikalas, darbas, veikla, ir praksis (kilmininkas prakseos) – darbas, veikla, amatas, reikalas, ir galiausiai praktikos, -a, -e – veiklus, darbus, dalykiškas.
Tad žiodamiesi sakyti pragmatiškas, pragmatinis (<graikų pragma), prisiminkime, kad tai, kas pinas ant liežuvio galo, puikiausiai išreiškiama lietuviškai: dalykiškas, ūkiškas, žiūrįs pelno, naudos, glemžus, iš visko sunkiąs naudą, grindžiamas naudos siekimu.
„Pragmatiškas požiūris…“ – vartotojo, savanaudžio požiūris; tiesmukiškas naudos paisymas…
„Viską vertino itin pragamtiškai…“ – buvo ribotas (siaurakaktis, trumparegis) savinauda…
„Jis visada buvo pragmatiškas…“ – jis visad žiūrėjo tik savo naudos; jis be atodairos siekė naudos tik sau; nė piršto nejudino be pelno, savinaudos…
Pragmatika (<graikų pragmatikos – dalykiškas) – ženklų ir jų suvokimo bei naudosenos santykis.
„Dar neaišku, kokia bus viso to pragmatika…“ – neaišku, kaip visa tai supras (kokią prasmę suteiks) žmonės; neaišku, ar tai patiks (bus priimtina) žmonėms…
„Nesuprantama ir jų veiklos pragmatika…“ – neaišku, kodėl ir kam jie tai daro; neaišku, kam to reikia (koks tikslas taip daryti); jų veikla miglota, nesuprantama; patys nežino, ką daro…
Pragmatizmas – šis knyginis žodis reiškia polinkį viską vertinti tik dėl tiesmukiškos naudos ar apčiuopiamos, regimos veiklos, išorinio bruzdesio ir „spindesio“. Juo vadinama ir nuo seno pripažinta „amerikietiškojo“ gyvenimo būdo „filosofija“.
„Piktina valdančiųjų pragmatizmas…“ – piktina valdančiųjų savanaudiškumas, savinauda, pelnymasis, sau naudos siekimas…
„Akis bado jų gyvensenos pragmatizmas…“ – akis bado jų gyvensenos tuštybė, bruzdi jo beprasmybė, blizgučių, abejotinų vertybių vaikymasis…
Pragmonimas (<graikų pragma + onyma – vardas) – prekės vardas. Gali būti daiktų, buitinių prietaisų, augalų, maisto prekių pavadinimai („Tauras“, „Šilelis“, „Rambynas“, „Auksis“, rožės „Pavasario sapnas“ ir panašiai)
„Geriau paprasti, savi, neįmantrūs pragmonimai…“ – visada geriau savas, tautiškas prekės vardas…
O vos panūdę tarti praktika (<graikų praktikos), geriau sakykime darbas, veikla (jei kalbame bendrais bruožais) ar apibrėžkime, koks būtent darbas ar veikla, jei kalbame tiksliau.
„Na, o dabar – nuo teorijos pereisime prie praktikos…“ – nuo kalbų prie darbų…
„Jis dar neturi praktikos…“ – jam dar stinga patirties, įgūdžių, įdirbio…
„Viską lemia reali praktika…“ – viską lemia tikras darbas, apčiuopiama veikla…; tai, ką iš tikro darai, o ne kalbi darąs…
„Mokiniai dabar atlieka praktiką…“ – mokiniai šiuo metu darbuojasi…, darbais parodo, ką išmoko…, ugdo darbo (gamybos) įgūdžius…
„Mūsų mokykloje kas savaitę vyksta praktikos pamokos…“ – namų ruošos, apyvokos, darbų ir rankdarbių, gamybos, ūkvedybos, šeimininkavimo, daržininkystės, sodininkystės pamokos…, kiemo, aplinkos tvarkymo talkos…, darbuojamasi kieme, darže, sode, dirbtuvėse…
„Jo stulbinanti praktika…“ – jis didžiai prityręs, jo turtingas patyrimas, įgūdžiai…
„Gydytojo (teisininko) praktika…“ – gydytojo darbas…
„Prekybos (statybos, gamybos) teorija ir praktika…“ – prekybininko (statybininko, gamybininko) išsilavinimas ir darbo įgūdžiai…
„Telepatijos praktika gan sudėtinga…“ – perduoti mintis per nuotolį ne taip paprasta…
„Pas mus ne kokia medicinos praktika…“ – mūsų sveikatos priežiūra ne kokia, atsilikusi, gerokai šlubuoja…
„Kokios praktikos jums patraukliausios?..“ – kokie mankštos (gydymo, tobulinimosi) būdai jums labiausiai patinka?.. kokia veikla jums arčiausiai širdies?..
Praktikantas (<vokiečių Praktikant<graikų praktikos) – ką tik baigęs ar bebaigiąs mokslus naujokas, kuris pratinasi dirbti, mokosi darbo įgūdžių, paprastai dar nelaikomas rimtu darbuotoju, tad lietuviškai teisingiau būtų jį vadinti pratintojasis.
„Čia dirba daug praktikantų…“ – čia dirba daug naujokų, besimokančiųjų, pradedančiųjų, neįgudėlių, stokojančių patirties…
„Ši užduotis per sudėtinga praktikantui…“ – ši užduotis per sudėtinga pradedančiajam, naujokui, neišmanėliui, neįgudėliui, žaliarankiui, žaliamoliui, beplunksniui, geltonsnapiui, nemokšai, nežinėliui, tikro darbo neuosčiusiam…
Praktikas (<vokiečių Praktiker<graikų praktikos) – dalykiškas žmogus, daugiau pasikliaująs savo paties darbu ar patyrimu nei mokymais, taisyklėmis ar išvedžiojimais, arba veiklus asmuo, labiau linkęs darbuotis, negu postringauti.
„Jis savo srities praktikas…“ – jis puikiai išmano savo sritį, labai prityręs savo srityje…
„Jis puikus praktikas…“ – jis moka puikiai darbuotis…, jei ko imsis – būtinai padarys…, ne žodžiais, o darbais…, darbas jo rankose degte dega…
Praktikumas (vokiečių Praktikum<graikų praktikos) – pratybos, kurių metu įgytos žinios pritaikomos apčiuopiamam darbe, patalpos, kuriose vyksta pratybos.
„Po kelių paskaitų bus praktikumas…“ – po kelių paskaitų turėsime darbo pratybas…
„Kas iš to, jei nėra praktikumų…“ – kas iš to, jei nelavinami darbo įgūdžiai…, nesipratinama dirbti…
Praktikuoti – ką nors daryti, verstis savo darbu, amatu, vartoti, imtis.
„Jis praktikuoja kelias praktikas…“ – jis mankštinasi (tobulinasi, mokosi) įvairiai, keleriopai, keliais būdais; dirba keliose srityse; išmano kelias sritis (kryptis)…
„Gydymui praktikuojame įvairias praktikas…“ – gydome įvairiai, įvairiais būdais; gydymui naudojame (pritaikome) įvairius mokymus, kryptis…
„Jau kuris laikas praktikuojame jogą…“ – darome jogų pratimus…
„Kai kada praktikuoju dailėtyrą…“ – kartais verčiuosi (domiuosi) dailėtyra…
„Dažnai praktikuoju rašinius spaudoje…“ – dažnai šį tą parašau spaudai…
„Praktikuoti rytų kovos menus…“ – (mokytis) kautis rytietiškai…
„Kai kada praktikuoju įtaigos pratimus…“ – kai kada griebiuosi įtaigos…
„Kokias filosofijas praktikuojate?..“ – kokių laikotės pažiūrų, kokia jūsų pasaulėžiūra, pasaulėžvalga…
„Kokius būdus (vaistus) praktikuojate?..“ – ko (kokių vaistų) imatės, kokį būdą (kokius vaistus) renkatės, kokiomis priemonėmis (kokiais vaistais) tai padarote (gydotės)…
„Prievartos (raminančių, žvalinančių ir panašiai) nepraktikuojame…“ – šiukštu nesiimam prievartos (raminančių, žvalinančių ir panašiai), išsiverčiame be prievartos, prievarta nesikliaujame…
„Laisvalaikiu jie visi praktikuoja puodžiaus amatą…“ – laisvalaikiu jie visi žiedžia puodus…
„Dažniausiai ilgaamžiai praktikuoja nemažai fizinio krūvio…“ – ilgaamžiai paprastai yra judrūs, daug juda, pagal išgales darbuojasi, triūsia, nesėdi rankas sudėję…
„Jums būtų sveika pasipraktikuoti šaudyme…“ – pasimokyti, pasipratinti, pasimiklinti šaudyti…
„Per praktikos pamokas mokiniai gauna pasipraktikuoti su įvairiomis medžiagomis, įrankiais…“ – per darbų pamokas mokiniai pratinasi naudoti įvairias žaliavas, valdyti visokius įrankius…
Praktinis – apčiuopiamai su kuo susijęs, dalykinis.
„Praktinis žinių pritaikymas…“ – mokslo, žinių pritaikymas (naudojimas) darbe, gyvenime, aplinkoje; gebėjimas prireikus pasinaudoti žinomais dalykais, įgūdžiais, išmanymu…
„Iš praktinės pusės jis niekam tikęs…“ – iš jo jokios naudos, nežinia kur jį panaudoti, kas iš jo…
Kelia juoką pasakymas „praktinė veikla…“ – tai tas pat, kaip „riebalinis aliejus“ ar „veikli veikloveikla“. Geriau sakyti „tikra, tam tikra, apčiuopiama, ne iš piršto laužta, neišgalvota, dalykinė veikla“ arba tiesiog – „nuveikti darbai“.
Praktiškas – gebąs iš visko gauti (turėti) naudos, sumanus, nuovokus, sudarus, prityręs darbe, ūkiškas, dalykiškas, apdairus, neleidžiąs veltui laiko; arba tikslingas, reikalingas, naudingas, patogus, parankus, patvarus (drabužis, daiktas, prietaisas, įrengimas).
„Esu praktiškas…“ (užrašas ant „Norfos“ parduotuvių tinklo maišelių prekėms). Jo vietoje geriausiai tiktų „Esu sudarus…“ (ūkiškas, dalykiškas, taupus, sumanus, man niekas nedingsta perniek).
„Būkime praktiški, negaišinkime vieni kitiems laiko…“ – būkime dalykiški…
„Jis labai nepraktiškas…“ – žioplas, negabus, stokoja sumanumo, apsukrumo; nemoka tvarkytis (dirbti); nesudarus (jam viskas eina perniek); jam viskas iš nagų krenta; kur ranka, kur koja; nei į kuolą, nei į mietą; atvirkščiais nagais; rankos iš pasturgalio auga…
„Pirkime tik praktiškus daiktus…“ – pirkime lengvai, patogiai, daug kur, be vargo naudojamus, tikslingus, reikalingus, naudingus, patogius, parankius, patvarius daiktus…
„Šis drabužis nepraktiškas…“ – nepatogus, nesmagus, niekam tikęs, mažai kur tinkamas drabužis, greitai tepasi (plyšta, bryzga), sunkiai skalbiamas, nepatvarus, su juo daug vargo…
Praktiškai – iš tikro, iš esmės, iš tiesų, kaip yra iš tikrųjų, dalykiškai, naudingai, su nauda, su protu, ne tuščiai, ūkiškai, sudariai, sumaniai.
„Praktiškai ten nėra ką veikti…“ – iš esmės (gerai pasvarsčius, viską sudėjus, atvirai tariant) ten nėra ką veikti…
„Praktiškai ji man nė kiek nepatinka…“ – iš tikro, atvirai tariant…
„Praktiškai mes pralaimėjome…“ – iš tiesų tai mes pralaimėjome…
„Žiūrėkime praktiškai…“ – žiūrėkime dalykiškai (kaip yra iš tiesų, ką galima padaryti), būkime ūkiški, sudarūs, dalykiški…
„Ji viską vertino praktiškai…“ – ji viską vertino dalykiškai, iš esmės; visur žiūrėjo naudos; nieko nedarė tuščiai, nesišvaistė be reikalo, buvo ūkiška, sudari, sumani, iš visko sunkė naudą…
Proktologas (<graikų proktos – išangė, logos – mokslas) – gydytojas, tiriantis ir gydantis tiesiosios bei gaubtinės žarnos ir aplinkinių audinių pažeidimus. Čia paminėtas todėl, kad spaudoje ne sykį teko matyti šį žodį rašant praktologas:
„labiau domintų praktologijos teorinė praktika (!)“ – įdomiau, kaip gydytojas pritaiko tas žinias gydydamas tiesiąją žarną…
arba „vedančiųjų praktologų minties praktikos (!) įgūdžiai“ – ką apie tą ligą mano ir kaip ją gydo geriausi teisiosios žarnos gydytojai…
Beje, teorija ir praktika yra priešpriešos, tad labai abejotinas dalykas yra visokios teorinės praktikos (tas pat, kaip priekiniai užpakaliai), praktinės teorijos (užpakaliniai priekiai), o ką jau kalbėti apie praktologų pragmonimus ir kitas liežuvio laužytojų siūlomas gėrybes.
Labai praktiškas straipsnis 🙂
Labai praktiškas straipsnis?
Taigi savanaudiskas?
Daugiau tokiu “savanaudisku” straipsniu :))
Aciu
Pasiskaitykit kanceliarinius rastus-Jums plaukai ant galvos pasistos.
Alva, netikslus žodis – PASISTOS.