Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Marijai Gimbutienei – 90 (video)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2011 01 23 13:48
1
Marijai Gimbutienei – 90 (video)

Šiandien sausio 22 d. minime vienos žymiausių pasaulyje mokslininkių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojos, archeologės, profesorės Marijos Birutės Alseikaitės Gimbutienės 90-ąsias gimimo metines. Ta proga LTV2 kviečia žiūrėti garbiosios mokslininkės atminimui skirtas laidas:

sausio 22 d. 17.05 val.  M. Gimbutienės kūrybinis portretas 1993 metų žurnale „Lietuvos kronika“;
sausio 23 d.  21.40 val. M. Gimbutienės pokalbis su rašytoju Kaziu Saja jos namuose Kalifornijoje;
sausio 23 d. 22.15 val. 1994 metų „Lietuvos kronika“ – atsisveikinimas su Marija Gimbutiene.

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė (1921 01 23 – 1994 02 02) pasaulinio garso lietuvių archeologė ir antropologė, specifinės archeologijos mokslo šakos – archeomitologijos pradininkė, Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūrų tyrinėtoja, daugelio darbų, skirtų Senosios Europos civilizacijai,  autorė.

Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė gimė Vilniuje gydytojų Veronikos ir Danieliaus Alseikų šeimoje. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Studijavo lietuvių kalbą, vėliau perėjo į etnologiją, o 1940 m. universitetui persikėlus į Vilnių ir įsteigus Archeologijos katedrą, vadovaujamą J. Puzino, perėjo į archeologiją. 1942 m. studijas baigė apgindama diplominį darbą „Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje“. 1944 m. vasarą su savo šeima pasitraukė į Tiubingeną Vokietijoje. Šalia būtiniausių daiktų įsidėjo ir medžiagą disertacijai „Kapų tipai Lietuvoje priešistoriniais laikais“. Ten 1946 m. apgynė filosofijos mokslų daktarės darbą. Nuo to laiko, Vakarų archeologai, studijuodami jos darbus, galėjo susipažinti su Lietuva. 1949 m. M. Gimbutienė visam likusiam gyvenimui persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Su Lietuvoje likusiais giminėmis ir draugais ryšiai nutrūko beveik 20–iai metų. Amerikoje po įvairių darbų ryžosi imtis to, ką sugeba, todėl nuėjo dirbti be atlyginimo į muziejų prie Harvardo universiteto. Tai buvo jos lemtis. Ryžtinga ir be galo kruopšti darbuotoja buvo pastebėta – gavo Nacionalinio mokslo fondo paramą parašyti knygai „Rytų Europos proistorė“. Knyga išėjo 1956 m. Nuo 1963 m. Gimbutienė persikelia į Kaliforniją, po metų – jau Los Angeles universiteto profesorė. Čia atsirado galimybė tyrinėti Makedonijos, Graikijos, Juodkalnijos ir Serbijos archeologinius paminklus.

Remdamasis archeologiniais tyrimais M. Gimbutienė iškėlė romantišką hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas buvo meninė kūryba ir nematerialios vertybės, o to meto religinės pasaulėžiūros pagrindu buvo Didžiosios Deivės Motinos vaizdinys.  Deivė ir yra motina Gamta, Žemė: ji duoda gyvybę, ją palaiko ir galiausiai susigrąžina į save. Motinos Deivės tikėjimas (7000-4000 m. pr. m. e.) esą buvo taikos ir žmonių Aukso amžius.

„Aš nesiūlau atgaivinti senų laikų, o studijuoti ir visa, kas geriausia, perimti į šiandieną. /…/ Mums reikia ryšio su žeme, augalais ir gyvūnais, o tai ir yra Senosios Europos kultūra“ – sakė M. Gimbutienė.

Marija Gimbutiene, 1947, Topanga, JAV, LMAVB F339-69
Marija Gimbutiene, 1947, Topanga, JAV, LMAVB F339-69

Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena iš įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. M. Gimbutienė išsakė naują požiūrį į archeologiją – tradiciškai archeologai tik kasinėja ir aprašinėja savo radinius, o M. Gimbutienė ėmėsi aiškintis jų prasmę. Savo darbuose ji atskleidė Europos tautų, tarp jų ir baltų, priešistorės evoliuciją, sukūrė Senosios Europos kultūros sampratą.

Dirbdama Kalifornijos universitete (1964 – 1994) ji išspausdino keturias „Deivių ciklo“ knygas ir susilaukė didžiausio pripažinimo. 1993 m. už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis” (The Civilization of the Goddes: The World of Old Europe), parašytą 1991 m. San Franciske, buvo paskirta JAV Enisfildo – Vulfo (Anisfield-Wolf) premija (nuo 1935 m. skiriama už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus).

M. Gimbutienė  domėjosi ir Rytų Europos archeologijos bei baltų kultūros klausimais. Lietuvoje gerai žinomos yra jos knygos „Senoji simbolika lietuvių liaudies mene“ bei „Baltai“. 1996 metais, jau po mokslininkės mirties, Mokslo ir enciklopedijų leidykla Vilniuje išleido jos knygą „Senoji Europa“, kuri yra „Deivės civilizacijos“ ir „Senosios Europos“ specialiai Lietuvai parengtas variantas. M. Gimbutienė parašė 20 knygų, išspausdino daugiau nei 200 straipsnių.

1991 m. M. Gimbutienė buvo išrinkta Lietuvos mokslų akademijos užsienio nare. 1994 m. sausio 23 d. jos brolio Vytauto Alseikos rūpesčiu Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje Retų spaudinių skyriuje įsteigtas memorialinis akademikės fondas (jo dalis atsispindi elektroniniame kataloge), kuriame sukauptas beveik visas M. Gimbutienės mokslinis palikimas (knygos ir straipsniai), taip pat keletas knygų iš asmeninės mokslininkės bibliotekos; Rankraščių skyriuje saugomas M. Gimbutienės archyvas (F339).

1993 m. sausio 27 d. M. Gimbutienei suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Jai taip pat suteikti garbės daktaro laipsniai Integralinių studijų institute San Franciske, bei Airijos nacionaliniame universitete.

M. Gimbutienė parašė 23 knygas. Lietuvių kalba išleistos penkios:

„Senoji Europa“ (1996 m.),
„Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“ (1994 m.),
„Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“ (2002 m.),
„Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija“ (1985 m.),
„Laimos palytėta“ (2002 m.).

Mokslininkė palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse, šalia mamos. 

Žiūrėkite M. Gimbutienės atminimui skirtą dokumentinį filmą „Ženklai už laiko ribų“ (kol kas, deja, tik anglų kalba)

„Ženklai už laiko ribų“ (originalus pavadinimas: „Signs out of time. The story of archeaeologist Marija Gimbutas“) apie Mariją Gimbutienę (1921-1994). Filmo autorė – kanadiečių režisierė Donna Read (Dona Ryd) pristato ne tik garsios lietuvių mokslininkės portretą, bet ir rodo, kaip M. Gimbutienė jungė archeologijos mokslą su kitais mokslais, pavyzdžiui, tautosaka ir etnologija. Šis filmas Šiaurės Amerikos ekranuose pasirodė 2003 m.

Pasak režisierės D. Read, dar 1993 metais San Francisko moterų grupė jos paprašė padėti sukurti filmą apie M. Gimbutienę. Apie garsią lietuvių kilmės mokslininkę režisierė žinojo seniai, filmuodama trilogiją „Moterys ir dvasingumas“, kurią išleido Kanados nacionalinė filmų taryba. 1988 m. režisierė bandė pasikalbėti su dr. M. Gimbutiene, bet suplanuotam pokalbiui sutrukdė mokslininkės sveikatos problemos. Pasak režisierės, pinigai filmui sukurti – 150 tūkst. JAV dolerių – buvo paaukoti žmonių, pažinojusių M. Gimbutienę. Filmuota JAV, Kanadoje ir Lietuvoje.

Režisierė D.Read sakė, jog buvo sužavėta Lietuva ir lietuviais, kai buvo atvykusi į Lietuvą. Taip pat jai yra tekę bendrauti su lietuviais JAV ir Kanadoje. Ji puikiai suprantanti Marijos Gimbutienės meilę ir lojalumą savo kraštui bei jo žmonėms. D.Read tai puikiai perdavė savo dokumentiniame filme.

„Ženklai už laiko ribų“:

Pagal lt.wikipedia.org,  www.mab.lt, www.youtube.com,  K. Jankauskaitė  „Marija Gimbutiene: iš laiškų ir prisiminimų“, Vilnius: Žaltvyksle, 2005 ir kitus šaltinius parengė Jonas Vaiškūnas.

P.S.: Vilniuje Lietuvos MA bibliotekoje  Tado Vrublevskio skaitykloje iki balandžio 8 d. veikia paroda  „Profesorės Marijos Gimbutienės atminimui“.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Tą dieną keletas žmonių buvo nuvažiavę į Petrašiūnų krikščionišką kryžiais apstatytą arealą -kapines Kaune ir padėjo gėlių Gimbutienei.

    Anot vienos ”raganos”, tose kapinėse bloga energetika – mat karo metais KGBistai, niekam nematant, naktimis ten veždavo užkasinėti žmones.

    Ne ką kitokia padėtis ir Gintarui Beresnevičiui,kryžiumi gulinčiam šalia motinos Romainių kapinėse Kaune.

    Atsakyti

Komentuoti: Vilmantas Rutkauskas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

2021 02 14
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: vakcina prieš skiepus (I)

2021 02 11
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

2021 01 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1274; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1198; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 922; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 511; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 15
21
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16 d. išvakarėse keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio...

Skaityti toliau

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 14
22
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Mes lietuviai ir vėl pamiršome jog šiandien vasario 14 d. baltų vardo Tėvo vokiečių kalbininko, vieno iškiliausių lituanistikos pradininkų, prūsų,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Žmogus iš XXI amžiaus apie A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
Kitas straipsnis

Ugnies skulptūrų festivalyje lietuviai laimėjo pirmą vietą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai