www.alkas.lt
2010 m. lapkričio 10 d. Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlė šiuo metu svarstomo Švietimo įstatymo 31 straipsnyje minimą etikos mokymo dalyką keisti į etikos ir papročių dalyką, kad Lietuvos moksleivių dorinis ugdymas būtų praturtintas iš kartos į kartą perduodamomis dorovinėmis vertybėmis bei tradicijomis.
„Iš esmės tai būtų grįžimas prie šio dalyko pirminės prasmės, nes žodis etika yra kilęs iš lotyniško ethica ir graikiško ēthos, reiškiančių paprotį, įprotį, būdą.
Svarbu ir tai, kad reformavus etikos dalyką šia linkme, jo pakoreguota programa galėtų apimti ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų tradicinės etikos bei papročių pažinimą. Tai leistų įgyvendinti teisės aktuose deklaruojamą švietimo tikslą – „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą“. Visų šalių papročiai yra grindžiami laiko patikrintų vertybių ir elgesio normų perdavimu iš kartos į kartą, kurių susiformavimą nulėmė tam tikra pasaulėžiūra, tautoje įsitvirtinusi ugdymo filosofija. Taigi etikos papildymas papročių aiškinimu padėtų išsamiau atskleisti filosofinį šio dalyko lygmenį, suteikti įvairiapusiškų žinių apie bendražmogiškas vertybes ir tarpkultūrines sąsajas“ – sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
EKGT ekspertai pastebi, kad dabartinis etikos mokymas mokyklose, ypač vyresnėse klasėse, vis labiau tolsta nuo paprotinės dorovės aiškinimo, kelia pernelyg abstrakčius ugdymo uždavinius. Pastaruoju metu mokymo programose siūloma apsiriboti vien tam tikrų gana siauro pobūdžio sričių, išskirtų vadovaujantis neaiškias prioritetais, nagrinėjimu. Pagal pakoreguotų vidurinio ugdymo programų projektą 11-12 klasių mokiniams teikiama rinktis vieną iš kelių mokymo modulių: 1) filosofinė etika; 2) profesinė etika; 3) šeimos etika; 4) etika ir kinas.
Abejojama, ar tokia etikos dalyko formavimo kryptis gali sudaryti galimybes mokiniams gauti dorinio ugdymo pagrindus. Teigiama, kad būtent tokių pagrindų trūkumą akivaizdžiai parodo vis gausėjantys visuomenę šokiruojantys faktai apie mokinių visišką moralinį nuosmukį.
Nors Lietuva savo teisės aktuose yra įtvirtinusi minėtą švietimo tikslą perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, tačiau ne kartą buvo viešai pripažinta, jog šis tikslas iki šiol nėra įgyvendintas, nes mokyklose nėra nei privalomojo, nei pasirenkamojo etninės kultūros dalyko.
„Nuolat deklaruojamas etninės kultūros integravimas į kitus mokymo dalykus šiuo metu yra paviršutiniškas ir nepakankamas. Kur dar gali būti integruota etninė kultūra, jei nėra įjungta net į etikos pamokas. Su etika ir tikyba etninę kultūrą sieja bendras tikslas – asmenybės dorovinis ugdymas, paremtas tradicinės dorinės elgsenos, dorinių normų, paprotinės teisės, tradicinės pasaulėjautos pažinimu. Etninėje kultūroje slypi daug galimybių natūraliai siekti dvasinio asmenybės ugdymo tikslų“ – pastebi vienas iš EKGT Švietimo grupės narių etnologas Jonas Vaiškūnas.
EKGT yra Seimui atskaitinga institucija. Ji atlieka Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo darbą etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais, teikia išvadas Seimui ir Vyriausybei apie strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus, konsultuoja valstybės institucijas etninės kultūros klausimais, vertina etninės kultūros globos politikos ir strategijos įgyvendinimo programas.
Taip tikrai pritariu..etnine kultura turi buti viena is diciplinu mokyklose.Grazu,kai skelbiami konkursai projektams sia tema,bet to negana.Paskubekim ,kol dar neuzdarem etnines kulturos i,, muziejus”,kuriu mokiniai nesupranta////
Pritarti pritariu, bet kur nuskubėsi. Daugumoje mokyklų dar ir dabar nėra gerų etikos mokytojų, o išmanančių papročius dar mažiau. Be to, žemesnėse klasėse vietoje etikos renkasi tikybą, bent kol vaikas gauna sakramentus (kaimo mokyklose taip tikrai yra). Vyresnėse klasėse savarankiškesnieji renkasi etiką arba tikybą. Dalyko nevertina, tiesiog pasirenka, nes nereikia nieko mokytis.Su šiomis pamokomis dar labai daug betvarkės.
Laba diena, ar norite, kad pamokos apie papročius taptų kai kurių mokinių patyčų objektu kaip etika, norite, kad jokio pasiruošimo tam neturintys jauni mokytojai mokytų to ko patys nemoka. Netgi Vilniaus, Viniaus pedagoginiam universituose nėra Etnologijos katedros. Paklausykite jaunų žurnalistų komentarus apie etninę kultūrą ir suprasite ko bus mokomi mūsų vaikai.Manau, galvojant apie tokį kursą reikia skubiai reformuoti aukštąsias mokyklas, kuriant etnologijos katedras. Reikėtų vieną kartą įsisamoninti, kad etnologija yra mokslas, o ne senelių pasakos ir kad sovietinė ideologija Lietuvoje gyvavo net 45 metus.
Pagarbiai,
Žilvytis Šaknys
Gerbiamas Žilvyti, Jūs visiškai teisus, bet tik iš dalies. Žinoma, kad vyktų švietimas o ne saviveikla – reikalingi paruošti mokytojai. Tačiau jeigu nėra dalyko mokykloje tai ir nėra reikalo ruošti mokytojų. Šį uždarą ratą reikia nutraukti. Bet jis nutrauktas tegali būti tik įrodžius, kad etninė kultūra mokyklose vienu ar kitu pavidalu turi atsirasti. Tad siūlymai dėl mokytojų ruošimo yra lygiagretaus veikimo reikalas. Tas taip pat siūlyta, siūloma ir bus siūloma.
Gerbiamas Jonai,
1984 metais Vilniaus universitete dar klausiau
prof. Dundulienės kursą “Lietuvių liaudies kalendoriniai ir agrariniai papročiai”. Mirus profesorei kurso neliko.
Pats pirmaisiais Nepriklausomybės metais,
dėsčiau Etninę kultūrą (etnografiją) aukštesniojoje Kultūros mokykloje Vilniuje,
pasikeitus vyriausybei tokio poreikio neliko.
Mano mokiniai liko be darbo pagal specialybę…
Etnologijos ir folkloristikos katedra yra tik VDU Kaune, vilniečių ten studijuoja mažai…
Deja mūsų visuomenėje žodis “kultūra” jau tapo keiksmažodžiu (etninė – keturgubai) ji reikalinga tik prieš rinkimus. Deja motulė Anglija turi kitokį požiūrį į etniškumą…Etnologijos sąvokos ten nėra.
Kažin ar Etikos ir papročių pamokose liks vietos papročiams. Nebent įvyktų stebuklas, tačiau bijau, kad stebuklai dabartinėje Lietuvoje vyksta tik prieš rinkimus, po jų (kaip ir pasakose po vestuvių) laukia ilgas, “laimingas” ir nuobodus gyvenimas. Iki kitų rinkimų… Deja kol nebus atkreiptas dėmesys į etninę kultūrą reikalai blogės. Dar kartą linkiu sėkmės kovoje už Lietuvą. Už Lietuvą mūsų širdyse, mintyse ir darbuose.
Žilvytis
Atsiprašau,kad įsiterpiu, bet rašote viešai: “Mano mokiniai liko be darbo pagal specialybę…” Gal mokiniai nesuprato Jūsų ‘mokslo’: “Etnologijos, etika, etninę kultūrą, ideologija, kalendoriniai ir agrariniai,(etnografiją), Etnologijos ir folkloristikos katedra….”. Ar Jūs bent suprantate kodėl mintis reiškiate svetrmų kalbų žodžiais?
Deja nesu kalbininkas,
senųjų lietuviškų sąvokų atgaivinti
negaliu, neturėčiau kompetencijos,kitos sąvokos
gal būt ir reikštų ką kitą,
pavyzdžiui tautotyra šiandien turėtų kiek kitą
atspalvį negu etnologija. Gal būt reikėtų ir tarptautinių žodžių atitikmenų žodyno.
Jei esate kalbininkas – pagalvokite.
Pritariu pastabai, nes latvių kalboje tarptautinių žodžių mažiau. Tačiau vistiek sako “Latviešu etnografija”, “Latviešu etnologija”.
Tiesa apie savo šaknis latvių jaunimas žino gerokai daugiau.
Bet labai Jums dėkoju už patabą. O pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo galvojama apie privalomas etninės kultūros pamokas.
Buvo ruošiami etninės kultūros pedagogai.
Geros Jums kloties,
Žilvytis
Žilvyti,
Ar Jums lengviau reikšti mintis graikiškais ir lotyniškais žodžiais, jei esate ne kalbininkas?
Aš taip pat ne kalbininkas. Jūsų vartojami žodžiai gal gali būti taip išversti:
Etnologija – paveldotyra?
Etika – dorovė?
Etninė kultūra – tautos kūryba?
Ideologija – pasaulėžiūra?
Kalendorius – laikoskaita?
Agrarinis – žemdirbiškas?
Etnografija – tautos paveldas?
Folkloristika – liaudies kūryba?
Katedra – padalinys (tautos paveldo ir liaudies kūrybos padalinys)?
Man keistai atrodo žmonės valgantys mokesčių mokėtojų Duoną už tautos kūrybinio paveldo puoselėjimą ir taip begėdiškai niokojantys gimtąją kalbą. Lietuvių kalbą taip pat paveldėjome. Šiuo metu visų svetimžodžių nepavyktų išmesti iškart, bet kokius 75 nuošimčius galime nesunkiai keisti lietuviškais išsireiškimais. Tik noro reikia!
Ačiū už pastabas,
bet vargu ar su visais atitikmenimis
kalbininkai sutiktų.
O etnologija tiria ne tik praeitį,
bet ir dabartį.
Todėl siūlomas atitikmuo netikslus.
Šiaip ar taip siekiant sulietuvinti kalbą
irgi reikalingas kalbinis išsilavinimas,
nebent labai jau visapusiškas būtų tas žmogus,
taip pat sąvokas turi suprasti visi…
Vistiek lemiamą žodį turėtų tarti kalbininkas.
Gero vakaro,
Žilvytis
Žilvyti,
Mokslininkai teigia, kad lietuvių kalba artimiausia indoeuropiečių prokalbei. Ar tai ‘kalbininkų’ nuopelnas? Kuriems galams kalbininkams ‘tarti lemiamą žodį’? Jie, kaip ir Jūs, visuomenės gerbūvio kūrime nedalyvauja. Valdžiukė duoda jums algas. Už darbo išdavas atsakyti nereikia. Pats rašote: “Mano mokiniai liko be darbo pagal specialybę…”. Ar kas reikalavo iš Jūsų veltui išmokėtų pinigų? Už tuos pinigus naudojotės kitų žmonių sukurtu gerbūviu…
Ačiū už pasiūlymus,
kai kuriose šalyse jau griovė mokslo įstaigas,
toje žemėje sodino bulves,
kūrė naują kultūrą.
O gal pasekime kai kurių kultūrinių bendrijų pavyzdžiu ir
auginkime kedrus?
Turėsime laiko gryninti lietuvių kalbą.
O į paskutinį klausimą galiu atsakyti,
kad dėl etninės kultūros padėties ir Jūs
(jeigu esate pilnametis Lietuvos pilietis) kaltas.
Nenumatėte, už ką balsuoti per rinkimus.
Jūsų interesus atstovavę politikai išreiškė ir Jūsų valią.
Tuo diskusiją ir baigiu.
Žilvytis
indomiai Zilvytis ,laiko neturi, nesas kalbininkas ir dar skambancius kedrus prakisti nori 🙂
mokslo griauti nereikia, bet va mokslininkusm kai kuriuos reiketu.
Jei norime vadintis lietuviais, baltais turime savo vaikus išmokyti pažinti senają kultūrą, senąjį tikėjimą, senasias dainas, šventes ir visą kitą. O dėstyti nereikia duoti tam kuriam per mažas pamokų krūvis…Reikia ruošti tam mokytojus, bet pradžiai būtų galima remtis ir 1980 – 1990 metų folkloro puoselėtojais, tų pačių metų žygeiviais, kuriems lietuvių senoji kultūra yra nesvetima, o yra – jų gyvenimo būdas…
Gerbiami ponai, susidarė įspūdis, kad niekas nematė, nevartė etikos vadovėlių. Puikūs vadovėliai, visko ten yra, tik reikia dirbti su meile,o dabar vieni kuria, kiti naikina ir t.t. Japonijoje yra 4 etikos pamokos per savaitę, tai ir rezultatas yra,o pas mus sugalvoti pasirinkimai:jei kas blogai įvardija bendrai- dorinis. Reikia visiems kartu dirbti, o ne griauti ir griauti.
Ne pro šalį būtų pasiskaityti visiems, nes vaikai tuo klausimu daugiau žino…
gal tai ir nepatinka daugeliui.