Šeštadienis, 18 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

S.Stoma. Dvidešimt politinės tautos nykimo metų

www.alkas.lt
2011-01-11 10:23:59
7
PERŽIŪROS
0

Saulius Stoma, www.alkas.lt

Saulius Stoma
Saulius Stoma

Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko?

Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai.

1991 metų pradžios įvykiai žymėjo Atgimimo pabudintos visuomenės pilietiškumo kulminaciją. Sausy pasišventę žmonės apgynė Lietuvos laisvę savo kūnais. Vasario 9 dieną šį drąsiausios mažumos žygdarbį įtvirtino aiški demokratinė dauguma. Referendume dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dalyvavo 84,74 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Už nepriklausomą, tik savo piliečių valdomą valstybę pasisakė 90,24 proc. atėjusiųjų.

Šiam absoliučiai įtikinamam rezultatui nesutrukdė nei prieš tai buvusios ekonominės blokados, nei kainų kėlimai, nei moratoriumai ir net karinės intervencijos pavojai. Per sovietmetį išlikusi tautos dvasia įgavo aiškią politinę raišką. Sąjūdžio pradėtas, Kovo 11–ąją oficialiai įformintas tautos tapsmas politiniu subjektu pasiekė viršūnę. Lietuvos visuomenė grįžo į politinę areną. 

Politinės tautos kūrimosi požiūriu Sąjūdžio fenomenas yra absoliučiai unikalus. Galime atiduoti deramą garbę Lietuvos laisvės lygai ir kitoms panašioms organizacijoms, nes jos buvo drąsesnės ir radikalesnės. Galime stebėtis, kad net komunistų partiją pavyko pastūmėti nepriklausomybės link. Galime visur įžvelgti manipuliuojančią KGB ranką. Tačiau dabar kalbame ne apie tai.

 

Sąjūdis buvo unikali organizacija, nes ji nuo viršaus iki apačios persmelkė visą visuomenę. Persmelkė realiai, struktūriškai ir veiksmingai. Tai buvo tikras atstovaujamosios ir kartu tiesioginės demokratijos triumfas. Tauta tą neilgą periodą turėjo gyvą politinį kūną. Visuomenė realiai valdė pati save. Ir teisėtai gynė savo gyvybinius interesus.

Deja, po to prasidėjo lėtas visuomenės politinio kūno nykimas. Sąjūdžiui neįstengus persitvarkyti į gyvybingas partijas, valdžią lemtingiems ketveriems metams paėmė nomenklatūrinė LDDP. Galime drąsiai sakyti, kad demokratiškų, modernių ir masinių partijų taip ir neatsirado. Visa politinė sistema išsikreipė ilgiems metams.

Visuomenė prarado teisę spręsti savo likimą, nors ir toliau galėjo dalyvauti rinkimuose. Galėjo, bet kuo toliau, tuo mažiau norėjo. Visa valdžia susikoncentravo nedidelio sluoksnio rankose, kuris darė, ką norėjo. O juk buvo priiminėjami ypatingai reikšmingi sprendimai, lėmę valstybės raidą toli į priekį.

Visomis vaivorykštės spalvomis persidažiusi nomenklatūra tik imitavo demokratinę politiką. Tokiu būdu, be tikro visuomenės dalyvavimo buvo esmingai pertvarkyta visuomenės sankloda. Komunistiniai bonzos, slapto žinojimo jėga pasinaudoję kagėbistai ir teisėsaugininkai, visi kiti apsukruoliai tapo naujuoju elitu, kuris nuo senojo skyrėsi tik turtu ir nepalyginamai platesnėmis galimybėmis.  

Kapitalizmą Lietuvoje kūrė buvę jo kritikai. Todėl jis toks panašus į anksčiau jų pieštą karikatūrą.

 

Todėl dabar didelė dalis žmonių socialinio teisingumo stoką laiko neišvengiama kapitalizmo ir pačios liberaliosios demokratijos yda. Jie prarado tikėjimą santvarka ir todėl nesidomi politika. Visi politikai laikomi sukčiais, vagimis ir apgavikais. Rinkimai, kaip demokratijos instrumentas, nebeveikia.   

Kiek žmonių dabar susirinktų ginti demokratijos tvirtovės – Seimo? Juk jis tapo pačia nepopuliariausia Lietuvos institucija. Tauta, kuri niekina tai, ką pati išsirinko, vargu ar yra save valdanti, taigi – politinė tauta. Nupilietinimo ir nupolitinimo procesas yra realiausia grėsmė nacionaliniam saugumui.

Tačiau tikrai ne pati tauta čia kalčiausia. Nesvarbu ar ji pati apleido savo politinį kūną, ar tas kūnas buvo nuo jos grubiai atplėštas, kaltas yra politinis elitas, nusprendęs, kad veikti savarankiškai yra daug lengviau. Politinio (ir ne vien) elito panieka tautai buvo pirminė. Tautos panieka – tik atsakas.     

Ieškoti išeičių bus lengviau supratus nomenklatūrinę, o tai reiškia antidemokratinę, beveik viso mūsų elito kilmę. Šie žmonės buvo auklėjami panieka žemesniajai kastai. Jų vaikai – taip pat.

Viešojoje erdvėje atvirai siautėjantys idėjiniai ir tyliai savo tamsius reikalus tvarkantys pragmatiniai “valstybininkai” yra tik antroji senosios nomenklatūros karta. Keli ypatingai aktyviai besireiškiantys buvusių sovietinių ministrų vaikai – puiki iliustracija.

Net ir tarsi sąjūdinėje dešinėje pilna tokio tipo antidemokratų, šventai įsitikinusių, kad su tauta reikia elgtis kietai. Beveik fantastinį visų laikų antipopuliarumo rekordą pasiekęs premjeras nesusimąsto, kad šitaip elgdamasis jis kenkia ne tik sau, savo partijai, bet ir pačiai demokratijai bei valdžios legitimumui.

Ir brandžioje demokratijoje dėl sunkmečio ar kitų priežasčių ir neblogo lyderio populiarumas gali dramatiškai kristi. Tačiau vargu ar jis būtų toks patenkintas savimi ir tikras, kad išlaikys vadovavimą partijai dar ilgą laiką.

Vidinis partijų nedemokratiškumas tarsi vėžys pakirto valstybės politinę sistemą. Prieš du dešimtmečius trumpam atgijęs tautos politinis kūnas sunkiai serga. Jei per artimiausius kelis metus nebus rasta veiksmingų vaistų, Lietuvos laukia ilgas lėtas merdėjimas. Ir galutinis išsivaikščiojimas.

Galbūt Sausio 13–osios žygdarbio minėjimas atgaivins ir pašauks bent dalį tautos grįžti į politinę areną? Antraip čia ir toliau matysime tik nykias vidaus kovas, klounadą ir pasmirdusius politinius lavonus.

 

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO vietovės vadovėliuose
Kultūra

UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose

2026 04 18
Ukmergė kviečia į šventę „Molinuko teatras“
Kultūra

Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“

2026 04 18
Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai
Lietuvoje

Taline – dėmesys strateginiams infrastruktūros projektams ir saugumui

2026 04 17
Išdeginta žolė
Gamta ir žmogus

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17
Kelio darbai
Lietuvoje

Visagino keliams atnaujinti skiriama per 1 mln. eurų

2026 04 17
Darbai Neryje
Gamta ir ekologija

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Neries vagos gilinimo

2026 04 17
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

„Wizz Air“ Vilniuje mini 15 metų sukaktį ir siūlo naują kryptį į Prahą

2026 04 17
Panemunės baseinas
Lietuvoje

Kaunas ruošiasi Panemunės baseino atidarymui

2026 04 17
Lietuvos paštas
Lietuvoje

Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens

2026 04 17
Gertuvė
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje jau veikia 33 vandens gertuvės

2026 04 17
Gėrimai
Lietuvoje

Siekiama saugoti vaikų sveikatą nuo alkoholį imituojančių gėrimų poveikio

2026 04 17
Pasenusių vaistų pavojai: ką būtina žinoti, peržiūrint namų vaistinėlę?
Lietuvoje

Dešimtys milijonų sveikatai: kam ir kaip dengiamos vaistų priemokos?

2026 04 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai
  • VIKTORAS JENCIUS apie A. Švedas. Ar įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą Vilniaus katedroje?
  • Gabriel apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Gabriel apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Vasiliauskas. „Soldafonų  potiomkino“ kaimai
  • UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose
  • Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“
  • A. Švedas. Ar įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą Vilniaus katedroje?

Kiti Straipsniai

Valdas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas. „Soldafonų  potiomkino“ kaimai

2026 04 18
UNESCO vietovės vadovėliuose

UNESCO vietovės – ugdymo programose ir vadovėliuose

2026 04 18
Ukmergė kviečia į šventę „Molinuko teatras“

Ukmergėje atgis lėlės: miestas kviečia į šventę „Molinuko teatras“

2026 04 18
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis ir jo žmona Ona. XV a. pab. – XVI a. prad. atvaizdas, saugomas Valdovų rūmų muziejuje

A. Švedas. Ar įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą Vilniaus katedroje?

2026 04 18
Baltijos šalių Ministrai Pirmininkai

Taline – dėmesys strateginiams infrastruktūros projektams ir saugumui

2026 04 17
Išdeginta žolė

Kova su žolės degintojais įsibėgėja: ugniagesiai griežtina kontrolę

2026 04 17
Kelio darbai

Visagino keliams atnaujinti skiriama per 1 mln. eurų

2026 04 17
Darbai Neryje

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Neries vagos gilinimo

2026 04 17
„Wizz Air“ lėktuvas

„Wizz Air“ Vilniuje mini 15 metų sukaktį ir siūlo naują kryptį į Prahą

2026 04 17
Panemunės baseinas

Kaunas ruošiasi Panemunės baseino atidarymui

2026 04 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Patvirtinti Medijų rėmimo fondo ekspertai
  • VIKTORAS JENCIUS apie A. Švedas. Ar įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaidojimo vietą Vilniaus katedroje?
  • Gabriel apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • Gabriel apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
  • +++ apie Apie Vilnijos lietuvių skaičių ir jų gyvenimo naujienas Lenkijos okupacijos laikmečiu (1920–1939 m.) (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Vandenynų plastiko taršą tirianti ekspedicija į komandą priims savanorį - konkurse gali dalyvauti ir lietuviai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai